- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-16
- Bylos Nr.
- 2A-712-280/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08096-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė (pirm.), Zina Mickevičiūtė, Laimutė Sankauskaitė (pran.)
- Atsakovas
- J. K.
- Ieškovas
- I. K.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-712-280/2010
teisėja Dalia Pranckienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08096-2009-7
2010 m. gruodžio 16 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Margaritos Dzelzienės,
uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui J. K., institucija, teikianti išvadą, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos L. Sankauskaitės pranešimą apie bylą bei atsakovo atstovo paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. K. ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės, paliekant iki santuokos turėta pavardę bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes gimus dvynukams vaikams, ieškovė visuomet būdavo namuose ir rūpinosi vaikais bei šeima. Atsakovas ją vadindavo necenzūriniais žodžiais, jos negerbė, nerėmė šeimos materialiai. Teigia, kad visą bendro gyvenimo laikotarpį mylėjo ir gerbė sutuoktinį, buvo jam lojali, atlaidi ir dėmesinga, visada jam padėdavo ir užjausdavo. Atsakovas darėsi vis uždaresnis, nepakantus, dėl netinkamo atsakovo elgesio gyventi kartu tapo nebeįmanoma. Atsakovas paliko šeimą, išvyko gyventi į užsienį, vaikams neteikė išlaikymo, kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo.
Atsiliepimas
Atsakovas J. K. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės. Nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė buvo atsakovui neištikima, apgavo jį, nurodydama, kad jis yra santuokoje gimusių vaikų tėvas, būdama santuokoje ignoravo atsakovo kaip sutuoktinio poreikius, pati negrįždavo į namus.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo J. K. paliko santuokinę pavardę „K.“, o I. K. paliko ikisantuokinę pavardę „Kulikauskaitė“. Teismas konstatavo, kad santuokos sudarymo metu ieškovė buvo nėščia, tačiau buvo įsitikinusi, jog laukiasi dvynukų nuo atsakovo, atsakovas taip pat buvo tuo įsitikinęs, nes dalyvavo gimdyme. Šalių bendras gyvenimas santuokoje truko apie dešimt mėnesių, po to šalys apsigyveno atskirai ir jų santuokiniai šeiminiai ryšiai nutrūko. Teismas darė išvadą, kad tik sudarę santuoką, sutuoktiniai įgyja Civiliniame kodekse numatytas teises ir pareigas, todėl esant nustatytam neištikimybės ieškovei iki santuokos sudarymo faktui negali būti preziumuojama ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo. Teismas darė išvadą, jog ne vien atsakovas kėlė barnius, bet abu sutuoktiniai dažnai pykosi, abu nemylėjo vienas kito ir dėl to nebuvo pakantūs ir tolerantiški vienas kitam, todėl visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs bylos proceso metu šalių įrodinėjamas aplinkybes ir pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinęs byloje esančius įrodymus bei vadovaudamasis LR CK 3.60str. 2d., 3.61str.2d. pripažino, kad abu sutuoktiniai pažeidė sutuoktinių pareigas, dėl to bendras jų gyvenimas tapo negalimas, o šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad ieškovė turi teisę pati nuspręsti dėl to, kokią pavardę ji pageidauja turėti po santuokos nutraukimo, todėl teismas jai paliko jos iki santuokos turėta pavardę, o atsakovui tą pačią santuokos metu turėta pavardę.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas J. K. prašo sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės pakeisti ir santuoką nutraukti dėl ieškovės I. K. kaltės. Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi tik vienintelės liudytojos R. Aleksandravičienės parodymais, tačiau neatsižvelgė, kad ji yra ieškovės mama. Kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės neginčytinai įrodo faktas, kad teismo keliu buvo nustatyta, jog po santuokos gimusių vaikų tėvas yra ne jis. Nurodo, kad vien tas faktas, jog ieškovė nuslėpė nuo jo prieš santuoką savo neištikimybę bei tai, kad laukiasi ne jo vaikų, įrodo ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, todėl teismas privalo vadovautis ne tik CK 3.60 str. 3 d. bet ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais.
Atsiliepimas
Ieškovė I. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė svarbias bylos aplinkybes, kad šalys kelis mėnesius gyveno kartu iki santuokos sudarymo, per tą laiką buvo susipykę ir gyveno atskirai, o šiuo laikotarpiu ieškovė turėjo intymių santykių su kitu vyru. Apie tai iki santuokos sudarymo ji papasakojo atsakovui. Po santuokos sudarymo šalys netinkamai vykdė sutuoktinių pareigas, būti lojalūs, gerbti ir mylėti vienas kitą, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų kaltės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2008 m. gegužės 17 d. sudaryta šalių santuoka, kurios metu gimė L. K., gim. 2008-05-22 ir G. K., gim. 2008-05-22 yra iširusi (b.l. 6-8). Šią aplinkybę šalys pripažįsta, tačiau skirtingai nurodo, kas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, o CK 3.60 straipsnio 3 dalyje – aplinkybės, kurioms esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija. CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.27 str. nustatyta sutuoktinių pareiga būti vienas kitam lojaliems ir vienas kitą gerbti, remti moraliai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Lojalumo pareiga reikalauja iš sutuoktinio abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo, kartu tai reiškia ir protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu. Esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu: žiaurus elgesys su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, šeimoje vartojama fizinė ar psichinė prievarta ir kt.. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, nes pažeidė minėtas įstatymo nuostatas, tačiau atsakovas teigia, kad santuoka iširo dėl ieškovės I. K. kaltės, nes teismine tvarka buvo nustatyta, jog po santuokos gimusių vaikų tėvas yra ne jis. Ieškovė nurodė, kad atsakovas girtas ją įžeidinėjo, vadino necenzūriniais žodžiais, visa tai girdint ir matant mažamečiams vaikams, buvo neištikimas, negerbė nei ieškovės nei vaikų, todėl ji liepė nuo 2009-09-01 atsakovui išeiti. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai, o J. K. nepaneigė minėtų ieškovės teiginių. Atsakovas nurodo, kad vien tas faktas, jog ieškovė nuslėpė nuo jo prieš santuoką savo neištikimybę bei tai, kad laukiasi ne jo vaikų, įrodo ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad tik sudarę santuoką, sutuoktiniai įgyja Civiliniame kodekse numatytas teises ir pareigas (CK 3.26 str.), todėl nustačius ieškovės iki santuokos sudarymo neištikimybės faktą negali būti preziumuojama ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo (b.l. 48). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino visų liudytojų parodymus, tame tarpe ir R. Aleksandravičienės, pas kurią gyveno sutuoktiniai. Ji nurodė, kad ne vien atsakovas kėlė barnius, abu sutuoktiniai dažnai pykosi, abu nemylėjo vienas kito ir dėl to nebuvo pakantūs ir tolerantiški vienas kitam. Pagal nustatytą sutuoktinių lojalumo pareigą ir jos turinį, jeigu yra sutuoktinio negerbimo faktų, neprisidėjimas pagal galimybes prie bendrų šeimos poreikių patenkinimo, yra pagrindas nustatyti, kad yra sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo. Jeigu šiuos veiksmus atliko abu sutuoktiniai, tai yra pagrindas teismui nustatyti abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo. CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, kad vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visetą, daro išvadą, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, nebuvo vienas kitam lojalūs ir pagarbūs, nes, kaip matyti, šeimą kūrė gerai neapsisprendę. Santuokoje gimusių vaikų tėvystės nuginčijimas iškilo šeiminių santykių nutrūkimo pasekmėje. Atsakovo teiginiai tik apie ieškovės netinkamą elgesį jo atžvilgiu po santuokos sudarymo neįrodyti, todėl negalima daryti išvados, kad šeima iširo tik dėl atsakovės kaltės. Atsakovas J. K. nepaneigė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos ir apeliacinės instancijos teisme, todėl kolegija konstatuoja, jog teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, darė pagrįstą išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl keisti sprendimą nėra pagrindo.
Pašto išlaidos valstybei, priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.1 d., b.l. 90).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija:
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 5 Lt (penkis litus) procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą, jas sumokant į Surenkamąją VMI sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.