Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VĮ Kelių priežiūros atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-01-17 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo VĮ „Kelių priežiūra“ ieškinio atsakovei B. R. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas VĮ ‚Kelių priežiūra pareiškė ieškinį atsakovei B. R., kuriuo prašo iš atsakovės priteisti 41 118,01 EUR nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško sprendimo įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir civilinę bylą, iškeltą šio ieškinio pagrindu sujungti su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-2609-262/2018.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2018-01-17 nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Vilniaus regiono apylinkės teismui.Teismas nurodė, kad bylos, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra teismingos apygardos teismams. Kadangi ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 41 118,01 EUR nuostolių atlyginimo, todėl byla yra teisminga Vilniaus apygardos teismui.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-01-17 nutartį ir ieškinį priimti arba ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas argumentais, jog teismas turėjo priimti ieškinį, nes byla yra iš darbo santykių, t. y. darbdavys reikalauja atlyginti iš darbuotojo padarytą turtinę žalą dėl darbuotojo netinkamai vykdytų darbo pareigų. Pažymi, kad prieš paduodant ieškinį teismui byla buvo nagrinėjama Darbo ginčų komisijoje, kaip privalomoje ikiteisminėje institucijoje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2018-01-17 nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2018-01-17 nutarties yra pagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ieškiniu atsakovei B. R. prašė iš atsakovės priteisti 41 118,01 EUR nuostolių atlyginimui, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį ieškovas grindžia aplinkybėmis, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią atsakovė buvo priimta į vyr. buhalterės pareigas. Atliktus vidaus auditą ieškovui paaiškėjo, kad esą atsakovė neteisėtais veiksmais padarė ieškovui turtinės žalos, nes ji neatsakingai tvarkė įmonės turto apskaitą ir vyko į komandiruotes be jokio teisinio pagrindo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad ginčas tarp šalių yra kilęs iš darbo teisinių santykių.Konstitucinė teisė ginti savo pažeistas teises turi būti realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į teisės aktuose numatytus priskirtinumo ir teismingumo institutus, reglamentuojančius jurisdikcinę teismų kompetenciją, o civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga.CPK 27 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamojoje byloje šalių ginčas yra kilęs iš darbo teisinių santykių - reiškiamas reikalavimas atlyginti galimai patirtus nuostolius grindžiamas atsakovės kaip darbuotojos materialinės atsakomybės sąlygomis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byla yra teisminga apylinkės teismui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir ieškovo VĮ Kelių priežiūros ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.