- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2008-10-31
- Bylos Nr.
- N-556-437-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Romanas Klišauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutarties J. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnas 2006 m. lapkričio 9 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 29 d. apie 10.00 val. J. Š. savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamas teises, suarė bendro naudojimo kelią, esantį Miklusėnų kaime, Alytaus rajone, tarp savo ir J. I. žemės sklypų, nepadarydamas esminės žalos J. I. teisėms ar teisėtiems interesams. Už tokius veiksmus administracinė atsakomybė numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinė komisija prie Alytaus rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Institucija) 2006 m. lapkričio 20 d. nutarimu J. Š. už ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą. Administracinė komisija nurodė, kad iš byloje esančių dokumentų: Alytaus rajono Alytaus seniūnijos Luksnėnų kadastro vietovės Luksnėnų gyvenvietės asmeninio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Alytaus apskrities viršininko 2000 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 33-769 ištraukos, Alytaus rajono Luksnėnų kadastro vietovės Miklusėnų kaimo savininkų J. Š. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abriso, žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo 2003 m. birželio 19 d. akto, prie Alytaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. S-33-19398 esančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano M1:5000, Alytaus rajono Luksnėnų – Genių kadastro vietovės Butrimiškių – Rutkos –Butkūnų kaimų D. M. I. žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) abriso, žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo 2002 m. gegužės 21 d. akto nustatyta, jog tarp J. Š. priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (1,59 ha) ir D. M. I. priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)yra 4 metrų pločio bendrojo naudojimo kelias, kurio plotas į minėtų piliečių sklypų plotus neįskaičiuotas.
Šalies argumentai
J. Š. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas nuobaudą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 1,59 ha dydžio žemės ūkio paskirties sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šio sklypo teisinė registracija, įregistruojant nuosavybę į šį žemės sklypą, atlikta valstybės įmonėje Registrų centro Alytaus filiale 2004 m. kovo 15 d. Civilinio kodekso 4.39 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kilus abejonių dėl nuosavybės teisės apribojimo visais atvejais laikoma, kad ji neapribota. Atsižvelgiant į šias imperatyvias nuostatas, 1,59 ha dydžio žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), savininko nuosavybės teisė nėra apribota teismo sprendimu. Kaip matyti iš valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo išduoto nuosavybės pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nėra numatyta jokių servitutų, tarp jų ir dėl kelio, t. y. šiame žemės sklype nėra jokių jo naudojimo apribojimų, todėl visą nurodytą žemės sklypą savininkas gali naudoti pagal jo paskirtį – žemės ūkiui, t. y. turi teisę žemės sklypą ne tik suarti, bet ir apsėti pieva, auginti įvairius augalus, daržoves ir naudoti kitokiai žemės ūkio veiklai, kas atitinka ir neprieštarauja Civilinio kodekso 4.40 straipsnio 3 daliai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi Institucijos 2006 m. lapkričio 20 d. nutarimą paliko nepakeistą ir skundo nepatenkino.
Teismas konstatavo, kad bylos esantys objektyvūs duomenys - Alytaus rajono Luksnėnų kadastro vietovės Miklusėnų kaimo J. Š. 1,59 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas, žemės sklypo abrisas, 2003 m. birželio 19 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas, Alytaus rajono Luksnėnų - Genių kadastro vietovės Butrimiškių - Ruktos - Butkūnų kaimų D. M. I. žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) planas, žemės sklypo abrisas, 2002 m. gegužės 21 d. žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktas - neginčijamai patvirtina, kad tarp J. Š. priklausančio 1,59 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir D. M. I. priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) yra 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias 0,01 ha dydžio, kurio plotas į minėtų piliečių žemės sklypų plotus neįskaičiuotas. Šie duomenys neginčijamai patvirtina, kad ginčo kelias J. Š. sklypą dalina į dvi dalis. Žemės sklypo planas patvirtina, kad J. Š. 1,59 ha žemės sklypas buvo suformuotas tokių ribų ir dydžio, kurios buvo paženklintos vietoje pagal 2003 m. birželio 9 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą, ir su tokiomis ribomis bei 4 metrų pločio keliu J. Š. sutiko. Pareiškėjo skundo motyvas, jog J. Š. vardu atlikta 1,59 ha žemės sklypo teisinė registracija, kuri patvirtina, jog nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nenumatyti jokie žemės sklypo naudojimo apribojimai, servitutai, todėl pareiškėjas žemės sklypą gali naudoti pagal paskirtį, yra nepagrįstas. Šiuo atveju esant minėtiems žemės sklypų planams, abrisams, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktams, kurie patvirtina, kad tarp J. Š. priklausančio 1,59 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir D. M. I. priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) yra 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias 0,01 ha dydžio, kurio plotas į minėtų piliečių žemės sklypų plotus neįskaičiuotas, institucija, kurios kompetencijai priskirtas sprendimų dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo priėmimas, nepagrįstai atkūrė nuosavybės teises pareiškėjui į vientisą 1,59 ha žemės sklypą. Tačiau tai nereiškia, jog pareiškėjas, žinodamas apie ginčo kelią, esantį tarp sklypų, kurio plotas neįskaičiuotas į jo 1,59 ha žemės plotą, turėjo teisę savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamas teises, jį suarti. Bylos medžiaga leidžia teigti, kad J. Š. , suardamas ginčo žemę, suprato, jog elgiasi priešingai teisei ir šiuos veiksmus atliko tyčia. Taigi byloje esantys objektyvūs ir neginčijami įrodymai patvirtina, kad ginčo kelias yra bendrojo naudojimo kelias, kurio plotas nei į J. Š., nei į D. M. I. sklypų plotus neįskaičiuotas, todėl nebuvo jokio pagrindo nustatyti kelio servitutą J. Š. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad J. Š. 2006 m. rusėjo 29 d. apie 10.00 val. Alytaus r., Miklusėnų k., savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamą teisę, suarė bendro naudojimo kelią, esantį Alytaus r., Miklusėnų k., tarp J. Š. ir J. I. žemės sklypų, nepadarydamas esminės žalos J. I. teisėms ir teisėtiems interesams, todėl jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, sudėtis. Teismas taip pat konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotos institucijos, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų.
II.
J. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Institucijos 2006 m. lapkričio 20 d. nutarimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, neįvertino visų byloje esančių įrodymų, nepanaikino jų prieštaravimų, neteisingai taikė procesinės ir materialinės teisės normas.
2. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 1,59 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į šį žemės sklypą atkurtos galiojančiu, nenuginčytu Alytaus apskrities viršininko 2003 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. S-33-19398. Servitutas žemės sklype nėra nustatytas, žemės sklypas yra vientisas ir jokio bendro naudojimo kelio jame nėra. Šio sklypo teisinė registracija atlikta valstybės įmonėje Registrų centro Alytaus filiale 2004 m. kovo 15 d.
3. Teismas, vertindamas visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus, privalėjo įvertinti ir neignoruoti to fakto, kad nuosavybė pareiškėjui atkurta į vientisą žemės sklypą, todėl jis suarė savo žemę. Suardamas tariamą kelią, jis žinojo, kad aria savo žemę, todėl negalėjo žinoti ir suprasti to, kad elgiasi priešingai teisei.
4. Teismas taip pat netyrė ir neįvertino tos aplinkybės, kad pareiškėjui suarus žemę, niekam jokia žala dėl to neatsirado, D. M. I. turi kitą privažiavimą prie savo sklypo.
5. Teismas nepagrįstai, nepasitelkęs specialistų ir nesuabejodamas kitų teismui pateiktų įrodymų teisingumu, bet atmesdamas svariausią įrodymą - apskrities viršininko sprendimą, kurio pagrindu buvo įregistruota nuosavybės teisė, konstatavo, kad į jam priklausantį žemės sklypą, kurio plotas yra 1,59 ha, nėra įskaičiuotas ginčo kelias.
6. Pareiškėjo preliminariais skaičiavimais, jo vientiso žemės sklypo su suartu ginčo keliu plotas tėra 1,48 ha, t. y. 31 arų mažiau. Vadinasi, realiai su suartu keliu jis disponuoja tik tokio ploto žemės sklypu, nors jam atkurtos į 1,59 ha ploto žemės sklypą.
Atsiliepimas
Alytaus rajono savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundą atmesti.
Alytaus rajono savivaldybė nurodo, kad Alytaus apskrities viršininko 2004 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. S-33-19398 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. Š. “ buvo atkurta nuosavybė į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (1,59 ha), esantį (duomenys neskelbtini). Apskrities viršininko administracijos sprendime Nr. S-33-19398 yra nurodytas priedas, t. y. žemės sklypo planas. 1,59 ha ploto žemės sklypo, esančio Miklusėnų k., Alytaus r., plane (M 1:5000) pažymėtas 4 m pločio kelias ir įrašyta nuostata, kad „su žemės sklypo ribomis, paženklintomis vietovėje pagal 2003 m. birželio 9 d. žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą ir nustatytu plotu sutinku“, kurį pasirašė pats J. Š. Pareiškėjui atkurto 1,59 ha plote žemės sklypo plane pažymėtame 2003 m. birželio 19 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, su kuriuo pareiškėjas supažindintas pasirašytinai, taip pat yra įrašyta, kad žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Luksnėnų kadastro vietovėje Miklusėnų kaime, yra 4 metrų pločio kelias (0,01 ha), kurio plotas į sklypo plotą neįskaičiuotas. Taip pat Institucija ir Kauno apygardos administracinis teismas iš kitų byloje esančių žemės sklypų planų, abrisų, žemės sklypų paženklinimo-parodymų aktų nustatė, kad tarp J. Š. ir D. M. I. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra 4 metrų pločio bendrojo naudojimo kelias (0,01 ha), kurio plotas į minėtų piliečių žemės sklypus neįskaičiuotas. Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato pareigą žemės savininkams ir kitiems jos naudotojams savo naudojamuose žemės sklypuose vykdyti ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių bei įstatymų saugomų interesų. Kelių įstatymo 17 straipsnis suteikia teisę visiems asmenims naudotis keliais, o pareiškėjas, suardamas kelią, esantį tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė įstatymuose nustatytas kitų asmenų teises naudotis keliais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas J. Š. surašytas už tai, kad šis 2006 m. rugsėjo 29 d. apie 10.00 val. savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamas teises, suarė bendro naudojimo kelią, esantį Alytaus r., Miklusėnų k., tarp savo ir J. I. žemės sklypų, nepadarydamas esminės žalos J. I. teisėms ar teisėtiems interesams. J. Š. veika kvalifikuota pagal ATPK 188 straipsnį.
Kaip matyti iš bylos, ši administracinio teisės pažeidimo byla jau buvo kartą nagrinėta Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2007 m. gegužės 29 d. nutartimi, esant byloje prieštaringiems įrodymams, Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 15 d. nutartį panaikino ir grąžino bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi Institucijos 2006 m. lapkričio 20 d. nutarimą paliko nepakeistą ir J. Š. skundo nepatenkino.
Nagrinėjamoje byloje kyla įrodymų pakankamumo problema. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2007 m. gegužės 29 d. nutartyje konstatavo, kad ,,Teismo nutartyje iš esmės atkartojami nutarimo, kuriuo J. Š. skirtas įspėjimas už ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, motyvai, tačiau byloje esantys įrodymai netirti ir nevertinti, nepašalinti prieštaravimai tarp jų. Iš byloje esančios medžiagos net neaišku, kokį kelią suarė J. Š. : teismo nurodomuose dokumentuose pažymėtas tik kelias, skiriantis sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (J. Š. administracinė byla Nr. 16, b. l. 17), neįskaitytas nei į J. Š. , nei į D. M. I. sklypus. Tačiau, kaip galima spęsti iš J. Š. administracinės bylos Nr. 16 b. l. 33 esančio žemės plano, paties J. Š. , taip pat V. A. K. , J. R. I. paaiškinimų (J. Š. administracinė byla Nr. 16, b. l. 35-36), ginčas iš esmės kilęs dėl to, kad J. Š. suarė per jo sklypą einantį keliuką, vedantį link D. M. I. sklypo. Tačiau byloje jokių duomenų, kad koks nors kelias J. Š. sklypą dalintų į dvi dalis, nėra“.
Kauno apygardos administracinis teismas nagrinėdamas bylą iš naujo nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismo apeliacine tvarka skundžiamoje nutartyje vėl iš esmės atkartojami nutarimo, kuriuo J. Š. skirtas įspėjimas už ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, motyvai. Be to, teismas neturėjo pagrindo padaryti išvadą, kad institucija, kurios kompetencijai priskirtas sprendimų dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo priėmimas, nepagrįstai atkūrė nuosavybės teises pareiškėjui į vientisą 1,59 ha žemės sklypą, kadangi sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nėra nuginčytas administracine tvarka.
Nagrinėjamoje byloje beveik dvejus metus trukusio proceso metu nepašalintos abejonės dėl to, kad J. Š., suardamas ginčo žemę, suprato, jog elgiasi priešingai teisei ir šiuos veiksmus atliko tyčia. Vertinant nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į principą, kad visos nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad J. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 straipsnyje, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, ATPK 250 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. Š. apeliacinį skundą patenkinti.
Administracinės komisijos prie Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2006 m. lapkričio 20 d. nutarimą bei Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.