- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-01
- Bylos Nr.
- N-444-76-08
- Teisėjai
- Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 26.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarties V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus įgaliotas pareigūnas V. S. 2007 m. kovo 6 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 14.15 val., Kretingos gatvėje, Palangoje, vairavo transporto priemonę neblaivus, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 61.1 ir 68 punktų reikalavimus.
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus Administracinės veiklos poskyrio (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. kovo 16 d. nutarimu V. S. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė 1750 litų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 20 mėnesių.
II.
V. S. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą pakeisti, t. y. sumažinti paskirtą baudą ir palikti jam teisę vairuoti transporto priemones. Nurodė, jog dėl įvykio nuoširdžiai gailisi, toks pažeidimas padarytas pirmą kartą, ateityje tokių pažeidimų pasižada nebedaryti. Teisme pažymėjo, jog teisė vairuoti reikalinga darbe, nes ketina dirbti vadybininku.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 7 d. nutartimi V. S. skundo netenkino. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, jog V. S. kaltė, padarius ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, įrodyta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, alkotesterio rodmenimis, paties prisipažinimu. Teismas pažymėjo, jog paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pažeidėjo asmenybę, o pagrindų taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, nes: asmuo dėl pažeidimo nesigaili, ką patvirtina jo veiksmai - 2007 m. vasario 16 d. V. S. vairavo transporto priemonę neblaivus ir, nors už šį pažeidimą jam dar nebuvo paskirta administracinė nuobauda (administracinė byla išnagrinėta tik 2007 m. gegužės 17 d.), tačiau 2007 m. kovo 6 d. vėl vairuoja transporto priemonę neblaivus, kas rodo atsainų požiūrį į KET bei nepagarbą visuomenei ir įstatymams; asmuo už KET pažeidimus administracine tvarka baustas 2007 m. vasario 27 d. ir 2007 m. sausio 23 d. nutarimais, kas yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ATPK 32 str. 5 p.); į bylą nepateikta jokių įrodymų apie sunkią materialinę padėtį bei būtinumą turėti teisę vairuoti; neišklausyti kursai Apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai.
III.
Nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 7 d. nutartimi, V. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį pakeisti ir sušvelninti paskirtą baudą bei neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliacinį skundą grindžia tais pačiais, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytais, argumentais bei akcentuoja, jog vairuoti neblaivus neketino. Paaiškino, kad tądien šventė tėvo gimtadienį, todėl išgėrė, teta jo neperspėjus nuvažiavo į degalinę, kur nebegalėjo automobilio užvesti, nes nemokėjo išjungti „slapuko“, todėl paskambino jam ir paprašė pasiimti mašiną, ką jis ir padaręs.
Atsikirsdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti ir nurodo, jog V. S. padarė grubų KET pažeidimą, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Pažymi, jog ATPK 330 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairuotojai, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos, V. S. vairuotojo pažymėjimo nepateikė, todėl daro išvadą, jog teisės vairuoti atėmimo laikotarpiu asmuo naudojosi vairuotojo pažymėjimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Administracinių teisės pažeidimų bylose tikrinamas skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas (ABTĮ 144 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju V. S. administracinis kaltinimas buvo suformuluotas už dvi savarankiškas veikas, numatytas ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 2 dalyje ir atitinkamai įtvirtinančias, jog: pirma, administracinę atsakomybę užtraukia KET pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse (šiuo atveju KET 61.1 punkte įtvirtintos vairuotojo pareigos turėti su savimi Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojantį vairuotojo pažymėjimą nevykdymas); antra, administracinę atsakomybę užraukia transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės).
Dėl pirmosios veikos pasakytina, jog sąvoka vairuotojo pažymėjimas atskleista ginčo metu galiojusios Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr.5-V-462 patvirtintų Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 2.14 punkte, kur pasakyta, jog tai dokumentas, liudijantis, kad vairuotojui suteikta teisė vairuoti tos (tų) kategorijos (-ų) transporto priemonę (-es). Taigi KET 61.1 punkto esmė yra ta, kad vairuotojas su savimi turėtų dokumentą, patvirtinantį, kad jis turi teisę vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę. Tokiu dokumentu gali būti ir laikinas vairuotojo pažymėjimas (pažeidimo padarymo metu galiojusios aktų redakcijos: Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 7 str. 7 d., Vairuotojų pažymėjimų išdavimo ir keitimo taisyklių 20 p.), laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę (ATPK 269 str. 4 d.).
Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, jog pareigūnų sustabdytas apeliantas pateikė laikiną leidimą vairuoti ir asmens tapatybės kortelę (kaip rekomenduotina pagal Instrukcijos 21 p.). KET pažeidimų suvestinės duomenys patvirtina, jog apeliantas 2007 m. vasario 16 d. vairavo transporto priemonę neblaivus, dėl šio pažeidimo iš jo paimtas vairuotojo pažymėjimas ir iki Institucijos nutarimo priėmimo išduotas laikinas leidimas vairuoti (ATPK 269 str. 4 d., 330 str. 1 d., Instrukcijos 19 p.), kas atitinka galiojantį vairuotojo pažymėjimą, tačiau galiojantį tik Lietuvos teritorijoje ir laikinai (šiuo atveju iki 2007 m. gegužės 17 d., kuomet priimtas nutarimas). Pažymėtina, jog tokia laikino leidimo vairuoti transporto priemones reikšmė aiški ir iš paties dokumento pavadinimo, tai ne kartą yra akcentavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. nutartis administracinėse bylose Nr.N9-62-461/2006, Nr.N8 – 2059/2006) bei pažymėta Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d. nutarime.
Atsižvelgus į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog apeliantas 2007 m. kovo 6 d. vairuodamas automobilį su laikinu leidimu vairuoti KET 61.1 punkte įtvirtintos pareigos nepažeidė, pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai, todėl administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).
Dėl antrosios veikos – vairavimo neblaiviam – pasakytina, jog teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog V. S. kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda individualizuota (pagal pažeidimų padarymo metu buvusį teisinį reglamentavimą) tinkamai.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką įtvirtina ATPK 30¹ straipsnis. Turint omeny tai, jog šiuo institutu realizuojamas Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo reikalavimas diferencijuoti nuobaudas taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kt. aplinkybes, sprendžiant dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. N5‑1647/2006, N16-1481/06, N9-1499/2006, N17-148/2006). Taigi, ATPK 30¹ straipsnio (po ATPK pakeitimų, įvestų 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr.X-1365) analizė leidžia daryti išvadą, jog aptariamo instituto nuostatos, atsižvelgiant į nagrinėjamą pažeidimą, taikytinos, kai: pirma, nustatomos administracinę atsakomybę lengvinančios ir kitos, tokiomis laikytinos, išskirtinės aplinkybės; antra, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo aptariamo instituto (ATPK 30¹ str.) taikymo galimybes pripažindamas, jog išskirtinių aplinkybių šiuo atveju nėra, o nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė - pakartotinumas - taip pat eliminuoja prašomų nuostatų taikymą. Pažymėtina, jog pagal ATPK 31 str. 1 d. 1 punktą lengvinančia aplinkybe laikytina kaltininko nuoširdus gailestis, padėjimas išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas, t. y. tokia aplinkybė turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, gailestis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo Institucijoje, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktų įrodymų visuma. Apeliantas administracinio teisės pažeidimo protokole pasiaiškindamas dėl pažeidimo neįrašė, jog dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi, bylą nagrinėjant Institucijoje nedalyvavo, savo versiją dėl pažeidimo padarymo aplinkybių keitė (protokole įrašė, jog išgėrė, nes šventė tėvo gimtadienį, teisme jau teigė, jog išgėrė per močiutės gimtadienį), kas leidžia daryti išvadą, jog teismams nurodoma tokia aplinkybė (nuoširdus gailestis) lengvinančia atsakomybę nelaikytina, o pripažintina deklaratyvia.
Padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, juolab kai vairuota mieste ir dienos metu, nepraėjus nei mėnesiui laiko, kai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už vairavimą neblaiviam Klaipėdos mieste, kas parodo asmens ypatingai neatsakingą požiūrį į eismo saugumą.
Apeliantas nei teisės vairuoti transporto priemones turėjimo būtinumą, nei materialinę padėtį atskleidžiančių įrodymų neteikė, todėl teismas neturi jokio pagrindo nuobaudą keisti ir sankcijos ribose. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis dėl V. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį teisėta ir pagrįsta, todėl šioje dalyje paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais,
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 7 d. nutartį pakeisti: Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus Administracinės veiklos poskyrio 2007 m. kovo 16 d. nutarimo dalį dėl V. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti; nutarimo dalį dėl V. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.