Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-09-11 · Civilinė byla Nr. e2S-2339-603/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-11
Bylos Nr.
e2S-2339-603/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19977-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bujokaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „PolarLine“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „VFS LT“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2339-603/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19977-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.1; 3.3.2.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) uždarosios akcinės bendrovės „PolarLine“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „PolarLine“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VFS LT“ dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei sutarčių sąlygų pakeitimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti sutarčių Nr. 1178978-2, 1178978-3, 1178978-1, 1402786-3, 1402786-5, 1402786-1, 1402787-2, 1402787-3, 1402787-1, 1571594-1, 1571594-2, 1571594-4, 1571594-5, 1571595-2, 1571595-3, 1571595-4, 1571595-5, 1571595-1 nutraukimą neteisėtu; sutartis Nr. 1178978-2, 1178978-3, 1178978-1, 1402786-3, 1402786-5, 1402786-1, 1402787-2, 1402787-3, 1402787-1, 1571594-1, 1571594-2, 1571594-4, 1571594-5, 1571595-2, 1571595-3, 1571595-4, 1571595-5, 1571595-1 pakeisti ir susidariusią skolą pagal sutartis Nr. 1178978-2, 1178978-3, 1178978-1, 1402786-3, 1402786-5, 1402786-1, 1402787-2, 1402787-3, 1402787-1, 1571594-1, 1571594-2, 1571594-4, 1571594-5, 1571595-2, 1571595-3, 1571595-4, 1571595-5, 1571595-1 išdėstyti mokėti dalimis per 12 mėn. terminą, mokant lygiomis dalimis kas mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 3 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Apylinkės teismas nurodė, kad ieškovas pareiškė reikalavimus dėl 18 sudarytų sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir šių sutarčių sąlygų pakeitimo. Kiekvienos atskiros sutarties nutraukimas ir jos sąlygų pakeitimas gali būti atskiro ginčo objektu ir kiekvienas iš šių reikalavimų gali būti nagrinėjamas atskiroje byloje, todėl ieškovo ieškinyje pareikšti reikalavimai vertintini kaip 18 reikalavimų dėl sutarčių modifikavimo (nutraukimo) ir 18 reikalavimų dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo), todėl už šį ieškinį, pateiktą elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtinas 5 400 Eur dydžio žyminis mokestis (200 Eur x 75 proc. x 36 reikalavimai) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 7 dalis). Už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokėtinas 38 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 5 dalis, 7 dalis). Apylinkės teismas nurodė, kad ieškovas pateikė įrodymus apie sumokėtą tik 263 Eur dydžio žyminį mokestį, todėl turi primokėti 5 175 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Ieškovas prie ieškinio pateikė užsienio kalba surašyto elektroninio laiko kopiją (priedas Nr. 5). Kadangi visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba (CPK 113 straipsnio 3 dalis), tai ieškovas teismui turi pateikti šio dokumento vertimą į lietuvių kalbą.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Ieškovas tik iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad kiekvienas iš ieškovo keliamą reikalavimų galėtų būti reiškiami atskiruose ieškiniuose, t. y. kad kiekvienas iš reikalavimų galėtų būti išskaidytas, kadangi kiekvienas iš jų turi atskirą ieškinio pagrindą ir dalyką. Apelianto manymu, ieškinio reikalavimai yra tarpusavyje taip susiję, kad teismas bet kokiu atveju privalėtų tokias atskiras bylas sujungti į vieną ir nagrinėti kartu. Ieškovas šiuo nagrinėjamu atveju turi padaryto to paties pažeidimo nulemtą vienarūšių, pagristų ta pačia teisine ir faktine medžiaga, reikalavimų atsakovui. Tai reiškia, jog priėmęs ieškinį ir nagrinėdamas bylą teismas turėtų pasisakyti ne atskirai dėl kiekvienos sutarties nutraukimo, o tik dėl vieno atsakovo veiksmo - vienašališko sutarčių nutraukimo, o pripažinus atsakovo aktą - vienašališką sutarčių nutraukimą nepagristu - spręsti dėl visų, o ne atskirų sutarčių modifikavimo. Ieškinio reikalavimų faktinis pagrindas šiuo atveju yra tas pats - neteisėtas vienašališkas visų sutarčių nutraukimas, įformintas vienu atsakovo raštu dėl sutarčių nutraukimo, t. y. ieškovas ieškinyje kelia klausimą dėl atsakovo nepagristo sutarčių vienašališko nutraukimo ir dėl to atsiradusių pasekmių.

4. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas nepagristai nurodė, kad ieškovo pateikti reikalavimai vertintini kaip 18 reikalavimą dėl sutarčių modifikavimo (nutraukimo) ir 18 reikalavimų dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo). Apeliantas pažymi, kad pareikštame ieškinyje pateikti reikalavimai yra susiję per jų faktinį pagrindą, kiekvienas reikalavimas grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis (įrodinėjant, kad turi būti panaikintas vienas atsakovo sprendimas dėl vienašališko sutarčių nutraukimo), jie reiškiami vienam atsakovui, t. y. kiekvieno reikalavimo faktinis pagrindas yra tas pats.

5. Atskirajame skunde teigia, kad sprendžiant, ar reikalavimai laikytini atskirais, taip pat turi būti sprendžiama, ar jie pakankamai savarankiški, kad galėtų būti išsprendžiami atskirai nuo kitą ieškovo pareikštų reikalavimų, t. y. turi būti atsižvelgiama visų pareikštą reikalavimą esmę ir jų tarpusavio ryšį. Nurodo, kad reikalavimas dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo) nėra savarankiškas reikalavimas, kuris galėtą būti nagrinėjamas atskirai nuo reikalavimo dėl sutarčių modifikavimo (nutraukimo), t. y. reikalavimas dėl sutarčių pakeitimo negalėtų būti tenkinamas netenkinus reikalavimo dėl sutarčių nutraukimo, kadangi nebuvus neteisėto vienašališko sutarčių nutraukimo, nebūtų ir reikalavimo (poreikio) ieškinyje nurodytais pagrindais keisti sutartis, t. y. reikalavimas dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo) negalėtų būti nagrinėjamas atskiroje byloje.

6. Apeliantas taip pat mano, kad skundžiama teismo nutartimi nustatytas trūkumas (nepateiktas dokumento vertimas lietuvių kalbą) neturėtų būti laikomas ieškinio trūkumu, dėl kurio ieškinys negali būti priimtas, mano, kad teismas netinkamai aiškino ir formaliai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą.

7. Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

10. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškovo ieškinio trūkumams pašalinti, primokėti žyminį mokestį ir pateikti ieškinio priedo vertimą į lietuvių kalbą.

Dėl žyminio mokesčio dydžio

11. Žyminis mokestis yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Jo sumokėjimas yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų. CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis: ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) – dviejų šimtų eurų, išskyrus ginčus dėl sutarčių turtinio pobūdžio nuostatų modifikavimo.

12. Kadangi paprastai byloje reiškiama keletas reikalavimų, dažnai kaip ir nagrinėjamu atveju, kyla klausimas, kuris reikalavimas laikytinas savarankišku, o kuris nesavarankišku. Esminiai savarankiško reikalavimo atskyrimo nuo nesavarankiško požymiai yra siejami su tuo, kad nesavarankiškas reikalavimas turi būti išvestinis iš pagrindinio (savarankiško) reikalavimo bei turi būti neatskiriamai su juo susijęs. Vadinasi, išvestinio reikalavimo tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio (savarankiško) reikalavimo tenkinimo, tokiu atveju nereikia nustatinėti naujų aplinkybių, susijusių su išvestinio reikalavimu pagrįstumu, bei tokio reikalavimo tenkinimas nesukelia naujų savarankiškų teisinių padarinių.

13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad ieškinio reikalavimai yra tarpusavyje susiję, teismas privalėtų tokias atskiras bylas sujungti į vieną ir nagrinėti kartu, o priėmęs ieškinį ir nagrinėdamas bylą teismas turėtų pasisakyti ne atskirai dėl kiekvienos sutarties nutraukimo, o tik dėl vieno atsakovo vienašališko sutarčių nutraukimo, o pripažinus atsakovo vienašališką sutarčių nutraukimą nepagristu, spręsti dėl visų sutarčių modifikavimo. Ieškinio reikalavimų faktinis pagrindas šiuo atveju yra tas pats - vienašališkas visų sutarčių nutraukimas, įformintas vienu atsakovo raštu dėl sutarčių nutraukimo, t. y. ieškovas ieškinyje kelia klausimą dėl atsakovo nepagristo sutarčių vienašališko nutraukimo ir dėl to atsiradusių pasekmių. Kaip matyti iš šių ieškinio reikalavimų pobūdžio, kiekvienas jų gali būti atskiru ginčo dalyku (reikalavimu), tačiau jų patenkinimas sukeltų tas pačias teisines pasekmes šalims.

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė žyminio mokesčio dydžio nustatymą reglamentuojančias procesines teisės normas.

Dėl ieškinio priedų vertimo į lietuvių kalbą

15. Visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose nustatytas išimtis (CPK 11 straipsnis, 113 straipsnio 3 dalis, 198 straipsnio 2 dalis). Teismas, spren­džiantis ieškinio priėmimo klausimą, turi reikalauti, kad būtų pateikti procesinių doku­mentų ir jų priedų vertimai į valstybinę kalbą, nebent teisės aktuose nustatyta, kad procesinis dokumentas gali būti pateikiamas ne valstybine kalba.

16. Vis dėlto, kai pateikiami procesinių dokumentų priedai nevaidina esminio vaidmens ir kai procesinių dokumentų priedų vertimai gali būti pateikti jau priėmus ieškinį, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi svarstyti, ar galima pradėti civilinį procesą, ieškovui nepateikus visų ieškinio priedų vertimų. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais teismui nusprendus ieškinį priimti be ieškinio priedų vertimų, jie teismui turi būti pateikti pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje.

17. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė mokėtino žyminio mokesčio dydį, nepagrįstai reikalavo ieškovo ieškinio priėmimo stadijoje pateikti ieškinio priedo vertimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Apelianto (ieškovo) UAB „PolarLine“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. nutarties patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-26015-960/2018 ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Loreta Bujokaitė