Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-05-14 · Civilinė byla Nr. 2-713-180/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-14
Bylos Nr.
2-713-180/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01605-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Laigirda“
Ieškovas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-713-180/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01605-2014-4.Procesinio sprendimo kategorija 126.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Laigirda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. B2-5257-656/2014 pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Laigirda“ iškelta bankroto byla, bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašo iškelti bankroto bylą UAB „Laigirda“. Nurodė, kad 2014 m. liepos 21 d. duomenimis šios įmonės mokestinė nepriemoka buvo 117 854,53 Lt. Tikėtina, kad bendrovė nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nesutinka su bankroto bylos iškėlimu bei nurodė, kad pareiškėjui liko sumokėti tik 1 188 Lt.

VMI pateikė duomenis patvirtinančius, kad patikslintais duomenimis likusi atsakovo mokestinė nepriemoka sudaro 42 929,79 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi iškėlė UAB „Laigirda“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Renavita“ ir nutarė atlikti kitus, su bankroto bylos iškėlimu susijusius veiksmus.

Atsiliepimas

Nors UAB „Laigirda“ vadovas teikė teismui atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir nesutiko dėl įmonės nemokumo (nurodė, kad įsiskolinimas VMI tik 1 180 Lt, o kitos skolos tiekėjams – smulkios, dėl jų nereiškia pretenzijų) bei prieštaravo, kad įmonei būtų keliama bankroto byla, teismui nepateikė pagal ĮBĮ reikalautų duomenų, reikalingų įvertinti įmonės mokumą.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovui nepateikus finansinės atskaitomybės dokumentų (net po to, kai už teismo įpareigojimų nevykdymą atsakovo vadovui 2014-10-06 nutartimi skirta 1 000 Lt bauda, o 2014-11-18 nutartimi – 3 000 Lt bauda), teismas neturėjo galimybės nustatyti atsakovo mokumo ir bankroto bylą, konstatavęs galimą įmonės nemokumą, iškėlė pagal byloje buvusius ir teismo iniciatyva surinktus duomenis.

Teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2012 metų neteikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui metinių finansinių ataskaitų duomenų, kaip to reikalauja Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnis. Tai teismas vertino kaip aplinkybę, įrodančią, kad atsakovo apskaita tvarkoma netinkamai ir kelia abejonių r atsakovas apskritai vykdo veiklą ir gauna pajamas.

Pagal paskutinius pateiktus 2011 metų atsakovo finansinės atskaitomybės duomenis įmonė turėjo 108 746 Lt vertės turto, iš jo ilgalaikio turto vertė – 809 Lt. Per vienerius metus mokėtinos sumos (343 429 Lt) daugiau kaip tris kartus viršijo turimo turto vertę.

VMI duomenimis, atsakovo įsiskolinimas valstybės ir savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams sudarė 42 929,79 Lt. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis UAB „Laigirda“ apdraustas vienas asmuo, o įsiskolinimas VSDFV biudžetui – 3 086,22 Lt. Atsakovo teiktais duomenimis įmonės pradelstų įsiskolinimų kitiems kreditoriams bendra suma – 27 451,58 Lt.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu UAB „Laigirda“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Teismas išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka, taip pažeisdamas atsakovo teisę būti išklausytu (CPK 14 str.) žodiniame procese.

2. Teismas netyrė aplinkybių, kaip atsirado įmonės prievolės biudžetams.

3. Teismas netyrė ar įmonė pajėgi likviduoti įsiskolinimus, kurie įmonei nėra dideli, nes įmonė veikia statybų srityje ir turi užsakovų.

Atsiliepimas

Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) nenumato, kad nutartis iškelti bankroto bylą turi būti priimta žodiniame procese. Atsakovas buvo išklausytas ir pasisakė teikdamas procesinius dokumentus.

2. Teismas tinkamai ištyrė visas aplinkybes – kaip susidarė atsakovo skolos biudžetams (skolų pagrindą ieškovas nurodė) ir atsakovo galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovo skolos yra susidariusios prieš keletą metų, ir atsakovui buvo galimybių jas likviduoti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovo UAB „Laigirda (ne)mokumo kaip pagrindo įmonei iškelti bankroto bylą, taip pat keliamas klausimas, ar atsakovui buvo užtikrinta teisė į tinkamą teismo procesą, įskaitant teisę duoti paaiškinimus dėl ginčo esmės.

Bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Atitinkamai teismas tam, kad galėtų nustatyti, ar įmonė yra moki, turi turėti bei įvertinti patikimus, aktualius duomenis apie įmonės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, pradelstus įsipareigojimus (jų bendrą sumą) ir į balansą įrašyto turto vertę. Šiuos duomenis, o būtent įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, teismas gauna iš įmonės vadovo (ĮBĮ 9 str. 1 d.). Tais atvejais, kai įmonės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, vadovas neteikia teismui šių duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, teismas apie įmonės mokumą gali spręsti iš paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013, 2013-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1338/2013, 2013-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2203/2013). Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo teisę spręsti ir pagrįstai apie UAB „Laigirda“ nemokumą sprendė pagal byloje esančius ir paties teismo į bylą surinktus duomenis.

Apeliacinės instancijos teisme apeliantui buvo sudarytos galimybės jo paties pageidaujamais terminais pateikti teismui reikalingus duomenis, pagrįsti atskirojo skundo argumentus, kad įmonė moki, tačiau atsakovas pateikė tik labai mažą dalį teismo prašytų duomenų. Atsakovo vadovas pateikė 2014 m. rugpjūčio 11 d. užpildytą 2012 metų UAB „Laigirda“ metinę pelno mokesčio deklaraciją, iš kurios matyti, kad 2012 metais įmonė gavo 377 313 Lt pajamų, o pelnas prieš apmokestinimą sudarė 149 751 Lt. Iš į bylą pateiktos 2014 m. rugpjūčio 31 d. užpildytos 2012 m. rugpjūčio 31 d. pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos matyti, kad PVM apmokestinami sandoriai – 13 392 Lt, įsigytų prekių ar paslaugų pirkimo PVM – 1 624 Lt, standartinio tarifo pardavimo PVM 2 812 Lt, atskaitomas PVM 1 624 Lt, mokėtinas į biudžetą PVM 1 188 Lt. Pagal skolų 2014 m. rugpjūčio 31 d. sąrašą likusios skolos sudaro 27 451,58 Lt. Skolos klientams 2014 m. rugsėjo 30 d. litais sudarė 13 961,72 Lt, o SODRA biudžetui 2014 m. balandžio 29 d. – 3 082 Lt.

Šių atsakovo vadovo L. J. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktų duomenų nepakanka, kad būtų galima padaryti priešingą nei padarė pirmosios instancijos teismas išvadą dėl įmonės nemokumo. Be to, tai nepaneigė ir išvados apie tai, kad įmonėje nėra tinkamai tvarkoma apskaita, kad įmonė apskritai nevykdo veiklos, taigi ir neturi galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Į bylą nepateikti įmonės balansai, todėl teismas apskritai neturi galimybės pagal aktualius duomenis spręsti apie įmonės šiuo metu turimo turto vertę. 2015 m. balandžio 29 d. pateikti duomenys tik apie 2014 metais pildytas 2012 metų pelno ir pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas, be to, pridėtinės vertės mokesčio deklaracija tik už vieną dieną (2014 m. rugpjūčio 31 d.), todėl iš jos nėra galimybės spręsti apie pridėtinės vertės mokesčio apskaitą ir vykdomą veiklą per 2012 metus, vėliau ir iki šiol. Nors apeliantas atskirajame skunde teigia nebuvęs išklausytas apie įmonės vykdomą veiklą ir perspektyvas atsiskaityti su kreditoriais, tačiau teismo įpareigotas tokius duomenis pateikti, t. y. teismui sudarius galimybę šiuos duomenis pateikti, jų nepateikė. Jokių duomenų apie šiuo metu įmonės vykdomą veiklą taip pat nepateikta.

Teismui savo iniciatyva patikrinimus viešus VSDFV tvarkomus duomenis apie UAB „Laigirda“ nustatyta, kad atskirojo skundo nagrinėjimo metu įmonėje nėra apdraustų asmenų, o įsiskolinimas SODRA biudžetui – 893,83 eurų. Tai taip pat įrodo, kad įmonė realiai veiklos nevykdo ir įsiskolinimų kreditoriams jau ilgą laiką nedengia.

Byloje esančių duomenų, įskaitant gautus 2015 m. balandžio 29 d., pagrindu teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, apie UAB „Laidirda“ nemokumą ir šiai įmonei keltiną bankroto bylą, pagrįsta. Naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Teismas pažymi, kad įmonės vadovas buvo pasyvus, nebendradarbiavo, neteikė būtinų duomenų teismui, išskyrus fragmentiškus, pasenusius duomenis, ne tuos, kurių buvo reikalauta, nors apeliantui buvo sudarytos sąlygos pagrįsti savo argumentus apie įmonės mokumą, vykdomą veiklą bei perspektyvas atsiskaityti su kreditoriais.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jeigu bankroto procedūros metu paaiškėtų, kad įmonė yra moki ir gali atsiskaityti su kreditoriais, bankroto byla gali būti nutraukta įstatymo nustatytais pagrindais (ĮBĮ 27 str. 1 d. 2 ir 3 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo teisėja, remdamasi Civilinio proceso kodekso PK 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Piškinaitė