Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-10-25 · Administracinė byla Nr. I-7625-525/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-10-25
Bylos Nr.
I-7625-525/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė, Egidija Smalakienė
Pareiškėjas
A. J.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Administracinė byla Nr. I-7625-07/2007
Administracinio sprendimo kategorija 9.1, 9.6, 9.7.4, 61(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius, 2007 m. spalio 25 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo L.Alechnavičiaus, teisėjų L.Baltrūnaitės, E.Smalakienės, sekretoriaujant A.Klimovič, dalyvaujant atsakovo atstovei Agnei Pimpytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2006 11 29 sprendimu Nr. (22.13)-256-408 iš dalies patvirtino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Trakų skyriaus 2006 09 14 patikrinimo aktą Nr. 22-06-32-22 ir nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą papildomai apskaičiuotus 7 284 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 1 092,60 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių ir skyrė 728 Lt gyventojų pajamų mokesčio baudą (MGK byla I tomas, b.l. 21-26). Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM 2007 01 31 sprendimu Nr. 68-20 patvirtino Vilniaus apskrities VMI 2006 11 29 sprendimą Nr. (22.13)-256-408 (b.l. 6-9, MGK byla I tomas, b.l. 10-13).

Mokestinių ginčų komisija prie LRV 2007 04 20 sprendimu Nr. S-66(7-40/2007) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 2007 01 31 sprendimą Nr. 68-20 (b.l. 11-19, MGK byla II tomas, b.l. 123-131).

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir patikslintu skundu (b.l. 2-3) prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2007 04 20 sprendimą Nr. S-66-(7-40/2007), Valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 01 31 sprendimą Nr. 68-20, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 11 29 sprendimą Nr. (22.13)-256-408 dėl patikrinimo akto nurodymų sumokėti 7 284 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 1 092,60 gyventojų pajamų mokesčio delspinigių patvirtinimo ir 728 litų gyventojų pajamų mokesčio baudos skyrimo.

Paaiškino, kad nesutinka su mokesčių administratoriaus išvada, jog jis, prekiaudamas žemės sklypais, vykdė individualią veiklą. Vadovaujantis GPMĮ 2 str. 7 d., vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo - ekonominės naudos siekimo - buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą įstatyme nurodytoms veiklos rūšims. Veiklos savarankiškumas reiškia, kad gyventojas, vykdydamas šią veiklą, yra nepriklausomas, t. y. pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats pasirenka veiklos kryptį, patiria veiklos išlaidas, gauna pajamas. Mokesčių administratoriaus išvada, kad pareiškėjas veikė savarankiškai, nes tik savo savarankiškais veiksmais siekė tiek pirkti, tiek parduoti žemės sklypus, yra nepagrįsta, nes mokesčių administratorius atsižvelgė tik į žemės sklypų pirkėjų ir pardavėjų paaiškinimus, kurie nagrinėjamu atveju nereikšmingi, nes šie asmenys, nebūdami bendrasavininkiais, negalėjo paaiškinti, kodėl pareiškėjas pardavė sklypus. Pareiškėjas pažymi, kad jo nesavarankiškos veiklos pobūdį patvirtina sklypų bendrasavininkiai, dėl kurių sprendimų jis buvo priverstas parduoti žemės ūkio sklypus. Bendrasavininkis D. J. nurodė, kad sklypas buvo pirktas tuo tikslu, jog pareiškėjas juose galėtų vykdyti žemės ūkio veiklą, o parduoti žemę nusprendė pas D. J., tačiau šių paaiškinimų atsakovas tinkamai neįvertino. Paaiškino, kad jis negalėjo veikti kaip savarankiškas asmuo sklypų prekyboje, nes jam priklausė tik apie 10 procentų žemės ploto. Atsakovas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad esant nedeklaruotoms pajamoms, žemės ūkio veikla nebuvo vykdoma, nes aplinkybė, jog pajamos nedeklaruotos pati savaime nereiškia, jog jos neatsispindi kitose institucijose, pavyzdžiui, NMA. Mokesčių administratorius nepagrįstai pripažino pareiškėjo 2004 m. pardavus žemės sklypus gautas pajamas iš individualios veiklos gautomis pajamomis, nes mokesčių administratorius neišsiaiškino, nuo kada pareiškėjas pradėjo vykdyti individualią veiklą. Pareiškėjas pažymi, kad daugumą žemės sklypų jis įsigijo 2002-2003 metais, todėl 2002 metais įsigyti sklypai buvo išlaikyti daugiau nei dvejus metus ir jų pirkimas negalėjo būti siejamas su į ateitį nukreiptu verslu. Kadangi mokesčių administratorius nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, neįvertino turimo ūkio, deklaruotų ganyklų, neapklausė kitų bendrasavininkių, todėl skundžiami mokesčių administratoriaus sprendimai yra neišsamūs ir nepagrįsti.

Atsakovas su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti (b.l. 32-34). Paaiškino, kad pareiškėjas 2004 m. pajamas gavo ne iš ūkininkavimo veiklos, o iš žemės sklypų dalių pardavimo, todėl pareiškėjo 2004 m. gautos pajamos už parduotą turtą pagrįstai priskirtos individualios veiklos pajamoms, nuo kurių pagristai papildomai apskaičiuota 7 284 Lt mokėtina į biudžetą GPM suma. Mokesčių administratorius pareiškėjo veikloje nustatė visus individualiai veiklai konstatuoti būtinus požymius. Nustatyta, kad pareiškėjas kartu su bendrasavininkiais 2000 01 01 – 2004 12 31 laikotarpiu įsigijo 26 žemės sklypus (2002 m. - 4 sutartys, 2003 m. - 5 sutartys ir 2004 m. - 17 sutarčių), pagal šias sutartis pareiškėjui atiteko 16,8621 ha žemės ūkio paskirties žemės už 153 602 Lt. 2001 metais pareiškėjas pardavė 2 žemės sklypus, įsigytus iki 2000 01 01 ir 2002 metais - 2 sklypus, 2004 metais kartu su bendrasavininkiais pareiškėjas pardavė 7 žemės sklypus už 1 745 738 Lt, kai šių žemės sklypų bendra įsigijimo vertė - 445680 Lt, o pareiškėjui tekusi parduotų žemės sklypų dalis sudarė 9,527 ha, jų pardavimo kaina -193 090 Lt. Tačiau 2004 metų metinėje pajamų deklaracijoje pareiškėjas deklaravo šią 193 090 Lt pajamų sumą kaip ne individualios veiklos turto pardavimo pajamas. Be to nustatyta, kad 2004 metais pareiškėjas kartu su bendrasavininkiais sudarė dar 34 preliminarias sutartis dėl žemės sklypų įsigijimo ir visose šiose sutartyse nurodyta, jog prieš pasirašant sutartis pardavėjams buvo sumokėtas avansas, tačiau nustatyta, kad faktiškai pagal visas šias preliminarias sutartis su žemės sklypų pardavėjais buvo galutinai atsiskaityta. Paaiškino, kad pareiškėjas 2003 11 27 mokesčių mokėtojų registre įsiregistravo kaip ūkininkas, tačiau mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas, kaip ūkininkas, 2004 m. deklaravo 70,52 ha daugiamečių ganyklų, pievų, 2005-2006 metais taip pat deklaravo tik daugiametes ganyklas, 2004, 2005, 2006 metais nepateikė prašymo išduoti leidimą įsigyti akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų, skirtų naudoti žemės ūkio reikmėms, nedeklaravo pajamų, gautų už realizuotą žemės ūkio produkciją ir į tai, kad pareiškėjo ūkyje samdomų darbuotojų nebuvo, padarė išvadą, kad daugiametes ganyklas ir pievas pareiškėjas deklaravo tik tam, kad gautų išmokas, o ne vykdytų žemės ūkio veiklą. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jis žemę įsigijo žemės ūkio reikmėms, tačiau dalį šios žemės buvo priverstas parduoti, nes taip nusprendė jo bendrasavininkiai, nes, jeigu jis būtų turėjęs tikslą ūkininkauti, galėjo atsidalinti savo dalį nuo bendro ploto ir jos neparduoti. Kadangi pareiškėjas to nedarė, mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad jis kartu su bendrasavininkiais siekė ekonominės naudos ir žemės sklypus įsigijo ne žemės ūkio tikslams, o su tikslu juos perparduoti. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas veikė savarankiškai, perkant sklypus bendrasavininkių ieškojo pats, žemės sklypų pardavėjai nežinojo, kad jų sklypas bus įsigytas dalimis, visi atsiskaitymai buvo vykdomi per pareiškėją, daugeliui bendrasavininkių žemės sklypų dalių pirkimas kartu su pareiškėju buvo vienkartinis atvejis, o pareiškėjui - nuolatinė tęstinė veikla. Atsakovas teigia, kad nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo veikla yra tęstinė, turinti pasikartojamumo ir versliškumo požymių.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti (b.l. 35). Paaiškino, kad palaiko atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Skundžiamų mokesčio administratoriaus sprendimų, kuriais pareiškėjui papildomai priskaičiuotas ir nurodytas sumokėti GPM, pagrindas - Vilniaus AVMI Trakų skyriaus 2006 09 14 patikrinimo aktas Nr. 22-06-32-22, kuriuo, patikrinus, ar pareiškėjas teisingai sumokėjo gyventojų pajamų mokestį nuo 2004 m. gautų pajamų už parduotą turtą nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2004 01 01 iki 2004 12 31 kartu su bendrasavininkiais pagal pirkimo – pardavimo sutartis pardavė 7 žemės sklypus už 1 746 238 Lt ir pagal šiuos sandorius pareiškėjas savo 7 žemės sklypų dalis, kurias buvo įsigijęs už 55 380 Lt, pardavė už 193 090 Lt (MGK byla, I tomas b.l. 33-39). Skundžiamais mokesčių administratoriaus sprendimais pareiškėjui būtent nuo šių jo pajamų, gautų už 2004 metais parduotus 7 žemės sklypus, buvo apskaičiuotas ir nurodytas sumokėti GPM (MGK byla, I tomas b.l. 33-39).

Nustatyta, kad 2004 metais pareiškėjas kartu su bendraturčiais pardavė šiuos žemės sklypus: sklypą Nr. 1, esantį Pilialaukio k., Trakų r. sav., sklypą Nr. 2, esantį Pilialaukio k., Trakų r. sav., sklypą Nr. 3, esantį Užukampio k., Trakų r. sav., sklypą Nr. 4, esantį Nuobariškių k., Elektrėnų r. sav., sklypą Nr. 5, esantį Dobrovolės k., Vilniaus m. sav., sklypą Nr. 6, esantį Smalnininkų k., Varėnos r. sav. ir sklypą Nr. 7, esantį Karvio k., Vilniaus r. sav. (MGK byla, I tomas b.l. 35). Šių kartu su bendraturčiais pareiškėjo parduotų žemės sklypų bendras plotas - 89,615 ha, iš jų pareiškėjui tenkanti dalis - 9,527 ha. Nustatyta, kad iš šių 2004 metais 7 parduotų žemės sklypų 1 sklypas įsigytas 2002 metais, 4 sklypai - 2003 m. ir 2 sklypai - 2004 m (MGK byla, I tomas b.l. 36-37, 162-164).

Metinėje pajamų deklaracijoje FR0462 už 2004 metus pareiškėjas pajamų sumą, gautą už 2004 metais kartu su bendraturčiais parduotą turtą (7 žemės sklypus) - 193 090 Lt, deklaravo kaip ne individualios veiklos turto pardavimo pajamas, deklaravo 54 153 Lt šio turto įsigijimo kainą ir kitas su jo pardavimu susijusias išlaidas, ir apskaičiavo 138 937 Lt apmokestinamąsias pajamas, kurias sumažinęs 3 480 Lt neapmokestinamuoju pajamų dydžiu, apskaičiavo 20 319 Lt GPM ir šį mokestį sumokėjo į biudžetą (MGK byla, I tomas b.l. 34, 151-154).

Nurodytų faktinių aplinkybių pareiškėjas neginčija ir ginčo tarp pareiškėjo ir mokesčių administratoriaus dėl pareiškėjo pardavus nekilnojamojo turto objektus 2004 metais gautų 193 090 Lt pajamų gavimo fakto byloje nėra. Tačiau pareiškėjas nesutinka su tuo, kad jo 2004 metais iš nekilnojamojo turto (žemės sklypų) pardavimo gautas pajamas mokesčių administratorius priskyrė pajamoms, gautoms iš individualios veiklos, ir teigia, kad įsigydamas žemės sklypų dalis, jis neturėjo tikslo jų parduoti, o pardavimui turėjo įtakos susiklosčiusios sąlygos ir aplinkybės, kurios mokesčių administratoriaus atlikto patikrinimo metu nebuvo ištirtos. Taigi nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl šių pajamų priskyrimo pareiškėjo pajamoms, gautoms iš individualios veiklos, ir jų apmokestinimo.

2004 metais gyventojų gautų pajamų apmokestinimą reglamentavo 2002 07 02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas Nr. IX-1007 (toliau – GPMĮ).

GPMĮ 2 str. 7 d. nustato, kad individuali veikla yra savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla. Iš šio individualios veiklos apibrėžimo matyti, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo - ekonominės naudos siekimo - buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardytoms veiklos rūšims. Individualios veiklos savarankiškumas reiškia, kad gyventojas vykdydamas šią veiklą yra nepriklausomas, t. y. pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats pasirenka veiklos kryptį, patiria veiklos išlaidas, gauna pajamas. Siekis gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį reiškia, kad gyventojas tam tikrą laikotarpį pasikartojančiais sandoriais savo pajamas investuoja į veiklą, iš kurios nuolat uždirba pajamas, tikėdamasis gauti pelno. Pažymėtina, kad vertinant, ar gyventojo veikla atitinka ekonominės naudos siekimo per tęstinį laikotarpį požymį, pirmiausia reikia nustatyti gyventojo turto, kuris buvo parduotas, įsigijimo tikslą, nes pardavimo momentu kiekvienas protingas asmuo sieks parduoti turtą kuo palankesnėmis sąlygomis. Be to sprendžiant klausimą, ar gyventojas verčiasi individualia veikla, yra svarbios ir tokios aplinkybės, kaip naudos dydis ir tai, kokią gyventojo pajamų dalį sudaro ši nauda. Taigi norint individualią veiklą atriboti nuo atsitiktinių sandorių turi būti nustatyta siekiant uždirbti pelną sudaromų sandorių sistema, t. y. gyventojas nuo veiklos pradžios turi turėti veiklos planą, nuosekliai patirti išlaidas šiai veiklai ir iš vykdomos veiklos gauti pajamų.

Teismas sutinka su mokesčio administratoriaus išvada, kad pareiškėjo 2004 metais iš nekilnojamojo turto pardavimo gautos pajamos priskirtinos pajamoms, gautoms iš individualios veiklos.

Rašytiniais įrodymais (MGK byla, I tomas b.l. 34-36, 162-164, II tomas b.l. 62-117) nustatyta ir pareiškėjas to neginčija, kad jis kartu su bendrasavininkiais 2000 01 01 – 2004 12 31 laikotarpiu įsigijo 26 žemės sklypus ir 4 pastatus (2002 m. - 4 pirkimo-pardavimo sutartys, 2003 m. - 5 pirkimo-pardavimo sutartys ir 2004 m. - 17 pirkimo-pardavimo sutarčių). Pagal šias sutartis pareiškėjui atiteko 16,8621 ha žemės ūkio paskirties žemės už 153 602 Lt, 2001 metais pareiškėjas pardavė 2 žemės sklypus, įsigytus iki 2000 01 01 ir 2002 metais - 2 sklypus. Be to bylos medžiaga (MGK byla, I tomas b.l. 165-170) nustatyta, kad 2004 m. pareiškėjas kartu su bendraturčiais sudarė 34 preliminarias nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias įsipareigojo įsigyti 34 žemės sklypus, kurių bendras plotas 80,85 ha (už 573 975 Lt), iš jų pareiškėjo ketinamų įsigyti žemės sklypų plotas - 36,15 ha. Atkreiptinas dėmesys, kad nors visose nurodytose preliminariose sutartyse nurodoma, jog prieš pasirašant sutartis pardavėjams sumokėtas avansas, tačiau mokesčių administratoriaus atlikto patikrinimo metu apklausus žemės sklypų pardavėjus nustatyta, kad faktiškai pagal visas šias preliminarias sutartis su jais buvo galutinai atsiskaityta (MGK byla, I tomas b.l. 35).

Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jo 2004 metais pardavus žemės sklypus gautos pajamos nelaikytinos pajamomis, gautomis iš individualios veiklos, nes nėra GPMĮ 2 str. 7 d. apibrėžtos individualios veiklos vieno iš esminių požymių – tokios veiklos savarankiškumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (MGK byla, I tomas b.l. 34 - 36, 44 - 68) matyti, jog būtent pats pareiškėjas 2004 metais savo aktyviais veiksmais siekė pirkti ir parduoti žemės sklypus, nustatyta, kad tiek perkant, tiek parduodant žemės sklypus, pareiškėjas dalyvavo visuose sandoriuose kaip bendraturtis (išskyrus vieną atvejį, kai buvo įsigyta 1/10 žemės sklypo dalis Bedugnės k.), tačiau mokesčių administratoriui apklausus žemės sklypų pirkėjus ir pardavėjus, dauguma jų patvirtino, kad derybos dėl žemės sklypų pardavimo vyko tik su pareiškėju, o apie tai, kad žemę iš jų pageidauja įsigyti keli bendraturčiai, žemės pardavėjai sužinodavo tik pas notarą. Taip pat nustatyta, kad visi atsiskaitymai už perkamus žemės sklypus taip pat buvo vykdomi per pareiškėją, ir nei vienas žemės sklypo pardavėjas negalėjo nurodyti, kokią pinigų sumą gavo iš kitų žemę kartu su pareiškėju įsigyjančių bendraturčių. Be to daugeliui pareiškėjo bendrasavininkių žemės sklypų dalių pirkimas kartu su pareiškėju buvo vienkartinis atvejis, o pareiškėjui - nuolatinė tęstinė veikla.

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas pagal 2002 12 06 pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo 1/10 žemės sklypo dalį (0,8 ha ploto) ir 10/100 gyvenamojo namo dalį su pagalbiniais pastatais Bedugnės kaime, Senųjų Trakų seniūnijoje ir 2003 10 29 šiuo adresu įregistravo ūkininko ūkį (MGK byla, I tomas b.l. 34).

Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jis žemę įsigijo žemės ūkio reikmėms, tačiau dalį šios žemės buvo priverstas parduoti taip nusprendus žemės bendrasavininkiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 str. nuostatomis pareiškėjas, būdamas bendraturčiu ir siekdamas ūkininkauti, turėjo teisę reikalauti iš bendrasavininkių atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau to nepadarė. Be to byloje nustatytos aplinkybės, kad 2004-2006 metais pareiškėjas, kaip ūkininkas, nepateikė Vilniaus AVMI prašymų išduoti leidimą įsigyti akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų, naudojamų žemės ūkio reikmėms, taip pat nedeklaravo žemės ūkio produkcijos pardavimo pajamų ir neturėjo samdomų asmenų, leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas realios žemės ūkio veiklos įsigytoje žemėje nevykdė. Todėl pareiškėjo teiginiai, jog žemės sklypai buvo įsigyti siekiant juose vykdyti žemės ūkio veiklą ir parduoti tik dėl kitų bendraturčių noro parduoti šiuos žemės sklypus, nėra pagrįsti. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog pareiškėjo 2004 m. parduoti žemės sklypai buvo įsigyti siekiant vykdyti juose žemės ūkio veiklą, priešingai, byloje nustatytos faktinės aplinkybės kaip tik patvirtina, jog nurodyti žemės sklypai buvo įsigyti būtent siekiant gauti pajamas iš jų vėlesnio pardavimo.

Ta aplinkybė, kad pareiškėjas kaip ūkininkas 2004 metais, taip pat 2005 m. - 2006 m. deklaravo 70,52 ha daugiamečių ganyklų, pievų, nepaneigia fakto, kad jis 2004 metais taip pat vykdė nekilnojamojo turto pardavimo veiklą, kadangi ūkininkui nėra nustatytų apribojimų vykdyti ir kitą - ne žemės ūkio veiklą, o GPMI nuostatos nustato tik skirtingą šių pajamų, t. y. gautų iš ūkininko ūkio (ar realizavus žemės ūkio produkciją) ir gautų vykdant kitą individualią veiklą, apmokestinimą. Be to pažymėtina, kad pareiškėjas Vilniaus AVMI 2005 08 08 pateikė prašymą FR0039 dėl individualios veiklos įregistravimo (finansinis tarpininkavimas, nekilnojamas turtas, nuoma ir kt.), todėl tokiais savo veiksmais jis pats pripažino, jog vykdė individualią veiklą kartu būdamas ir ūkininku (MGK byla, I tomas b.l. 36). Pažymėtina, kad pareiškėjas 2005 metais gautas pajamas iš nekilnojamojo turto (žemės sklypų ar jų dalių) pardavimo deklaravo kaip individualios veiklos pajamas, tačiau nepateikė paaiškinimų, kuo jo 2005 metų veiklos pobūdis skyrėsi nuo 2004 metais vykdytos veiklos, t.y. žemės sklypų pardavimo, pobūdžio.

Nurodytos faktinės bylos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog pareiškėjo 2004 m. vykdytoje žemės sklypų pardavimo veikloje yra savarankiškumo požymis, todėl tokie pareiškėjo veiksmai mokesčių administratoriaus buvo teisingai kvalifikuoti kaip jo savarankiški veiksmai. Pareiškėjas šios aplinkybės nenuginčijo ir byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad sandorių sudarymui pareiškėjui įtakos turėjo kiti asmenys. Šią teismo išvadą taip pat patvirtina ir ta byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas nuolat perka žemės sklypus su bendraturčiais ir tokius savo veiksmus grindžia lėšų trūkumu, tačiau toks pareiškėjo argumentas yra nelogiškas kitų jo argumentų kontekste, nes akivaizdu, jog ruošiantis ūkininkauti būtų racionaliau įsigyti vieną žemės sklypą, o ne 26 žemės sklypus.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2003 m. įsigijo 5 žemės sklypų dalis, 2004 m – įsigijo 17 žemės sklypų dalių ir pardavė 7 žemės sklypų dalis, 2005 m pareiškėjas įsigijo 15 žemės sklypų dalių ir pardavė 10 žemės sklypų dalių, be to šią veiklą, t.y. sklypų pirkimą ir pardavimą, tęsia ir 2006 m., nes nekilnojamojo turto registre iki 2006 09 01 įregistruotos dar 33 žemės sklypų dalys (MGK byla, I tomas b.l. 36, 162-164, 171-173, I tomas b.l. 62-117). Teismas sutinka tiek su mokesčių administratorių, tiek su MGK išdėstytais argumentais, jog pareiškėjo veiklos įvertinimui taip pat turėjo įtakos ir kiti, t.y. ne tik 2004 m. laikotarpiu, pareiškėjo sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai, nes byloje nustatytos pareiškėjo vykdomos veiklos aplinkybės - nuolatinis sandorių su nekilnojamuoju turtu (žemės sklypais) sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (atsikartojamumas), sudaro pagrindą konstatuoti tokios pareiškėjo veiklos tęstinumo požymį.

Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jo 2004 metais sudarytuose sandoriuose nėra versliškumo požymio, nes, įsigijęs turtą, jį išlaikydavo savo nuosavybėje ilgą laiko tarpą, t.y. daugiau nei dvejus metus, todėl šių sklypų pirkimas negalėjo būti siejamas su verslu, nukreiptu į ateitį po dviejų metų. Pažymėtina, kad konkreti investicija priklauso nuo daugelio veiksnių - ekonominės šalies situacijos, infliacijos, investicijos objekto, siekiamų tikslų ir pan., todėl investavimas į turtą nebūtinai turi duoti pajamų per trumpą laikotarpį, be to vertinant individualios veiklos buvimą svarbu nustatyti, kad veiklos tikslas yra ekonominės naudos gavimas, ar realiai pavyko tokį tikslą pasiekti, nėra svarbu. Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjas 2004 metais tik 2 sklypus iš 7 pardavė išlaikęs nuosavybėje daugiau nei 2 metus, o kiti sklypai buvo išlaikyti trumpiau. Pareiškėjo veikla per 2000-2004 metų laikotarpį sudarant įvairaus pobūdžio sandorius su nekilnojamuoju turtu patvirtina, kad šia veikla buvo siekiama ekonominės naudos. Be to atkreiptinas dėmesys, kad 2004 metais pagrindinis pareiškėjo pragyvenimo šaltinis buvo pajamos iš sklypų pardavimo, kitų pajamų šaltinių pareiškėjas 2004 m. nedeklaravo, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas savo veiksmais siekė konkrečios ekonominės naudos - gauti pajamų pragyvenimui.

Vadovaujantis MAĮ 67 straipsnio 2 dalies nuostatomis mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įtikinamų įrodymų, kad skundžiamais mokesčių administratorių sprendimais gyventojų pajamų mokestis jam apskaičiuotas nepagrįstai.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad 2004 m. laikotarpiu pareiškėjo veikoje yra nustatyti visi individualiai veiklai konstatuoti būtini požymiai - pareiškėjas 2004 m. vykdė individualią nekilnojamojo turto (žemės sklypų) pirkimo ir pardavimo veiklą, ši veikla buvo vykdoma tęstinį laikotarpį, pareiškėjas ją vykdė savarankiškai ir ją vykdant buvo siekiama ekonominės naudos.

Kadangi pareiškėjas 2004 m vykdė individualią veiklą, jo 2004 metais iš nekilnojamojo turto pardavimo gautos pajamos - 193 090 Lt yra priskirtinos individualios veiklos pajamoms, todėl mokesčių administratorius nuo jų pagrįstai apskaičiavo 28 442 Lt GPM ir, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas pagal 2004 m. pajamų deklaraciją jau buvo sumokėjęs į biudžetą dalį jam priskaičiuoto GPM, papildomai apskaičiavo pareiškėjui 7 284 Lt GPM.

Vadovaujantis pažeidimo padarymo metu galiojusio 1995 06 28 LR Mokesčių administravimo įstatymo Nr. I-974 39 str. 1 d. 2 p. ir nuo 2004 05 01 įsigaliojusio 2004 06 13 LR Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 96 str. 1 d. 2 p., delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad tiek trečiasis suinteresuotas asmuo, tiek atsakovas sprendimais nuo patikrinimo metu nustatyto pareiškėjo nesumokėto 7 284 Lt GPM pareiškėjui pagrįstai priskaičiavo ir nurodė sumokėti į biudžetą 1092,60 Lt šio mokesčio delspinigių.

Pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio Mokesčių administravimo įstatymo Nr. I-974 50 str. 2 d. ir Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 139 str. 1 d. jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog patikrinimo metu nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pareiškėjui buvo pagrįstai skirta minimalaus 10 procentų dydžio papildomai apskaičiuoto GPM 728 Lt dydžio bauda.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad skundžiamais sprendimais pareiškėjui pagrįstai nurodyta sumokėti į biudžetą 7 284 litų gyventojų pajamų mokesčio, 1 092,60 litų gyventojų pajamų mokesčio delspinigių ir 728 litų gyventojų pajamų mokesčio baudą, todėl pagrindo tenkinti skundą ir panaikinti skundžiamus Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 85 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo A. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkas ir pranešėjas Laimutis AlechnavičiusTeisėjai Laimė BaltrūnaitėEgidija Smalakienė