Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. G., jo atstovei advokatei B. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 127 straipsnio 3 dalį, 130² straipsnį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. balandžio 24 d., apie 02.40 val., L. G., būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,05 promilės neblaivumas, sulaikomas už Kelių eismo taisyklių 9; 14; 16; 225; 226 punktų pažeidimus, nevykdė teisėto policijos nurodymo „Stot policija“, bandė pasišalinti, sulaikomas priešinosi policijos pareigūnams, t. y. muistėsi, spardėsi, aktyviais veiksmais stengėsi išvengti sulaikymo. Šiais savo veiksmais L. G. pasipriešino policijos pareigūnui, taip pat nevykdė teisėto policijos pareigūno nurodymo.

Be to, 2016 m. balandžio 24 d., apie 02.40 val., Kaune, Raudondvario plento ir Pakalnės gatvių sankryžoje, L. G. vairavo motociklą Aprilia SR 125, valst. nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,68 promilės neblaivumas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Stabdomas policijos pareigūnų, nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, spruko, sprukdamas nesuvaldė motociklo ir atsitrenkė į greta važiavusį automobilį Hyundai IX35, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ko pasekoje buvo apgadintas motociklas ir automobilis. Motociklas neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ant jo pritvirtintas kitai transporto priemonei registruojant priskirtas valstybinio numerio ženklas. Šiais savo veiksmais L. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 14; 16; 225; 115 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. G. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad buvo nusipirkęs motociklą, tačiau nespėjęs persirašyti savo vardu. Pripažįsta, kad nestojo, kai jį stabdė policijos pareigūnai, nes išsigando, kad gali atimti motociklą, kadangi jį vairavo būdamas neblaivus bei neturėdamas teisės vairuoti, tačiau netrukus pats sustojo. Motociklas buvo neapdraustas, neregistruotas bei ne su tai transporto priemonei skirtais valstybiniais numeriais. L. G. nepripažįsta, jog nesuvaldė motociklo ir atsitrenkė į policijos automobilį bei jį apgadino. Stabdomas pareigūnų iš pradžių nestojo, tačiau netrukus sustojo ir pastatė motociklą. Tada pareigūnai pradėjo spardyti motociklą ir jis virsdamas atsitrenkė į policijos automobilį. L. G. visus pareigūnų reikalavimus vykdė ir jiems nesipriešino, nesispardė ir nuo jų nebandė pabėgti.

Liudytojas R. K. parodė, kad 2016 m. balandžio 24 d. nakties metu pastebėjo įtartinai važiuojantį motociklą, kuris važiavo žiedu ir nusuko Jurbarko g., todėl nusprendė sustabdyti. Per garsiakalbį buvo reikalaujama sustoti. Ant motociklo važiavo du piliečiai, kurie pareikalavus sustoti, atsisuko, pamatė, kad yra stabdomi, tada padidino greitį ir pradėjo šalintis. Važiuojant Raudondvario pl., motociklas pavojingai manevravo, sukeldamas pavojų, kadangi buvo daug pravažiuojančių automobilių. Bandant susilyginti bandė blokuoti, kad pareigūnai nepralenktų. Pravažiavus už PC Maxima, pavyko susigretinti su motociklu. Visą kelią buvo reikalaujama sustoti, tačiau vairuotojas nevykdė reikalavimų. Kai pavyko susigretinti, vairavęs motociklą asmuo greitai nušoko ir motociklas tapo nevaldomas. Tuo metu pasigirdo garsas, panašus į trenksmą. Kaip vėliau paaiškėjo, motociklas, tapęs nevaldomu, atsitrenkė į policijos automobilio galinį sparną bei jį apgadino. Sustoję pareigūnai reikalavo, kad abu asmenys sustotų, tačiau jie nevykdė reikalavimų ir bėgo nuo pareigūnų, todėl buvo iškviesta pagalba. Pasivijus ir bandant sulaikyti, L. G. pradėjo priešintis, muistytis, spardytis, tada jam buvo uždėti antrankiai.

Liudytojas M. S. dėl įvykio pradžios davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas R. K.. Papildomai liudytojas M. S. parodė, kad jis vijosi bėgantį L. G. ir kai jį pagavo, jis vėl bandė ištrūkti ir pabėgti, muistėsi, todėl buvo paguldytas ant žemės. Jo atžvilgiu buvo panaudota teleskopinė policininko lazda. Tuo metu padėti atvažiavę kiti policijos pareigūnai L. G. atžvilgiu panaudojo elektrošoką.

Liudytojas D. K. parodė, jog atvykus pagal kolegų iškvietimą dėl jiems reikalingos pagalbos, pamatė, kai kolegos, bandydami sulaikyti, grūmėsi su dviem asmenimis, kurie nevykdė reikalavimų gultis ant žemės, stangrino rankas, muistėsi, bandė ištrūkti, todėl D. K. su dar vienu kolega padėjo juos sulaikyti. Sulaikomiems asmenims buvo uždėti antrankiai bei kiek prisimena, jie plūdo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais.

Liudytojas D. Ž. parodė, kad 2016 m. balandžio 24 d. su L. G. susitiko prie karjero. Po to abu važinėjosi motociklu ir važiuojant juos pradėjo stabdyti policijos pareigūnai. Nesuprato, kodėl L. G. nesustojo. Važiuojant nesuprato ar policijos pareigūnai su kuo nors jiems trenkė ar trenkėsi kažkas, nes labai greitai važiavo. D. Ž. atrodo, kad jie neatsitrenkė į policijos automobilį. Po to jiems kelią užtvėrė dar vienas policijos automobilis ir jie sustojo. Jiems nulipus nuo motociklo, L. G. motociklą pastatė. Tada pareigūnai nuėmė jų šalmus, uždėjo antrankius ir paguldė ant žemės. D. Ž. buvo su kapišonu, be to buvo tamsu, todėl paguldžius ant žemės, jis nieko nematė. Jis vykdė visus pareigūnų reikalavimus.

Liudytojas Ž. S. parodė, kad kiek prisimena, buvo motorolerio nestojimo faktas. Vienas policijos pareigūnų ekipažas vijosi, o Ž. S. su kolega važiavo iš paskos. Kai jie sustojo, kiti pareigūnai jau sulaikinėjo du jaunuolius, kurie priešinosi. Kiek prisimena, motoroleris gulėjo ant žemės, tačiau kad jį būtų spardę ar kilnoję pareigūnai, nematė. Vėliau kolegos sakė, kad motoroleris važiuojant kontaktavo su policijos tarnybiniu automobiliu. Ž. S. padėjo sulaikyti L. G., kuris jau buvo nubėgęs tam tikrą atstumą. L. G. priešinosi sulaikomas, t.y. stangrino rankas, muistėsi, tampėsi, nepakluso reikalavimui sudėti už nugaros rankas. Kiek prisimena, Ž. S. panaudojo spec. priemonę Taser, nes kitokiu būdu nepavyko sulaikomo nuraminti.

Dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens pasiaiškinimu, iš kurio matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę dėl pažeidimo pripažino iš dalies ir nurodė, kad nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo sustoti, tačiau policijos pareigūnams nesipriešino (I t., b. l. 1), policijos pareigūnų R. K., M. S., D. K., Ž. S. tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad sustabdžius tarnybinį automobilį policijos pareigūnai staigiai iššoko ir leidosi vytis asmenis, kurie motociklu bėgo nuo policijos pareigūnų ir padarė avariją. Išlipus iš tarnybinio automobilio buvo aiškiai pasakyta žodinė komanda: „Stot policija“ ir tai buvo pakartota kelis kartus. Pribėgus prie asmenų, buvo nurodyta gulti ant žemės, tačiau asmenys į reikalavimus nereagavo, sulaikant asmenis jie sulaikymo vengė, muistėsi, spardėsi bandė ištrūkti ir pasišalinti. Atvykus kolegoms, pribėgus prie policijos pareigūnų ir asmenų, kurie vengė sulaikymo, panaudojus spec. priemones: teleskopinę lazdą, elektro impulsinį prietaisą „Tazer“ bei kovinių imtynių veiksmus, asmenys buvo sulaikyti ir uždėti antrankiai. Vėliau paaiškėjo, kad motociklą vairavo L. G., jam nustatytas 1,68 promilės neblaivumas (I t., b. l. 2; 3; 4; 5), prietaiso Taser Nr. 200-633555 panaudojimo ataskaita (I t., b. l. 6), pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas, iš kurio matyti, kad L. G. 2016 m. balandžio 24 d., 06.02 val. nustatytas 1,05 promilės neblaivumas (I t., b. l. 8), alkotesterio patikros sertifikatas (I t., b. l. 9), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (I t., b. l. 12).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalį, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pasipriešinimą policijos pareigūnams. Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, pasipriešinimas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalies prasme, suprantamas kaip fizinio smurto panaudojimas, bandymas ištrūkti ir pabėgti ar kiti panašaus pobūdžio veiksmai.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta atsakomybė už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Pirmuoju atveju, pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006). Antruoju atveju, turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. G. kaltės dėl policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo ir pasipriešinimo jiems nepripažino, tačiau jo kaltė yra pilnai įrodyta surinktais įrodymais. Iš liudytojų R. K., M. S., D. K., Ž. S. parodymų bei jų tarnybinių pranešimų matyti, kad L. G. aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui – muistėsi, bandė ištrūkti ir pasišalinti, spardėsi, be to nevykdė teisėtų policijos reikalavimų, kurie buvo išsakyti žodine komanda „Stot, policija“ bei nevykdė reikalavimų gulti ant žemės. Iš bylos duomenų matyti, kad L. G. buvo sulaikytas tik jo atžvilgiu panaudojus spec. priemones: elektroimpulsinį prietaisą Taser kaip elektrošoką bei antrankius. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog pareigūnai gali būti šališki, tokių aplinkybių nenurodė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais, todėl įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad byloje pilnai įrodyta, jog L. G. aktyviais veiksmais pasipriešino policijos pareigūnams, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir tokiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje.

Dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, 130² straipsnyje

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (II t., b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (II t., b. l. 3), L. G. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, jog važiavo namo, buvo išgėręs ir bijojo sustoti policijai, dėl pažeidimų galisi (II t., b. l. 4), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai dėl eismo įvykio, iš kurių matyti, kad 2016 m. balandžio 24 d., apie 02.40 val., Jurbarko g. ties namu Nr. 22, buvo pastebėtas įtartinai manevruojantis motociklas, valst. nr. 84ACM, tamsios spalvos, kuriuo važiavo vairuotojas ir keleivis. Privažiavus prie minėto motociklo, įjungus specialius šviesos ir garso signalus, per garsiakalbį buvo nurodyta motociklo vairuotojui sustabdyti transporto priemonę ir sustoti dešinėje kelio pusėje. Vairuotojas atsisuko į policijos pareigūnus ir pastebėjęs, jog yra stabdomas, padidino greitį ir į nurodymus sustabdyti transporto priemonę nepakluso. Persekiojant minėtą transporto priemonę, radijo ryšiu buvo informuotas Kauno AVPK budėtojas apie nestojusią transporto priemonę. Toliau persekiojant motociklą, jis važiavo Raudondvario plentu, pavojingai manevravo, daug kartų blokavo policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, taip trukdydamas policijos pareigūnams jį aplenkti ir sustabdyti. Persekiojant motociklą, per garsiakalbį buvo pastoviai reikalauta sustabdyti transporto priemonę, tačiau į policijos pareigūnų reikalavimus vairuotojas nereagavo. Ties Raudondvario plento ir Pakalnės gatvių sankryža, policijos pareigūnų automobiliui ir motociklui susigretinus, sulėtinęs greitį staigiu judesiu vairuotojas šoko nuo nesustojusios transporto priemonės. Paskui jį nuo motociklo nušoko ir keleivis, taip nevaldomas motociklas atsitrenkė į policijos pareigūnų tarnybinio automobilio dešinės pusės galinį sparną (II t., b. l. 5; 6), asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad L. G. 2016 m. balandžio 24 d., 02.54 val. nustatytas 1,68 promilės neblaivumas (II t., b. l. 7), alkotesterio patikros sertifikatas (II t., b. l. 7), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (II t., b. l. 8), dokumentų kopijos (II t., b. l. 9-12), duomenys apie registruotą kelių transporto priemonę, iš kurių matyti, kad valstybinis numeris 84ACM priskirtas transporto priemonei Peugeot Vivacity 50 (II t., b. l. 13), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (II t., b. l. 14), policijos informacinės sistemos duomenys (II t., b. l. 15-18), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (II t., b. l. 19-21), diskas su nuotraukomis, kuriose matosi ant tarnybinio policijos automobilio Hundai, v.n. (duomenys neskelbtini) galinio sparno įlenkimai (I t., b. l. 58).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. G. pripažino, kad jis nestojo stabdomas policijos pareigūnų, nes išsigando, kad gali atimti motociklą, kadangi motociklą vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus. Motociklas buvo neapdraustas, neregistruotas bei ne su tai transporto priemonei skirtais valstybiniais numeriais. L. G. paaiškino, kad jis nepripažįsta, jog nesuvaldė motociklo ir atsitrenkė į policijos automobilį bei jį apgadino.

Iš liudytojų R. K., M. S. parodymų bei jų tarnybinių pranešimų matyti, kad jie nuosekliai tvirtino, jog susigretinus su L. G. vairuojamu motociklu ir jam nušokus nuo motociklo, motociklas tapo nevaldomas. Tuo metu pasigirdo garsas, panašus į trenksmą. Kaip vėliau paaiškėjo, motociklas, tapęs nevaldomu, atsitrenkė į policijos automobilio galinį sparną bei jį apgadino. Liudytojų parodymus patvirtina prie bylos prijungtas diskas, kuriame matyti ant tarnybinio policijos automobilio Hundai, v.n. (duomenys neskelbtini) galinio sparno įlenkimai bei minėto automobilio apgadinimai užfiksuoti eismo įvykio vietos schemoje (II t., b. l. 3). Iš liudytojo D. Ž. parodymų matyti, kad jis iš esmės taip pat patvirtino atsitrenkimo garso buvimą teigdamas, jog važiuojant nesuprato ar policijos pareigūnai su kuo nors jiems trenkė ar trenkėsi kažkas, nes labai greitai važiavo. Įvertinus visus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog L. G. 2016 m. balandžio 24 d., apie 02.40 val., Kaune, Raudondvario plento ir Pakalnės gatvių sankryžoje, vairavo motociklą Aprilia SR 125, valst. nr. 84ACM, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,68 promilės neblaivumas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Stabdomas policijos pareigūnų, nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, spruko, sprukdamas nesuvaldė motociklo ir atsitrenkė į greta važiavusį automobilį Hyundai IX35, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ko pasekoje buvo apgadintas motociklas ir automobilis. Tokia L. G. veika administracinio teisės pažeidimo protokole teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį ir jo kaltė dėl šio pažeidimo yra pilnai įrodyta.

Administracinio teisės pažeidimo protokole L. G. veika taip pat kvalifikuota ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnį (pakartotinis transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnį, būtina nustatyti, kad anksčiau padarytas pažeidimas patenka į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnyje minimų pažeidimų sąrašą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 3 d., 4 d., 126 str., 127 str. 3 d., 129 str.); už šį pažeidimą skirta nuobauda įsiteisėjusi naujai daromo pažeidimo metu ir nėra suėjęs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 36 str. įtvirtintas terminas; naujai padaryto pažeidimo sudėtis apima šiuos objektyviuosius požymius – transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-7275/2009, 2010 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-6791/2010, 2011 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-2588/2011).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 36 straipsnyje nurodyta, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Sisteminė šios nuostatos analizė leidžia teigti, jog vienerių metų terminas, po kurio asmuo laikomas neturinčiu galiojančių nuobaudų, pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai nuobauda yra visiškai įvykdoma, pvz., sumokama bauda ir (ar) praeina specialiosios teisės atėmimo terminas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. G. 2012 m. rugpjūčio 22 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutarimu už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 str., padarymą paskirta nuobauda – 4000 Lt bauda. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad paskirtoji bauda buvo išieškota 2014 m. lapkričio 3 d., taigi konstatuotina, jog asmuo negali būti laikomas pakartotinai padariusiu tokios pačios rūšies pažeidimą. Įvertinus tai kas išdėstyta, daroma išvada, jog Institucija, surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą, netinkamai kvalifikavo pažeidėjo padarytą veiką pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnį, todėl L. G. veika turėtų būti perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 str. (transporto priemonių vairavimas neblaivių vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti transporto priemones), tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. numato atsakomybę neblaiviems vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, todėl konstatuotina, kad teisės pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 str. fiksavimas, nustačius sunkesnio pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. padarymą – perteklinis ir nesudarantis savarankiško teisės pažeidimo sudėties. Tokia pozicija grindžiama dvigubo baudimo negalimumu, nes būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas, kad už tą patį pažeidimą negali būti baudžiama du kartus. Dėl to L. G. padarytas pažeidimas kvalifikuotinas tik pagal vieną administracinį įstatymą – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį.

Administracinio teisės pažeidimo protokole aprašant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pažeidimus taip pat nurodyta, kad L. G., stabdomas policijos pareigūnų, nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, be to, vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei ant motociklo buvo pritvirtintas kitai transporto priemonei registruojant priskirtas valstybinio numerio ženklas. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad šiais savo veiksmais L. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 16; 225; 226 punktų reikalavimus, tačiau tokios jo veikos nėra kvalifikuotos pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnius.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. G. buvo supažindintas su jam pareikštu kaltinimu, kuriame aprašyta nepaklusimo uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, transporto priemonių vairavimo su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais, transporto priemonės vairavimo neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pažeidimų esmė, buvo tiriamos ir aiškinamos minėtų pažeidimų aplinkybės, L. G. dėl nurodytų veikų davė paaiškinimus, teismo posėdžio metu jam buvo išaiškinta jo veikų papildomo kvalifikavimo galimybė, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad L. G. veika papildomai kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 3 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, ir taip kvalifikuojant nebus pažeistas neleistinų procesinių staigmenų principas.

Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į pažeidimų padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

L. G. galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 3 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, padaryti neblaivaus asmens (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 8 p.).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtinos nuobaudos -baudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalies, 187 straipsnio 2 dalies, 127 straipsnio 3 dalies, 123 straipsnio 3 dalies, 123 straipsnio 5 dalies, 130 straipsnio 1 dalies sankcijų ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalies, 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra alternatyvi papildoma nuobauda, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, jog, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia siekiant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 str. 1 d. numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. Daiktai, kurių apyvarta uždrausta, konfiskuojami visais atvejais. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 str. 2 d. yra numatyti išimtiniai atvejai, kai privalo būti konfiskuojamas ir kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos. Vienas iš įstatyme numatytų atvejų yra tada, kai perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti.

Iš L. G. paaiškinimo matyti, kad jis vairavo transporto priemonę, kuri priklauso jam, todėl atsižvelgiant į tai, kad L. G. praeityje baustas už itin grubų KET pažeidimą ir vėl padarė grubius ir pavojingus saugiam eismui pažeidimus, jam taikytina papildoma nuobauda transporto priemonės konfiskavimas.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsniu, 284 straipsniu, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286-288 straipsniais,

nutarė:

L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 3 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, skirti 170 Eur (vieno šimto septyniasdešimties eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, skirti 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 3 dalyje, skirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje, skirti 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, skirti 1530 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų trisdešimties eurų) baudą su transporto priemonės – motociklo Aprilia SR 125, indentifikacinis numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), konfiskavimu;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, skirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą su transporto priemonės – motociklo Aprilia SR 125, indentifikacinis numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 1530 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų trisdešimties eurų) baudą su transporto priemonės – motociklo Aprilia SR 125, indentifikacinis numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnį L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.