- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-06
- Bylos Nr.
- AN2-250-317/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00116-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Pažeidėjas
- R. B.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 6 d. nutarimo R. B. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. B. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 3 dalį patraukta dėl to, kad ji 2017 m. gruodžio 22 d. apie 12 val. vairuodama automobilį „Dodge Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, nesilaikė saugaus tarpo iš šono, kliudė stovėjusį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos nepranešusi policijai, neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos nuvažiavo. Vairuotoja R. B. sulaikyta pašalinio asmens, policijos pareigūnui pareikalavus vengė girtumo patikrinimo. Nuvežus į gydymo įstaigą taip pat vengė patikrinimo. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai, padaryta 434,84 Eur žala. Tuo savo veiksmais R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 17, 219.1 ir 221 punktų reikalavimus. Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarimu R. B. pripažinta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsni 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirtos administracinės nuobaudos:
Žemesnės instancijos teismas
- pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį – 11 Eur bauda;
- pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį – 1300 Eur bauda;
- pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį – 725 Eur bauda.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, R. B. paskirta administracinė nuobauda sankcijos, numatytos už sunkesnį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose, – 1300 Eur bauda.
R. B. taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams. Administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas netaikyta.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir bylą nutraukti. Skunde pareiškėja nurodo, kad ji kaltės nepripažįsta, o teismas nepagrįstai atsisakė skirti ekspertizę. Transporto priemonės savininkas A. B. parodė, kad neatitinka abiejų transporto priemonių kontakto vietos aukščiai. Tai yra automobilio BMW veidrodėlio aukštis nesiekia jo sutuoktinės vairuotos transporto priemonės veidrodėlio tariamo kontakto vietos aukščio. Pažymi, kad jos automobilio veidrodėlis susideda iš dviejų dalių – stacionarios ir besilankstančios, o sugadinimai matomi tik ant stacionarios dalies. Teismas šių aplinkybių netyrė, nors privalėjo. Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, apeliantė teigia Kelių eismo taisyklių nepažeidusi. Dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo, pažymėjo, jog ji vairavo blaivi, į policijos pateiktą alkotesterį pūtė, neblaivumas nebuvo konstatuotas. Klinikose neblaivumą vėl tikrintis atsisakė, kadangi protestavo prieš neteisėtus policijos darbuotojų veiksmus, kurie pasireiškė tuo, kad jai be teisėto pagrindo buvo uždėti antrankiai ir su ja buvo šiurkščiai elgiamasi. Be to, jos namuose laukė sunkiai sergantis tėvas, kuriam ji turėjo paduoti vaistus. Teismas neįvertino neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų. Dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo pažymėjo, kad ji negali būti apkaltinta pasitraukusi iš įvykio, kurio nepadarė, vietos. Ji kito automobilio savo automobiliu nekliudė. Jei būtų kliudžiusi, būtų išgirdusi garsą, tačiau negirdėjo. Teismas turėjo svarstyti, koks buvo kliudymo garsas ir ar ji galėjo jį girdėti. Atsiliepime į nubaustosios apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas, atliekantis viršininko funkcijas, A. M. nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmetamas.Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje pateikta medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu, apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, jog apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų visumą, priėmė teisingą procesinį sprendimą pripažindamas R. B. kalta, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.Nagrinėjamoje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad R. B. administracinėn atsakomybėn patraukta dėl to, kad ji pasišalino iš eismo įvykio, kurio kaltininkė buvo ji pati, vietos ir policijos pareigūnui pareikalavus bei nuvežta į gydymo įstaigą atsisakė blaivumo patikrinimo. Pažeidėja su jai inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymu nesutiko, skunde teigė, jog ji eismo įvykio nesukėlė, buvo blaivi, į alkotesterį pūsti neatsisakė, o gydymo įstaigoje kraujo tyrimo atlikti nesutiko protestuodama prieš pareigūnų veiksmus.Tokius apeliacinio skundo argumentus paneigia administracinio nusižengimo tyrimo metu surinkti ir nagrinėjant bylą teisme išsamiai ištirti bei įvertinti įrodymai. Iš byloje esančio vyr. patrulio M. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad bendruoju pagalbos centro numeriu buvo gautas pranešimas apie iš eismo įvykio vietos pasišalinusią galimai neblaivią moterį, kurią sulaikė įvykio liudytojas. Atvykus paaiškėjo, kad automobilį, sukėlusį eismo įvykį, vairavo R. B., kuri akivaizdžiai buvo neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Tačiau patikrinti jos apsvaigimo alkotesteriu nepavyko, kadangi ji akivaizdžiai tik imitavo pūtimo į prietaisą veiksmą. Tai paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog tikrintis alkotesteriu nubaustoji neatsisakė ir neblaivumas jai nebuvo konstatuotas. Pasak pareigūno, pažeidėja buvo nuvežta į Kauno klinikas, tačiau ir ten blaivumą tikrintis atsisakė, ką patvirtina byloje esantis 2018 m. gruodžio 22 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26). Priešingai nei teigiama skunde, iš šių duomenų galima daryti neginčijamą išvadą, jog R. B. atsisakė vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus pasitikrinti apsvaigimą. Nesurinkta jokių objektyvių duomenų, jog policijos pareigūnai būtų viršiję jiems suteiktus įgaliojimus, kuomet atvykę į įvykio vietą, esant eismo įvykio liudytojams, jį tirdami, pareikalavo nusižengimo padarymu įtariamo asmens pasitikrinti apsvaigimą nuo alkoholio. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų nepateisina ir tai, kad ji gydymo įstaigoje apsvaigimą atsisakė tikrintis neva protestuodama prieš, jos nuomone, neteisėtus pareigūnų veiksmus. Vien toks subjektyvus asmens manymas nesudaro pagrindo pareigūnų elgesį tiriant galimą administracinį nusižengimą vertinti kaip neteisėtą. Pažymėtina, kad R. B. buvo sulaikyta po to, kai ji, sukėlusi eismo įvykį, iš jo vietos pasišalino. Nors nubaustoji šias aplinkybes neigia, pažymėdama ir tai, kad byloje turėjo būti aiškinamasi, ar ji galėjo girdėti garsą, kai buvo apgadintas nukentėjusiojo automobilis BMW, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pritardamas skundžiamo nutarimo argumentams, neturi pagrindo abejoti nuosekliais, loginę įvykių grandinę sudarančiais byloje apklaustų nukentėjusiojo, liudytojų bei policijos pareigūnų parodymais. Jau iš karto po įvykio A. Š. nurodė, kad jis buvo automobilyje BMW, kai pro šalį važiuodama kita transporto priemonė „Dodge Caravan“ kliudė jo automobilio dešinės pusės veidrodėlį. Pagrindo manyti, jog įvykį sukėlusi R. B. neturėjo objektyvios galimybės užfiksuoti susidūrimo, nėra. A. Š. nurodė, kad iš karto pamatęs automobiliui padarytą apgadinimą jis įjungė garsinį signalą, kad atkreiptų pažeidėjos dėmesį, tačiau pastaroji nesustodama nuvažiavo. Liudytojas R. M., buvęs kitame automobilyje, išgirdo susidūrimo garsą, matė, kaip automobilio BMW vairuotojas vijosi automobilį Dodge ir nusprendė pats padėti nukentėjusiajam minėtą automobilį pasivejant ir sustabdant. Būtent šio, niekaip nesuinteresuoto bylos baigtimi, asmens dėka pavyko itin greitai ir operatyviai nustatyti iš įvykio vietos pasišalinusią kaltininkę. Jo parodymai nuoseklūs nuo pat administracinio nusižengimo tyrimo pradžios, jis kategoriškai įsitikinęs, jog būtent R. B., vairuodama transporto priemonę Dodge, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis BMW. Atsižvelgiant į aptartus duomenis, automobiliui BMW padarytus apgadinimus bei tai, kad automobilių sąlyčio Dodge atžvilgiu vieta – kairysis atgalinio vaizdo veidrodėlis, esantis vairuotojos R. B. regėjimo zonoje, nėra pagrindo spręsti, jog ji susidūrimo su automobiliu BMW nepastebėjo, tačiau nepaisant to, iš įvykio vietos sąmoningai pasišalino. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl automobilių susidūrimo aplinkybių, prašoma skirti ekspertizę, kad būtų įvertinta, ar automobiliams nustatyti apgadinimai buvo padaryti būtent šio eismo įvykio metu, kadangi, pasak pareiškėjos, apgadinimų aukštis nesutampa. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas skundžiamo nutarimo motyvams, pažymi, jog įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis, jeigu iš jau turimų įrodymų galima daryti pagrįstą išvadą apie nagrinėjamo fakto buvimą ar nebuvimą. Priešingai nei teigiama skunde, šiuo atveju byloje esantys duomenys objektyviai patvirtina, jog automobilis BMW kontaktavo su automobiliu „Dodge Caravan“ būtent nagrinėjamo įvykio metu. Byloje esantis 2018 m. sausio 9 d. komisaro inspektoriaus E. I. tarnybinis pranešimas bei pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog transporto priemonių apgadinimo aukščiai visiškai sutampa. Nors skunde daroma priešinga išvada, kaip galima spręsti iš byloje pateikto fotonuotraukų vertinimo (b. l. 57), tačiau matyti, jog atliekant matavimus liniuotės atskaitos tašku pasirinkus žemės grindinį, o ne gretinant nuotraukas pasirinktame aukštyje, apgadinimų lokacija – jų aukštis idealiai sutampa. Pažymėtina ir tai, kad aptartų aplinkybių nešalina apeliaciniame skunde dėstomi motyvai, jog R. B. automobilio veidrodėlis susideda iš dviejų dalių – stacionarios ir besilankstančios, o sugadinimai matomi tik ant stacionarios dalies. Kaip matyti iš 2018 m. sausio 9 d. tarnybinio pranešimo, apžiūrint automobilį Dodge, rasta kontakto žymė ant kairės pusės šoninio veidrodžio korpuso. Kadangi veidrodžio stovas stacionarus, ko neginčija ir nubaustoji, kontakto metu būtent jo korpusas pasisuko link priekinio kairės pusės stiklo, o stovas, ant kurio ir matomi apgadinimai, savo aštria briauna nulenkė automobilio BMW dešinės pusės veidrodį į priešingą pusę, sudaužydamas veidrodžio stiklą ir nuskeldamas veidrodžio korpuso gaubtą. Šios aplinkybės visiškai patvirtina liudytojo R. M. ir nukentėjusiojo A. Š. parodymus, todėl skundo motyvas apie transporto priemonių apgadinimų neatitikimus atmestinas kaip nepagrįstas.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas atsižvelgė į tinkamam bylos išsprendimui reikšmingą teisinį reglamentavimą, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei R. B. pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.