Marijampolės apylinkės teismo nutartis

nuotoliniu būdu dalyvaujant suinteresuoto asmens J. V. atstovui advokatui Jonui Špelveriui,

Marijampolės apskrities Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) atstovei Agnei Čebanauskienei,

viešame teismo posėdyje nagrinėdamas A. A. skundą dėl Institucijos 2025 m. gruodžio 8 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, ROIK: (duomenys neskelbtini), panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. A. nurodė, kad pranešė policijai apie įvykį, kuris jo manymu sukėlė jam pavojų kelyje. Nurodė, kad 2025 m. rugsėjo 17 d. važiavo dviračiu Šakių rajone ir jį nesaugiai aplenkė automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Aplenkė labai mažu atstumu, automobilis pravažiavo pro pat jį – tai jam sukėlė stresą, privertė jį papildomai balansuoti ir stabdyti. Viskas vyko šalia kelio atitvaro, dėl ko jo judesiai buvo apriboti, t. y. siekė ne tik, kad neišvažiuoti į važiuojamąją dalį, kur galėjo papulti kitiems automobiliams po ratais, bet ir neatsitrenkti į atitvarą. Prašė policiją atlikti tyrimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir atitinkamai pritaikyti vairuotojui atsakomybę už pavojingos situacijos sukėlimą kelyje. Policija kažką darė, bet nepavadintų, kad kažką labai ištyrė ir 2025 gruodžio 8 d. priėmė nutarimą nutraukti tyrimą. Tyrėjas, priimdamas nutarimą, pabrėžė, kad objektyvių duomenų apie pavojingą situaciją nėra. Policija nurodė, kad nepavojingas atstumas ir pareiškė, kad objektyvių duomenų nėra. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad būtina yra nustatyti šoninį atstumą. Tai nėra padaryta. Atsiliepime skaičiuojami visokie atstumai, tačiau neskaičiuojamas šoninis atstumas tarp dviratininko ir automobilio veidrodėlio. Institucija kitose bylose yra atlikusi autotechnines ekspertizes ir policija yra nubaudusi asmenis pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Mano, kad turi būti atliktas tyrimas ir tada sprendžiama, kiek tai buvo pavojinga. Minimalus šoninis atstumas numato 1,5 m, vargu ar būtų taikomas tas straipsnis, jeigu tas atstumas būtų pažeidžiamas 5 cm, kitokia situacija būtų jeigu tas atstumas būtų pažeidžiamas 60 procentų. Yra blogai, kad kalbama emocijomis, pojūčiais – ne taip turėtų būti sprendžiami teisiniai reikalai. Pirmiausia turėtų būti vertinami pažeidimo parametrai – metrai, kilometrai per valandą, o tada galima kalbėti apie subjektyvius dalykus. Prašo panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad laikosi tos nuomonės, kad skundas nepagrįstas. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, nebuvo padarytas, todėl nėra pagrindo nei papildomam aplinkybių tyrimui, nei administracinės atsakomybės taikymui. Atsiliepime yra nurodyta naujausia Kauno apygardos teismo nutartis Nr. eAN2-39-383/2026, kurioje nurodoma, kad grąžinimas bylą papildomam tyrimui nepaneigtų prieštaravimui. Šiuo atveju nuo dviratininko iki kelkraščio lieka 1,56 m. Praktika, kad pirmiausia teisena turėtų būti nutraukiama. Jeigu pareigūnas mato, kad yra pagal ANK 417 straipsnį padarytas nusižengimas, tada ir baudžia. Jeigu traukiama atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnį, tai tada būna administracinis nurodymas. Kiekviena situacija individuali, pagal tai ir įvertina pareigūnas.

Suinteresuoto asmens J. V. atstovui advokatas Jonas Špelveris nurodė, kad ANK 608 straipsnis numato, kad atlikus tyrimą surašomas administracinio nusižengimo protokolas arba nurodymas. Pareigūnai objektyviai vertino bylos aplinkybes. Mano, kad skundžiamas nutarimas ir jame išdėstyti motyvai yra teisiškai teisingi. Kiekvienas atvejis yra individualus. Vienodi nutarimai negali būti priimti. Atsiliepime įvertintos visos aplinkybės. Sustabdžius vaizdo įrašą matosi atstumas. Atstumą galima pasiskaičiuoti iš turimų duomenų – iš kelio pločio atimant automobilio plotį. Yra ir dviračio rėmo plotis 70 cm. Riba atsiranda nuo 1,40 m. iki 1,75 m, kuria galima įvairiai disponuoti. Čia yra mažareikšmis pažeidimas. Vaizdo įraše matosi, kad prasilenkimo momentu kita puse pravažiuoja kita transporto priemonė. Vairuotojas negalėjo įvažiuoti į kitą eismo juostą, greitis buvo sumažintas. Jokio judesio dviratininko nesimato. Atstumas galėjo būti pažeistas, bet galėjo būti ir nepažeistas. Iš tų duomenų kurie yra, ekspertas pasakytų gal tiek, gal tiek. Tas tyrimas nieko neduotų. Dar reikia įrodyti, ar padarytas pažeidimas pagal ANK 417 straipsnį. Prašo skundą atmesti, prašymą dėl išlaidų priteisimo tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis) skundo ribose.

KET 126 punkte nustatyta, kad motorinių transporto priemonių vairuotojai, apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus, tarp vairuojamos transporto priemonės ir nurodytų eismo dalyvių privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja V. M. 2025 m. gruodžio 8 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje J. V. atžvilgiu, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nutarime nurodoma, kad šiuo atveju dviratininko pateiktame vaizdo įraše matyti, kad vairuotojas apvažiavo dviratininką taip, kad reali susidūrimo grėsmė nebuvo susidariusi – dviratininkas į kelkraštį pasitraukė jau transporto priemonei pravažiavus. Vaizdo medžiagoje nefiksuojama, kad dviratininkas būtų priverstas staigiai keisti važiavimo kryptį ar greitį, todėl objektyvių duomenų apie pavojingą situaciją nėra. Taip pat nurodoma, kad nėra pagrindo teigti, kad vairuotojas veikė tyčia.

Administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kyla tik tuo atveju, kai nustatomas pavojingas KET pažeidimas, kuris realiai kelia grėsmę eismo saugumui. Tai reiškia, kad turi būti sukeliama situacija, verčianti kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitų neatidėliotinų veiksmų savo ar kitų saugumui užtikrinti. Be to, šio nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti tyčią – pažeidimas turi būti padarytas sąmoningai, suvokiant savo veiksmus ir galimas jų pasekmes. Taigi, atsakomybė pagal šią normą netaikoma už neatsargius, neapdairius ar techninio pobūdžio pažeidimus, jei nėra realios grėsmės eismo saugumui ar tyčinės kaltės (Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 4 d. nutartis Nr. eAN2-39-383/2026 ir 2026 m. vasario 17 d. nutartis Nr. eAN2-76-928/2026).

Pareiškėjas A. A. skunde nurodė, jog 2025 m. rugsėjo 17 d. 18.10 val. jam važiuojant dviračiu kelyje Šakiai–Jurbarkas jį nesaugiai lenkė automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuodamas pro pat jį apie 50-60 cm atstumu, t. y. nesilaikydamas 1,5 metro saugaus šoninio atstumo, kaip nurodyta KET 126 punkte, ir toks lenkimas jam kėlė stresą, vertė papildomai balansuoti stabdyti ir sukti į kelkraštį. J. V. 2025 m. rugsėjo 22 d. ir 2025 m. spalio 31 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jokios kliūties dviratininkui nesudarė ir jokio papildomo manevro, kuriuo kliudytų dviratininkui judėti pagal važiavimo kryptį, jis nesukėlė. Nurodė, kad dviratininką aplenkė saugiai.

Į bylą pateiktoje vaizdo medžiagoje nėra užfiksuota, kad įvykio metu dviratininkas būtų priverstas staigiai keisti važiavimo kryptį ar greitį, todėl objektyvių duomenų apie pavojingą situaciją nėra. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad vairuotojas veikė tyčia – vaizdo įrašas nepatvirtina, jog jis būtų sąmoningai siekęs pažeisti taisykles ar kelti grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje sudėties, nėra ir pagrindo atlikti papildomą tyrimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Iš įvykio vietos schemos matyti, kad kelio plotis įvykio vietoje yra 3,45 metro pločio. Institucijos į bylą pateiktais duomenimis nustatyta, kad automobilio plotis yra 1,89 m, įskaitant veidrodėlio plotį. Iš pateiktos vaizdo medžiagos matyti, kad vairuotojas prieš apvažiuodamas dviratininką važiavo prie pat vidurio linijos. Institucija apskaičiavo, kad lenkimo momentu šoninis atstumas tarp automobilio ir kelkraščio linijos buvo 1,56 m (3,45 m (kelio plotis) – 1,89 m (automobilio plotis)). Apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas ir išmatuotas A. A. dviratis „Unibike cross line“. Apžiūros metu nustatyta, kad dviratis turi sumontuotas dvi rankenas, yra siauresnė ir platesnė rankų padėtis. Platesnės dviračio rankenos plotis matuojant nuo krašto iki krašto yra 0,70 m. Naudojant platesnes dviračio rankenas matuojant nuo vienos alkūnės iki kitos alkūnės krašto yra 0,90 m.

Taigi, įvertinus vaizdo medžiagą, iš kurios matyti, kad: automobilis prieš lenkdamas dviratininką, pasitraukė iki pat brūkšninės linijos, neišvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą ir lenkia dviratininką, Institucijos pateiktuose dokumentuose apskaičiuotą lenkimo metu buvusį šoninį atstumą nuo automobilio iki kelkraščio linijos (1,56 m); dviratininkas važiavo važiuojamąją kelio dalimi, netoli kelkraščio linijos, – darytina išvada, kad automobilis, lenkdamas dviratininką, važiavo mažesniu nei 1,5 m šoniniu atstumu. Iš bylos duomenų matyti, kad prietaisu Garmin Varia buvo užfiksuota, jog automobilio važiavimo greitis buvo 93 km/h. Atsižvelgiant į tai, kad vairuotojas važiavo kiek didesniu nei 90 km/h greičiu, toks šoninis atstumas objektyviai nelaikytinas pakankamu pagal KET 126 punkto reikalavimus.

Iš Institucijos atstovo atsiliepime nurodytų argumentų matyti, kad Institucija sutinka, kad J. V. galimai nesilaikė Kelių eismo 126 punkto reikalavimo ir kad asmuo galėtų būti baudžiamas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Pagal ANK 417 straipsnį „Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 7 dalyje nustatyti kiti kelių eismo taisyklių pažeidimai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 Eur.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Institucijos nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas, tačiau iš tyrimo metu surinktų duomenų matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose galimai yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, požymiai. Dėl šios aplinkybės Institucija sprendimo nepriėmė. ANK 617 straipsnio 3 dalis numato, kad nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pareigūnas turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo A. A. skundas tenkintinas iš dalies, Institucijos 2025 m. gruodžio 8 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje, ROIK: (duomenys neskelbtini), panaikintinas ir administracinio nusižengimo byla perduotina Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, spręsti dėl ANK 417 straipsnio 7 dalies taikymo.

Suinteresuoto asmens atstovas pateikė teismui prašymą dėl J. V. patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš A. A. ir pateikė teismui duomenis, kurie patvirtina, jog J. V. patyrė 200 Eur išlaidų už teisinę pagalbą.

Pagal ANK 666 straipsnio 2 dalį, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena šiuo atveju nėra nutraukiama, o byla grąžinama institucijai, galutinis sprendimas dar nėra priimtas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ne)tenkinimo klausimą, todėl šis prašymas paliekamas nenagrinėtu.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. A. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2025 m. gruodžio 8 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje, ROIK: (duomenys neskelbtini), ir perduoti administracinio nusižengimo bylą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, spręsti dėl ANK 417 straipsnio 7 dalies taikymo.

J. V. atstovo pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus Šakiuose.