Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal G. A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 29 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio 2006 m. vasario 10 d. nutarimu G. A. B. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą paskirta 100 litų bauda, nes jis, 2005 m. liepos 3 d. apie 18 val. 40 min., Vilniaus rajono Avižienių gyvenvietėje, Sudervės gatvėje, vairuodamas lengvąjį automobilį ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) 171 punkto reikalavimus, nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje važiavusio automobilio Ford Scorpio, vairuojamo R. K. , ir šiai transporto priemonei stabdant, į ją atsitrenkė. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.

II.

G. A. B. , nesutikęs su nutarimu, kaip pareiškėjas kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė policijos nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Prašymą motyvavo tuo, jog skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, apie 40 km/h greičiu, važiavo paskui automobilį Ford Scorpio. Šis automobilis aplenkė ta pačia kryptimi važiavusį dviratininką, kuris tuo metu pasitraukė arčiau kelkraščio, bet po to vėl pasuko į kairę ir sudarė jam kliūtį, todėl, siekdamas neužvažiuoti ant dviratininko, pristabdė savo automobilį bei pasuko arčiau kelio vidurio. Tuo metu automobilio Ford Scorpio vairuotojas, nerodydamas kairio posūkio signalo, įvažiavo į jo vairuojamo automobilio važiavimo trajektoriją ir sustojo. Mano, kad jis buvo atsidūręs būtinojo reikalingumo situacijoje, kadangi manevruodamas norėjo išvengti dviratininko sužalojimų ar žūties.

Papildomu prašymu prašė pripažinti, jog Vilniaus rajono policijos komisariato 2006 m. sausio 3 d. priimtas nutarimas, kuriuo iki vienerių metų buvo pratęstas terminas administracinei nuobaudai skirti, yra neteisėtas, kadangi priimtas jam nežinant ir nagrinėjime nedalyvaujant, nutarimo nuorašas nebuvo jam įteiktas.

Apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pateiktąjį skundą, padarė išvadą, kad skundas netenkinamas.

Remdamasis byloje esančiais duomenimis teismas nustatė, jog tiriant pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, pastarajam 2005 m. liepos 3 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir byla pasiųsta nagrinėti Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybai. Pareiškėjas 2005 m. rugpjūčio 4 d. pateikė papildomus paaiškinimus, prašymus ir įrodymus, todėl byla, nusprendus, jog nėra pilnai ištirta, buvo perduota nagrinėti pagal pažeidimo padarymo vietą - Vilniaus rajono policijos komisariatui. Pareiškėjui dar pateikus papildomus prašymus, 2005 m. rugpjūčio 26 d., siekiant objektyviai ir išsamiai ištirti bylos aplinkybes, buvo paskirtas autotechninis objektų tyrimas Lietuvos teismo ekspertizės centre, kur 2006 m. vasario 2 d. buvo surašytas ekspertizės aktas. Galimybę pratęsti terminą administracinei nuobaudai skirti numato ATPK 35 straipsnio 3 dalis. Joje nurodyta, jog jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio l ir 2 dalyse numatyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Pažymėtina, kad minėto sprendimo priėmimo procedūrų daugiau nereglamentuoja jokios kitos ATPK normos, vadinasi, įstatymas nereikalauja, jog jį priimat būtų laikomasi reikalavimų, numatytų ATPK 272, 280 - 290 straipsniuose, kuriuos įvykdyti būtina priimant nutarimą, kuriuo traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo yra nubaudžiamas, todėl atskirai toks veiksmas negali būti skundžiamas, bet gali tapti savarankišku motyvu prašant panaikinti pagrindinį nutarimą. Taigi, pareiškėjo motyvai apie tai, kad nutarimas, kuriuo pratęstas terminas administracinei nuobaudai skirti priimtas pažeidžiant jo teises, atmestini. Minėtoje teisės normoje nurodytos termino pratęsimo dvejopos galimos aplinkybės, kurios gali tapti pagrindais pratęsti terminą: tai priežastys, susijusios su patrauktuoju administracinėn atsakomybėn asmeniu ir priežastys, susijusios su pažeidimo tyrimo aplinkybėmis. Teismas, įvertinęs bylos tyrimo aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas nebuvo vilkinamas, o užtruko atliekant autotechninę ekspertizę, todėl laiko, jog sprendimas pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą buvo priimtas pagrįstai.

Motyvai, kuriais atmetamas pareiškėjo prašymas panaikinti 2006-02-10 nutarimą.

Iš eismo įvykio vietos schemos, kurią su išlyga dėl pamatuoto automobilio MB galimo rato atstumo iki kelkraščio (schemoje nurodytas atstumas 1,3 m, o teigiama, kad turi būti 0,2 m) pasirašė ir pats pareiškėjas, matyti, jog automobilis Ford Scorpio sustojęs viduryje jam skirtos važiuoti eismo juostos, šiam automobiliui apgadinta galinė dalis, o automobilis MB sustojęs už automobilio Ford Scorpio, taip pat viduryje jam skirtos važiuoti eismo juostos ir automobiliui MB apgadinta priekinė dalis. Iš ekspertizės akto išvados matyti, kad pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilio vairuotojas G. A. B. nesilaikė tokio atstumo iki priekyje važiavusio automobilio, kad neatsitrenktų į jį, jeigu automobilis būtų stabdomas (KET 171 punktas). Įvertinęs šalių paaiškinimus, eismo įvykio vietos schemos duomenis ir kitus byloje surinktus duomenis teismas priėjo išvados, jog pareiškėjas pažeidė KET 171 punkto reikalavimą, dėl to buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. Todėl nubaustas pagrįstai, o paskirtos nuobaudos dydis atitinka ATPK 30, 30 straipsnių nuostatas. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus apie tai, kad eismo įvykis kilo dėl lenkiamo dviratininko veiksmų, kadangi šis, sukeldamas avarinės situacijos grėsmę, pradėjo artėti prie pastarojo vairuojamo automobilio, kadangi šiuo atveju pareiškėjas privalėjo vykdyti KET 173 punkto reikalavimus (jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams), taigi privalėjo stabdyti jau ankščiau nei susidarė avarinė situacija, dėl kurios ir kilo eismo įvykis.

III.

Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti apygardos administracinio teismo nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo teismui.

Apeliantas sutinka iš dalies su pirmos instancijos teismo motyvu, jog įstatymas, sprendžiant termino pratesimo klausimą, nereikalauja, jog būtų laikomasi reikalavimų numatytų ATPK 285, 287 289 ir 290 straipsniuose, bet negali sutikti, jog įstatymas nereikalauja laikytis reikalavimų, numatytų ATPK 272, 280, 281, 282, 283, 284, 286, 288 ir kituose straipsniuose. Kodeksas yra vientisas ir tiesiogiai taikomas įstatyminis aktas, kuris saugo Lietuvos Respublikos piliečių asmenines teises bei laisves, įtvirtina teisėtumą. Akivaizdu, kad bylos perdavimo (grąžinimo) kitam organui aplinkybė nėra daugiau reikšminga, negu aplinkybė pratęsti tos pačios bylos nagrinėjimo (ir nuobaudos skyrimo) terminą. Pirmuoju atveju, byla buvo nagrinėjama ir nutarimas priimtas prisilaikant minėtų reikalavimų, o antruoju atveju – nesilaikoma. Teismas neįžvelgė jo teisių pažeidimo. Tačiau vien tik tas faktas, kad užduotį atlikti objektų tyrimą vilkino net 56 dienas, kol perdavė pagal paskirtį, akivaizdžiai įrodo, jog tai tendencingas bylos tyrimo vilkinimas, nukreiptas prieš jį ir pažeidžiantis jo teises ir teisėtus interesus. Kaltė dėl vilkinimo tenka tik Vilniaus r. policijos komisariatui, o ne jam ir ne kitai institucijai. Kadangi bylos tyrimas buvo vilkinamas, todėl klaidinga būtų teigti, jog nutarimas pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą buvo priimtas pagrįstai, ir todėl, vykdant teisingumą toks nutarimas turėjo būti teismo panaikintas.

Dėl motyvų„ kuriais atmestas prašymas panaikinti policijos 2006 m. vasario 10 d. nutarimą. Nurodo, kad jis dalyvavo bylos nagrinėjime ir pareigūnui išdėstė motyvuotą paaiškinimą su faktais, kurių pareigūnas nepaneigė. Bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ekspertizės akto išvados padarytos remiantis nepilna, tendencinga informacija apie eismo įvykį, nurodė kokiais dokumentais ekspertas nesivadovavo. Nurodė, kad ekspertas netyrė ir nevertino fakto, kad prieš pat eismo įvykį automobilis manevruodamas pakeitė judėjimo kryptį, įvažiavo į jo automobilio judėjimo trajektoriją ir staigiai stabdydamas sustojo. Ekspertas apsiribojo autoavarijos vietos schemos aprašymu, tik vieno automobilio greičio prieš stabdymą nustatymu pagal įtartiną formulę, neišvengė aritmetinių, techninių, loginių, dimensinių ir kt. netikslumų, šiurkščiai pažeidė asmenų lygybės principą.

Mano, kad šioje situacijoje jis galėjo veikti dvejopai: pirma - staigiai stabdyti automobilį rizikuojant atsitrenkti į priekinę automašiną, bet užtikrintai išvengti žmogaus sužalojimo ar jo žūties; antra - pasukti dešiniau ir apvažiuoti netikėtai sustabdytą automobilį, jo nekliudyti, bet rizikuoti sužaloti dviratininką. Jo veikimas padarytas būtinojo reikalingumo sąlygomis ir tokiu būdu užtikrintai išvengta žmogaus sužalojimo, bet neišvengta susidūrimo su automobiliu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitų asmenų sužalojimą ir kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). Teismas nagrinėdamas skundo argumentus neišvengiamai turėjo nustatyti, ar nubaustojo asmens veikoje yra jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, kurią sudaro keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvūs ir subjektyvūs požymiai, esantys sudėties elementais: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Subjektyviosios pusės struktūrą, kuri aktualiausia nagrinėjamos bylos kontekste, sudaro administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens kaltė, motyvas ir tikslas. Kalbant apie pažeidimo subjektyviąją pusę svarbu buvo nustatyti, ar inkriminuoti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo transporto priemonių susidūrimo priežastimi ir ar apkaltintasis asmuo pažeidė inkriminuotą Kelių eismo taisyklių punktą. Apygardos administracinis teismas, kaip matyti iš nutarimo, įvertinęs surinktųjų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad pareiškėjas nubaustas pagrįstai ir tokį sprendimą argumentavo. Padarytasis įrodymų vertinimas atitinka įtvirtintas ATPK 257 straipsnyje nuostatas – įrodymai vertinami pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, teismas pripažino, kad patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y. kad automobilio vairuotojas pažeidė KET reikalavimus, nurodytus administracinio teisės pažeidimo protokole. Apygardos administracinio teismo nutartis atitinka jai keliamus pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimus.

Apeliantas nesutiko ir su teismo nutartyje padaryta išvada, kad buvo pagrindas pratęsti bylos nagrinėjimo terminą ir kad šis veiksmas atliktas teisėtai ir nebuvo pažeistos patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens teisės. Teismas teisingai nurodė, kad ATPK 35 straipsnio 3 dalis nustato atvejus, kada gali būti pratęsiami administracinės nuobaudos skyrimo terminai: 1) kai negalima skirti nuobaudos dėl priežasčių, susijusių su pažeidėju (neturi gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga); 2) kai pažeidėjo atsakomybės klausimo negalima spręsti dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių. Šioje byloje termino prailginimo priežastimi buvo būtinumas atlikti byloje tyrimą. Reikia pripažinti, kad apygardos administracinio teismo kai kurie teiginiai nesiderina su Vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. spalio 5 d. konsultacija Nr. 122, kurioje sakoma, kad nuobaudos skyrimo termino pratęsimas yra procesinis veiksmas, įforminamas įgaliotos institucijos (pareigūno) nutarimu, kad apie nuobaudos skyrimo terminų pratęsimą pranešama byloje dalyvaujantiems asmenims, kadangi šis sprendimas turi įtakos jų procesinių teisių įgyvendinimui. Iš bylos medžiagos ir apelianto argumentų matyti, kad apie termino pratesimo procedūrą jam nebuvo pranešta. Todėl kyla klausimas, ar dėl šios priežastis priimtas dokumentas turi būti besąlygiškai naikinamas. Beje, įstatymas tokių pagrindų nenumatė, todėl apygardos administracinio teismo nutartyje daroma logiška ir neprieštaraujanti teisės principams išvada, kad atskirai toks veiksmas negali būti skundžiamas, bet gali tapti savarankišku motyvu prašant panaikinti pagrindinį nutarimą. Apygardos administracinis teismas padarė argumentuotą išvadą, termino pratęsimu jo teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje nebuvo pažeistos. Apelianto argumentas, kad buvo vilkinamas bylos nagrinėjimas, nėra pakankamai įtikinamas, tačiau bylos nagrinėjimo trukmė neviršijo nustatytų galimų terminų. Svarstymas, ar buvo pažeistos apkaltintojo asmens teisės, analizuotinas platesniu aspektu nei pateikiama apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde teismo išvada nepaneigiama neginčytinais duomenimis, o pateikiama patrauktajam administracinėn atsakomybėn asmeniui priimtina versija. Taigi, šio incidento atveju apelianto tvirtinimai apie pažeistas jo teises nepriimtini. Aiškiai matyti, kad jis žinojo kuo kaltinamas, pasinaudojo galimybe apskųsti policijos nutarimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, įvyko teismo procesas, kurio metu buvo apklausti liudytojai, t. y. jis turėjo galimybę realizuoti savo teises, tarp jų, duoti paaiškinimus, turėti atstovą, pateikti klausimus liudytojams, teikti prašymus ir pan. Pasinaudojo apeliacijos teise. Todėl nėra pagrindo apelianto nurodytuoju pagrindu naikinti teismo nutartį ir nutarimą, nes bylos nagrinėjimo teisme stadijoje, kuri yra sudėtinė proceso dalis, buvo užtikrintos visos įstatyme numatytos patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens teisės.

Todėl apeliacinis skundas netenkinamas ir apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą, G. A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.