- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-371-44/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos geležinkeliai“
- Atsakovas
- V. V.
- Advokatai
- Vidmantas Skaburskas
- Kategorijos
- 16.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Povilaičio ir kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Birutės Simonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB “Lietuvos geležinkeliai” apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-48-632/2008 pagal ieškovo AB “Lietuvos geležinkeliai” ieškinį atsakovui V. V. dėl materialinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. V. 1431,49 Lt materialinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Radviliškio prekinių vagonų depe refrižeratorinių vagonų sekcijos atsakingu mechaniku. 2006-08-16 refrižeratorių sekcijoje Nr. 4-2415 atlikus netikėtą patikrinimą, buvo nustatytas 806 kg dyzelino trūkumas 2862,98 Lt sumai. Atsakovui V. V. už pareiginių nuostatų Nr. 155, 2 dalies 37 punkto reikalavimų nevykdymą paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Kadangi su atsakovu buvo sudaryta visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartis, jis privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą. Žalos dalį, t.y. 1431, 49 Lt, atsakovo porininkas R. K. atlygino geranoriškai.
Žemesnės instancijos teismas
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2008m. birželio 11d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovo V. V. naudai. Teismas nurodė, kad atsakovas dirbo pas ieškovą atsakingu mechaniku ir su juo buvo sudaryta visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartis, kurios 4p. nustatyta, kad jis nėra materialiai atsakingas, jeigu žala padaryta ne dėl jo kaltės. Teismas konstatavo, kad 806 kg kuro ieškovas neteko dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, tokius jo parodymus patvirtino tiesiogiai įvykį matęs liudytojas R. K., o iš dalies – liudytojai A. S. ir V. V.. Atsakovas buvo užsienio valstybėje, prieš jį buvo vartojamas psichologinis smurtas, todėl jis neturėjo galimybių sustabdyti daromų neteisėtų veiksmų. Teismas pripažino, kad atsakovas nesiėmė itin aktyvių veiksmų nusikalstam faktui užfiksuoti: neparašė raštiško pareiškimo, nepateikė raštiškos pretenzijos geležinkelio grupei, atsakingai už ginčų sprendimą kilus nesutarimui dėl krovinio priėmimo, nenusiuntė telegramos į Radviliškio stotį. Atsakovo neveikimas – tinkamas nesikreipimas į teisėsaugos pareigūnus ir geležinkelio grupę nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su apskaičiuota 2862,98 Lt žala, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas nėra atsakingas dėl kilusios žalos (CK 6.246 str. 1d., 6.247 str., 6.248 str. 1d.).
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m.birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti 1431,49 Lt materialinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
1. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso bei darbuotojų visišką materialinę atsakomybę įtvirtinančias normas. Teismas netinkamai vertino liudytojų R. K., A. S. ir V. V. parodymus, teigdamas, kad šie liudytojai iš dalies patvirtino atsakovo parodymus, kad kuro ieškovas neteko dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų. Tačiau iš tiesų minėti liudytojai tik patvirtino, jog neva Ukrainoje Zaoskoljės geležinkelio stotyje įvyko incidentas, kurio metu buvo pagrobtas dyzelinis kuras. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis kreipėsi į geležinkelio stoties darbuotojus ar į Ukrainos transporto milicijos pareigūnus, o taip pat ieškovas negavo jokių telegramų apie incidentą. Teismas nepagrįstai nustatė, kad žala buvo padaryta dėl trečiųjų asmenų kaltės, o ne dėl atsakovo.
2. Su atsakovu V. V. 2001 m. lapkričio 20 d. buvo sudaryta visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartis Nr. 228, pagal kurią jis prisiėmė pilną materialinę atsakomybę už jam patikėtų materialinių vertybių apsaugą. Atsakovui nepateikus savo nekaltumą pagrindžiančių įrodymų, teismas turėjo pripažinti, kad materialinė žala padaryta dėl atsakovo kaltės. Pareiginių nuostatų 29 punktas numato, kad atsakovas privalo imtis saugos priemonių, kad iš refrižeratorinės sekcijos nebūtų grobstomas dyzelinis kuras. Nevykdydamas Pareiginių nuostatų ir Visiškos materialinės atsakomybės sutarties, atsakovas veikė neteisėtai, tuo padarydamas žalą ieškovui.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas ir štai dėl ko.
Atsakovas V. V. akcinėje bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“ dirba refrižeratorinių vagonų sekcijos atsakingu mechaniku, 2001-11-20 su juo pasirašyta tipinė visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartis Nr. 228 (b.l. 11). 2008-08-16 14 val. 10 min. atlikus patikrinimą refrižeratorinių vagonų sekcijoje Nr. 4-2415, buvo nustatytas 806 kg dyzelino trūkumas 2862,98 Lt sumai (b.l. 5). Už patikėtų materialinių vertybių saugojimą buvo atsakingi refrižeratorinių vagonų sekcijos atsakingas mechanikas V. V. ir mechanikas R. K.. Pastarasis padarytą žalą sumoje 1431,49 Lt ieškovui atlygino geranoriškai. Visiškos individualios materialinės atsakomybės sutarties 1.1 punktas numato, kad atsakovas V. V. įsipareigojo tausoti jam perduotas materialines vertybes ir imtis priemonių, užkertančių kelią žalai atsirasti, laiku pranešti administracijai apie visas aplinkybes, gresiančias jam patikėtų materialinių vertybių saugumui (sutarties 2p.). Kaip nurodo atsakovas V. V., dyzelino trūkumas atsirado dėl to, kad 2006-08-03 Zaoskoljės stotyje (Ukrainos Respublika) dyzeliną pagrobė krovinį tikrinę stoties darbuotojai. Pagal visiškos materialinės atsakomybės sutarties (b.l. 11) 1.2. punktą atsakovas V. V. apie įvykusį incidentą turėjo informuoti ieškovo administraciją, o pareiginių nuostatų 17 punkte nurodyta, kad kelionės metu kas 3 paros perduoda telegramas depui apie jo sekcijos buvimo vietą, vykstant krautai informuoja vežamo krovinio stovį. Zaoskoljės stotyje įvykus incidentui, atsakovas V. V. nesiėmė jokių veiksmų nusikalstamam faktui užfiksuoti: neparašė raštiško pareiškimo, nepateikė raštiškos pretenzijos geležinkelio grupei, atsakingai už ginčų sprendimą, nenusiuntė telegramos ieškovui, nepranešė ieškovo administracijai apie pagrobtą dyzeliną, nesikreipė nei į miliciją, nei į transporto miliciją, kaip tai turi būti daroma kiekvienu vagystės atveju. Liudytojai V. V., A. S. ir R. K. patvirtino, jog neva Ukrainoje Zaoskoljės geležinkelio stotyje įvyko incidentas, kurio metu buvo atimtas dyzelinis kuras. Tačiau teisėjų kolegija nesivadovauja šių liudytojų parodymais, nes minėti liudytojai pačio vagystės fakto nematė ir nepatvirtino, apie vagystę jie sužinojo iš atsakovo V. V., jų parodymai yra netiesioginiai ir neįrodantys trečiųjų asmenų kaltės padarant žalą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino minėtų liudytojų parodymus, todėl padarė teisiškai nepagrįstas išvadas. Byloje nėra ir atsakovas V. V. nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog žala atsirado ne dėl jo, o dėl trečiųjų asmenų kaltės. LR DK 245 straipsnis numato, kad dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, atsiranda materialinė atsakomybė. Atsakovas, nevykdydamas Pareiginių nuostatų ir Visiškos materialinės atsakomybės sutarties, veikė neteisėtai, todėl ieškovui buvo padaryta materialinė žala. LR DK 255 straipsnis reglamentuoja atvejus, kuriems esant darbuotojas privalo atlyginti visą žalą. Minėto straipsnio 3 punktas numato, kad jeigu su darbuotoju sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, darbuotojas privalo atlyginti visą žalą. Iš byloje esančios tipinės visiškos individualios materialinės atsakomybės sutarties Nr. 228 (b.l. 11) matyti, kad pasirašydamas šią sutartį, atsakovas V. V. prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už materialinių vertybių, t.y. dyzelinio kuro, tepalų, freono ir kt. materialinių vertybių saugojimą ir panaudojimą. Be to, pareiginių nuostatų 29 punktas įpareigojo atsakovą imtis saugos priemonių, kad iš ref. sekcijos nebūtų grobstomas dyzelinis kuras. Kadangi su atsakovu sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, todėl V. V. privalo atlyginti materialinių vertybių praradimu padarytą žalą.
Ieškinį tenkinant visiškai iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ( LR CPK 88 str. 1d., 3p., 93 str. 1 d. 3d., ).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš V. V. (a/k (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini) 1431,49 Lt žalos atlyginimo, 50 Lt žyminio mokesčio pateikiant ieškinį, 61 Lt žyminio mokesčio pateikiant apeliacinį skundą bei 80 Lt atstovavimo išlaidų ieškovui AB „Lietuvos geležinkeliai“.
Priteisti iš atsakovo V. V. valstybei 13 Lt teismo išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.