Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Eglė Kriaučiūnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. O. C. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo R. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. vasarą pareiškėjai paaiškėjo iš gretimuose soduose besilankančio A. K. giminaičio, jog A. K. jau kuris laikas yra mirusi. Apie šias aplinkybes pareiškėja anksčiau nežinojo, kadangi jokių santykių su A. K. nebepalaikė nuo testamento sudarymo dienos. Pareiškėja būtent nuo 2005 m. gyvena sodo namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojasi žemės sklypu. Pareiškėja po sužinojimo, jog A. K. yra mirusi, pradėjo domėtis dėl galimybės įteisinti savo vardu turtą, kuris testamentu jai ir buvo paliktas. Jai kreipusis į notarų biurą paaiškėjo, jog ji laikoma praleidusi trijų mėnesių terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo, todėl jai negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Registrų centro duomenimis žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) yra inžineriniai statiniai - Kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys), kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat, A. K. priklausė žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), kuris šiai dienai nėra įregistruotas VĮ Registrų centre. Iš gauto VĮ Registrų cento atsakymo, matyti, jog pareiškėjai nustačius juridinį faktą, jog ji priėmė palikimą pagal testamentą ir gavus paveldėjimo teisės liudijimą, ji, kaip įpėdinė, galės atlikti veiksmus šio žemės sklypo teisinei registracijai.

Po A. K. mirties į notarų biurą kreipėsi dėl palikimo priėmimo jos sūnus R. K.. Kadangi pareiškėjai paliktas turtas (žemės sklypas ir statiniai, esantys žemės sklype) nebuvo įregistruoti mirusios vardu, taigi, į šį turtą negalėjo būti išduotas ir paveldėjimo teisės liudijimas. Atsižvelgiant į tai, kad į šį turtą suinteresuotam asmeniui nėra išduoti nuosavybės dokumentai, kad pareiškėja po palikėjos mirties faktiškai valdo turtą nurodytą testamente, pareiškėja kreipiasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, jog ji turtą (palikimą) pagal testamentą priėmė kitu įstatyme numatytu būdu, t. y. faktiniu valdymu. Nustačius minėtą juridinį faktą, ji turės teisę savo vardu registruoti palikimu paliktą turtą. Nors po A. K. mirties į notaro biurą pareiškėja nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė, pareiškėja po A. K. mirties testamente nurodytą turtą valdė kaip savo, ji minėtu adresu gyvena, naudojasi tiek žemės sklype esančiais statiniais, tiek prižiūri patį žemės sklypą.

Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti įstatymų nustatyta tvarka – suinteresuotam asmeniui asmeniškai.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarką, vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu 2021 m. lapkričio 16 d. paskelbiant pranešimą tinklalapyje www.teismai.ltir teismo pranešimais (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. K. ir O. R. C. (pareiškėja) (duomenys neskelbtini) sudarė susitarimą, kuriame A. K. nurodė, jog iš R. O. C. (pareiškėjos) už sodą gavo 22 000,00 Lt. A. K. (duomenys neskelbtini) sudarė oficialų testamentą, kurį patvirtino Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarė R. D., Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame testamente nurodyta, kad A. K. šiuo testamentu savo mirties atveju daro tokį patvarkymą „„1. Man, A. K., priklausantį 526 (penkių šimtų dvidešimt šešių) kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) bei jame esančius pastatus aš palieku R. O. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini). ... “. A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla pagal jos pareiškimą nėra užvesta.

Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Tokiu atveju, kai palikimą sudaro ne tik kilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas reiškia turto priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Nustatyta, kad A. K. ir O. R. C. (pareiškėjai) (duomenys neskelbtini) sudarius susitarimą dėl sodo: 526 kv. m. žemės sklypo ir jame esančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimo pareiškėja nuo pat susitarimo sudarymo gyvena sodo namelyje, naudojasi žemės sklypu. Kartu su pareiškimu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. K. (duomenys neskelbtini) sudarė oficialų testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jai priklausantį 526 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybėje bei jame esančius pastatus paliko pareiškėjai. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad palikėjos mirties dieną pareiškėja faktiškai priėmė ir valdė jai testamentu paliktą nekilnojamąjį turtą, turtu rūpinosi kaip savo, jį tvarkė, prižiūrėjo. Todėl darytina išvada, jog mirus palikėjai, jos (duomenys neskelbtini) testamentu paliktas nekilnojamasis turtas atiteko pareiškėjai, kuri faktiškai pradėjo valdyti palikėjos testamente nurodytą nekilnojamąjį turtą. Suinteresuotas asmuo prieštaravimų dėl pareikšto pareiškimo nepateikė.

Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad pareiškėja po A. K. mirties palikėjos testamentu paliktu turtu rūpinosi kaip savo, jį tvarkė, prižiūrėjo, elgdamasi kaip savininkė, priėmė palikimą pagal testamentą faktiškai jį valdydama. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po A. K. mirties testamentu paliktą nekilnojamąjį turtą priėmė, prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 442-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. O. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pagal testamentą, kurio testamento notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.