Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Audronė KartanienėTeisėja Nijolė Žimkienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-1005-303/2012Teisminio proceso Nr. 1-12-1-02029-2004-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.(S)

2012 m. lapkričio 30 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo I. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies sudėjus su bausme, paskirta 2005-06-07 nutartimi, kuria subendrintos 2004-12-13 ir 2004-12-20 nuosprendžiais paskirtos bausmės, galutinė subendrinta bausmė I. Z. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš I. Z. priteista UAB „A.“ 7579,93 Lt turtinės žalos atlyginimas ir 500 Lt UAB „A.“ atstovo paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Z. nuteistas už tai, kad jis, 2004-07-05, laikotarpiu nuo 21.30 val. iki 24.00 val., būdamas prekybos centre „E.“, es. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išlaužęs durų spyną įsibrovė į prekybos centro „E.“ ventiliacijos patalpą, kur išspyrė grindyse kiaurymę ir per ją pro įsibrovė į UAB „A.“ priklausančios parduotuvės „B.“ tarnybines patalpas. Tada, paėmęs raktą nuo seifo, atrakino seifo duris ir pagrobė 5859,10 litų. Po to, atsuktuvu ir veržliarakčiu išlaužęs durų spynos atraktus, įsibrovė į UAB „A.“ priklausančios parduotuvės „S.T.“ tarnybines patalpas, kur spintelėje rastu raktu atrakino seifą ir iš ten pagrobė buvusius 1350 litų ir UAB „A.“ priklausančios parduotuvės „S.“ voke buvusius 370,83 litų. Tęsdamas nusikalstamą veiką, išspyrė koja sieną ir įsibrovė į parduotuvės „S.“ tarnybines patalpas, tačiau jose nieko vertingo nerado. Tokiu būdu I. Z., įsibraudamas į patalpą, pagrobė UAB „A.“ priklausantį 7579,93 litų vertės turtą, t.y. I. Z. nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Apelianto nuomone, teismas be pagrindo neatsižvelgė ir į kitas reikšmingas aplinkybes, t.y. į tai, kad paskutinį kartą teistas jis buvo 2005 m., t.y. kai jam buvo 16 m. Po to visą laiką gyveno Vokietijoje, turėjo darbą, tuo tarpu 5 jo teistumai susidarė dėl to, kad bylos nebuvo sujungtos ir už kiekvieną veiką jis buvo teisiamas skirtingose bylose.

Teismo posėdyje nuteistojo I. Z. gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. Z. apeliacinis skundas, jo ribose, atmestinas.

BK 54 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Be to, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Tik visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.

Skirdamas nuteistajam I. Z. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra, įvertino ir kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. Nepilnamečių atsakomybę reglamentuojančių nuostatų, nepažeidė.

Skundžiamu teismo nuosprendžiu I. Z. yra nuteistas už nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Be to, ši nusikalstama veika, kaip rodo bylos duomenys, apeliantui nebuvo atsitiktinė: viena vertus, pastarasis, nors ir būdamas labai jauno amžiaus, tačiau iki skundžiamu teismo nuosprendžiu inkriminuotos veikos padarymo, jau buvo įvykdęs ne vieną nusikalstamą veiką nuosavybei ir, iki šios veikos padarymo, jau buvo tris kartus teistas (2003-02-17, 2004-03-19 ir 2004-06-09 nuosprendžiais ), po šios veikos padarymo, pastarasis buvo nuteistas dar du kartus (2004-12-13 ir 2004-12-20 nuosprendžiais). Kita vertus, nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu apeliantas yra nuteistas, I. Z. padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Nustatytos aplinkybės teismui pagrįstai leido manyti, kad kitos rūšies bausmių nei laisvės atėmimas, I. Z. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka (BK 91 str. 3 d.).

Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo amžių, I. Z. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kuri deja yra neigiama, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. tai, kad I. Z. prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2p.), kad sunkinančių apelianto atsakomybę aplinkybių byloje nėra, pagrįstai pastarajam paskyrė straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikalstamą veiką numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu artima minimaliai. Be to, subendrinant nuteistajam paskirtą bausmę su nutartimi paskirta subendrinta ir neatlikta bausme pagal ankstesnius teismo nuosprendžius, I. Z. taikytas ir palankesnis bausmių subendrinimo - dalinio sudėjimo būdas, dėl ko jam buvo pridėta tik dalis skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. trys mėnesiai. I. Z. paskirtą bausmę tiek už atskirą veiką, tiek ir subendrintą, vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo, priešingu atveju nebūtų pasiekta bausmės paskirtis, įgyvendintas teisingumo principas.

Šios išvados negali nusverti ir apelianto skunde nurodomos aplinkybės apie neva tai buvusią itin sunkią jo šeimos materialinę padėtį, dėl kurios jis dažnai neturėjo ką valgyti ir kuri, šio teigimu, neva tai lėmė jo nusikalstamą gyvenimo būdą, juolab, kad tokių savo argumentų apeliantas nepagrindžia objektyvia medžiaga. Nors I. Z. tėvai ir buvo išsiskyrę, tačiau bylos duomenimis, nuteistasis, kaip nepilnametis, turėjo galimybę gyventi su motina, kuri turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbo ir pakankamai gerai uždirbo. Apelianto tėvas savo vaikams taipogi teikė materialinį išlaikymą. Tuo tarpu pastarasis visgi pasirinko kriminalinį gyvenimo būdą ir sistemingai darė nusikaltimus nuosavybei, kuriais jo, kaip nepilnamečio padaryta žala išties sunkino tėvų materialinę padėtį. Be to, byloje yra duomenys, kad nuteistasis piktnaudžiavo neaiškios kilmės medžiagomis, dėl ko jam buvo diagnozuotas nepatikslintas elgesio pakitimas, jis ne kartą slapstėsi ir buvo paieškomas, kas matyti iš byloje užfiksuotų tėvų paaiškinimų bei byloje esančių duomenų apie gana dažnai skelbtas apelianto paieškas (2 t. b. l. 126, 128-135, 138, 141-143).

Nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuoja ir tai, kad šis, 2005-11-03 lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, nuo 2005 m. pabaigos pasislėpė ir ilgą laiką slapstėsi, kol buvo surastas ir pagal Europos arešto orderį 2011-05-26 ekstradijuotas į Lietuvą (2 t. b. l. 150). Todėl tai, kad po I. Z. nusikalstamos veikos padarymo, kaip teismas pažymėjo skundžiamu nuosprendžiu, praėjo aštuoneri metai, įtakos turėjo ir paties nuteistojo elgesys.

Tačiau su apelianto skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje nenurodydamas jam taikomo įstatymo redakcijos, sudarė prielaidą manyti, jog jo atžvilgiu buvo pritaikytas įstatymas, sunkinantis jo teisinę padėtį, kolegija sutinka.

BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Tuo tarpu šio straipsnio 2 ir 3 dalys nustato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, I. Z. inkriminuotas nusikaltimas buvo padarytas 2004-07-05. Tuo metu galiojo 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495, įsigaliojusio 2003-05-01, BK 178 straipsnio 2 dalies redakcija. 2007-06-28 įstatymu Nr. X-1233, įsigaliojusio 2007-07-21, buvo padaryti pakeitimai BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje, sugriežtinant laisvės atėmimo bausmės maksimalų dydį iki šešerių metų. Nuosprendžio priėmimo metu galiojo 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija. Tokiu atveju, kai nusikaltimo padarymo metu ir teismo sprendimo priėmimo metu galiojusios baudžiamojo įstatymo redakcijos skiriasi, teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi motyvuoti savo sprendimą, pagal kokią įstatymo redakcija asmuo pripažįstamas kaltu. Jei teismas remdamasis BK 3 straipsnio 1 dalimi veiką kvalifikuoja pagal nusikaltimo metu galiojusią, tačiau sprendimo metu negaliojančią įstatymo redakciją, jis nuosprendžio rezoliucinėje dalyje privalo nurodyti taikomo įstatymo redakciją. Šioje byloje apylinkės teismas šios taisyklės nesilaikė ir nuosprendžio aprašomojoje bei rezoliucinėje dalyse nenurodė taikomos įstatymo redakcijos. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nuteistajam I. Z. laisvės atėmimo bausmė paskirta BK 178 straipsnio 2 dalies 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcijos ribose, Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-10-01nuosprendį tik tikslina, nurodant kad nuteistojo I. Z. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalies 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakciją.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo I. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį ir nurodyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nuosprendžiu I. Z. pripažintas katu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.