Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui, K. Š. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas A. Š. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad A. Š. priėmė palikėjos Z. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

2. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo mama Z. Š. Po Z. Š. mirties dėl jos palikimo priėmimo į notaro biurą niekas nesikreipė, jos palikimo tokiu būdu nepriėmė nei jis, nei mamos sutuoktinis K. Š. Po Z. Š. mirties yra likęs jai priklausantis nekilnojamasis turtas, kurį ji įgijo santuokos su K. Š. metu. Jis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti savo mamos palikimą, o būtent – nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini). Šį turtą pradėjo valdyti kaip savą po mamos mirties mokėdamas už jį mokesčius. Į notarą dėl mamos palikimo priėmimo nesikreipė dėl nežinojimo. Jis kartu su savo tėvu K. Š., po Z. Š. mirties gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ir yra susitarę taip, kad jis rūpinasi visais namų ūkio reikalais, moka mokesčius, padeda tėvui, kuris šiai dienai jau yra senyvo amžiaus (80 m.) ir praradęs savarankiškumą. Atsižvelgiant į tai, kad būtent jis yra priėmęs mamos palikimą, o jo tėvas faktiškai yra atsisakęs palikimo priėmimo, prašo nustatyti, kad priėmė savo mamos palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Paveldėjimo teisės byla po Z. Š. mirties nebuvo užvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas.

3. Suinteresuotas asmuo K. Š. pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad su pareiškimu sutinka visiškai ir prašo jį tenkinti. Z. Š. palikimą faktiniu valdymu yra priėmęs A. Š., kitų palikimo priėmėjų nėra.

4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos Z. Š. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį Z. Š. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Pareiškimas tenkintinas.

5. Byloje nustatyta, kad K. Š. ir Z. Š. susituokė (duomenys neskelbtini). A. Š. yra K. Š. ir Z. Š. sūnus. K. Š. 1982-05-07 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo gyvenamąjį namą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), K. Š. 1997-11-05 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Z. Š. mirė (duomenys neskelbtini).

6. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), registruoti K. Š. vardu. K. Š. ir Z. Š. susituokė (duomenys neskelbtini), o statiniai buvo įgyti 1982 m., žemės sklypas buvo įgytas 1997 m., t. y. galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui (toliau – CK). Remiantis šio CK 131 straipsniu ir 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu, turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, todėl minėtas turtas, vadovaujantis 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė K. Š. ir Z. Š. nuosavybė.

7. Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. 1964 m. CK 587 straipsnis nustatė, kad laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

8. Byloje nustatyta, kad palikėjos Z. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo faktų nėra, be to, nėra duomenų apie galimą palikėjos Z. Š. palikimo perėjimą valstybei. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad jis po savo mamos mirties iš karto atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti, t. y. name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), liko gyventi, paveldėta turto dalimi naudojosi, rūpinosi kaip savo turtu, mokėjo mokesčius. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad toks po Z. Š. mirties likusio turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 587 straipsnio 2 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Remiantis byloje esančiais rašytiniais paaiškinimais, A. Š. liko name gyventi, taip pat iš karto priėmė mirusios mamos palikimą, nes perėmė visus palikėjos turėtus namų apstatymo ir apyvokos reikmenis, pasilikdamas gyventi tame pačiame name. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Nagrinėtinu atveju darytina išvada, jog palikimą A. Š. priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 6 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau laiku nesikreipiant į vietos notarą.

9. 1964 m. CK redakcijoje buvo numatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl darytina išvada, kad A. Š., po savo mamos Z. Š., mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą po mamos mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Teismas taip pat nustatė, kad palikėja turėjo įpėdinį – suinteresuotą asmenį sutuoktinį K. Š., tačiau jis dėl po palikėjos mirties atsiradusio palikimo priėmimo į notarą nesikreipė ir veiksmų palikimui priimti neatliko. Suinteresuotas asmuo K. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog neprieštarauja pareiškėjo pateiktam pareiškimui. Todėl teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tik pareiškėjas po savo mamos mirties likusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdamas valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo mamos Z. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.