Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-222-1057/2026

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2026-03-06
Bylos Nr.: 1-222-1057/2026
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-06392-2025-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Evelina Petraitienė
Kaltinamasis: D. M.
Advokatai: Audrius Pėstininkas, Mindaugas Krivickas

Kategorijos

2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
14.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
29.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1-222-1057/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06392-2025-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.3; 14.5.1; 29.1.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei, Brigitai Grincevič,dalyvaujant prokurorei Dainai Dilbienei,kaltinamajam D. M., jo gynėjui advokatui Mindaugui Krivickui,civilinio ieškovo įgaliotam atstovui advokatui Audriui Pėstininkui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba pagal individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M., būdamas UAB „A“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, žinodamas, kad įmonė nemoki, pasinaudodamas įgytu UAB „B“ pasitikėjimu, būdamas ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, 2024 m. gruodžio 3 d. pavedė UAB „A“ vadybininkui J. K., nežinojusiam apie daromą nusikalstamą veiką, kreiptis į UAB „B“ dėl prekių, o būtent 2 vnt. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, užsakymų, ko pasėkoje UAB „B“ 2024 m. gruodžio 3 d. pateikė UAB „A“ užsakymo patirtinimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 vnt. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, bendra vertė 4740,83 eurų, po ko 2024 m. gruodžio 20 d., jis (D. M.), būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, el. paštu išsiuntė bendrovei „B“ žinomai netikrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko lėšų pervedimo nurodymą Nr. 4105 (prokurorė teisiamojo posėdžio ištaisė rašymo apsirikimą) 4740,83 eurų sumai, kuriame nurodoma, kad 2024 m. gruodžio 20 d., 13.05 val. iš UAB „A“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „B“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) pagal užsakymą (duomenys neskelbtini) tariamai pervedė 4740,83 eurus, po ko nuvykęs į UAB „B“ sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), paėmė minėtas užsakytas prekes, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „B“ priklausantį turtą, 4740,83 eurų vertės.

Šiais savo veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, D. M. pagamino žinomai netikrą dokumentą, o būtent, jis, būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 20 d., nenustatytos kompiuterinės technikos pagalba pagamino žinomai netikrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko lėšų pervedimo nurodymą Nr. 4105 (prokurorė teisiamojo posėdžio ištaisė rašymo apsirikimą), kuriame nurodoma, kad 2024 m. gruodžio 20 d., 13.05 val. iš UAB „A“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „B“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) pagal užsakymą (duomenys neskelbtini) pervesti 4740,83 eurai, nors realiai tokia finansinė operacija nebuvo atlikta.

Šiais savo veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. M. apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ,,A“ yra jo įmonė. Tuo metu buvo akcininkas ir vadovas, dirbo 10 metų. Tuo metu įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, dėjo pastangas išgelbėti įmonę. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Tuo momentu neturėjo pinigų. Nusiuntė netikrą pavedimo kopiją tikėdamasis, kad už kelių dienų gaus pinigus ir atsiskaitys su jais. Bet jis tų pinigų negavo. Tikėjosi stebuklo, kad gaus lėšas. Baigėsi, kad užpuolė skolininkai, teismai, išėjo darbininkai iš darbo ir nebepatempė nieko. Buvo ieškinių visokių, kad bus bankrotas, tai tikėjosi, kad susitars su skolininkais. (duomenys neskelbtini) pardavė. Su ,,B“ neatsiskaitė, nes neturėjo pinigų. Gelbėjosi iš bankroto, bet nepavyko. Su „B“ civiliniu ieškiniu sutinka. Nepasakys, kokios skolos buvo 2024 m. gruodžio pradžioje. Sodrai skola virš 23 000, vykdomosios bylos virš 23 000, galėjo būti tokios skolos. Netikrą pavedimo nurodymą pagamino kompiuteryje, PINK, kur galima pakeisti skaičių. Jis lėšų neturi, bandytų skolintis iš artimųjų. Nežino, kiek pažeidimų per 2025 m. Anksčiau būdavo jo vardu pažeidimai, nes iš įmonės darbuotojų nesugaudė, kas, kada vairavo, tai viską ant jo rašydavo. Taip, turėjo nusižengimų, bet šiuo metu neturi. Stengiasi mažiau vairuoti. Labai gailisi dėl savo poelgio, didelė gėda prieš artimuosius, verslo partnerius, kad tokia situacija susidarė. Nekartos nusikalstamų veikų ir neprasižengs.

Kadangi kaltinamasis D. M. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, padarytos veikos nėra sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Teisiamojo posėdžio metu asmuo, pateikęs prašymą tapti laiduotoju, E. M. parodė, kad yra D. M. tėvas. Bus atsakingas, kad nepasikartotų tokie dalykai. Pasitiki, kad daugiau tai neįvyks. Jie kartu gyvena. Bendrauja normaliai, santykiai normalūs. Visada bendravo. Nesitikėjo, kiekvieno žingsnio nesukontroliavo, nes nebuvo pagrindo. Dabar bus pagrindas kontroliuoti jį. D. sakė, kad taip gavosi, kad reikėjo kažką padaryti ir suklastojo kažką ir viskas, kad kažką išgelbėti. Negerai vertina sūnaus padarytas veikas. Jiems čia yra didžiausia našta patiems, vis tiek jis yra jų sūnus. Taip išėjo, pačiam skauda ir neramu. Mano, kad sūnus klauso jo patarimo ir, kad jis (E. M.) jam autoritetas. Su sūnumi bendrauja, aišku, jis turi savo gyvenimą, jie turi savo gyvenimą, bet vaikšto į krepšinį. Jo patarimų klauso. Suvokia, kas yra laidavimas. Yra atsakingas už jį. Pasitiki juo. Tai buvo vienas kažkoks nukrypimas, faktas, kad nepasikartos daugiau šitaip. Jo nuomone, jis (kaltinamasis) išvadas padarė. Šiuo metu nedirba, bet jau turi numatęs darbą. Nežino, ar galėtų sumokėti užstatą, gal butą įkeistų. Ras pinigų, padės. Vis tiek tai yra jų atsakomybė šitą padėtį sutvarkyti ir, kad nepasikartotų daugiau.

2025 m. vasario 5 d. UAB „B“ pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad UAB „B“ užsiima (duomenys neskelbtini). Vienu iš UAB „B“ klientų buvo UAB „A“ įm. k, (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Atsiskaitymas paprastai vykdavo tokia tvarka: klientui užsakius prekes, o UAB „B“ jas parengus pristatymui, UAB „B“ pateikdavo užsakymą patvirtinančią sąskaitą, UAB „A“ sąskaitą apmokėdavo, galiausiai UAB „B“ pristatydavo prekes klientui ir išrašydavo galutinę sąskaitą- faktūrą (kuri jau būdavo apmokėta). UAB „A“ pateikus užsakymą, ir UAB „B“ patvirtinus, jog prekės parengtos pristatymui, 2024 m. gruodžio 20 d. D. M., tuometinis UAB „A“ vadovas, vadovaudamasis 2024 m. gruodžio 3 d. pateikta užsakymą patvirtinančia sąskaita, UAB „B“ vadybininkei J. G. elektroniniu paštu atsiuntė „(duomenys neskelbtini)“ atlikto mokėjimo nurodymo dokumentą, patvirtinantį, kad mokėjimas už prekes buvo atliktas, ir kuriuo pagrindu UAB „B“ priklausančios prekės buvo pateiktos UAB „A“. Kiek vėliau patikrinus UAB „B“ banko duomenis, išaiškėjo, kad UAB „A“ neva apmokėta sąskaita iš tiesų nebuvo apmokėta, t. y. Mokėjimo nurodymas niekada nebuvo įvykdytas. Išanalizavus gautą Mokėjimo nurodymą bei palyginus jį su iš kitų klientų gaunamais mokėjimų nurodymų dokumentais, buvo pastebėta, jog Mokėjimo nurodymas gali būti netikras, vietomis trūksta tarp raidžių tarpų, yra matomi šrifto dydžių skirtumai, banko sistemoje automatiškai užpildomi langeliai užpildyti kitaip. 2025 m. sausio 7 d. UAB „B“ gavo elektroninį laišką iš UAB „D“, UAB „A“ nemokumo administratorės, kuriuo UAB „B“ buvo informuota, kad 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismas UAB „A“ iškėlė bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 24 d. Išaiškėjus, esamai situacijai, t. y. jog sąskaita už prekes nebuvo apmokėta, o UAB „A“ yra iškelta bankroto byla, UAB „B“ bandė susisiekti su D. M. Bendrovė yra gavusi D. M. elektroninį laišką, kuriame D. M. pažymėjo, jog prekių, gautų iš UAB „B“, nebėra UAB „A“, jos yra išvežtos. Taip pat, susisiekus su UAB „A“ nemokumą administruojančia įmone buvo sužinota, jog UAB „B“ nebuvo įrašyta į kreditorių sąrašą, atitinkamai, buvo klaidingai vedama UAB „A“ apskaita. Įvertinus tai, jog UAB „B“ už prekes išrašyta sąskaita faktūra nebuvo įtraukta į UAB „A“ apskaitą, 2024 m. gruodžio 20 d., D. M. atsiuntė galimai netikrą mokėjimo atlikimą patvirtinantį dokumentą - mokėjimo nurodymą; 2024 m. gruodžio 24 d. įsiteisėjo Kauno apygardos teismo nutartis dėl bankroto iškėlimo UAB „A“; apie susidariusią nemokumo situaciją UAB „A“ buvo žinoma dar 2024 m. rudenį, t. y. gerokai prieš tai, kai buvo pateikta užsakymą patvirtinanti sąskaita bei Mokėjimo nurodymas; UAB „B“ prekių įmonėje UAB „A“ nebėra, daroma išvada, jog D. M., teikdamas mokėjimo nurodymą, žinojo, jog UAB „A“ yra nemoki bei už perkamas prekes negalės atsiskaityti. Atsižvelgiant į tai, kad už prekes išrašyta sąskaita faktūra nebuvo įtraukta į UAB „A“ apskaitą, keliama pagrįsta prielaida, kad prekės net nebuvo skirtos UAB „A“, bet galimai neteisėtai gautos D. M. asmeniniams interesams. Nepaisant to, jis sudarė įspūdį, ne tik jog prekes perka UAB „A“, bet taip pat ši įmonė nesusiduria su finansiniais sunkumais, bei pateikė galimai netikrą dokumentą, siekdamas sudaryti įspūdį, jog už prekes buvo atsiskaityta ir taip apgaulės būdu išviliojo UAB „B“ prekių už 4740,83 eurų sumą (b. l. 8-12, t.1).

2024 m. gruodžio 3 d. užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinimas, kuriame nurodoma, kad pardavėjas UAB „B“, įm. kodas (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB „A“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), pateiks prekes 2 vnt. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ - 4740,83 eurų sumoje (vieneto kaina be PVM 1959,02 Eur). Pirkėjo pristatymo adresas (duomenys neskelbtini) (b. l. 13, t.1).

2024 m. gruodžio 20 d. AS „(duomenys neskelbtini)“ lėšų pervedimo nurodymas Nr. 4105, kuriame nurodoma, kad mokėtojas UAB „A“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) į gavėjo UAB „B“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė pagal užsakymą (duomenys neskelbtini) pervedė 4740,83 eurus. Kliento patvirtinimas D. M. (2024-12-20 13:05:20); taip pat nurodoma, kad „Mokėjimo nurodymas banke yra atliktas; Operacijos vykdymą banke patvirtinantis Nr.: (duomenys neskelbtini); Įvykdymo data 2024.12.20 13:05:20. (b. l. 14-15, t.1).

2024 m. gruodžio 20 d. UAB „B“ PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad pardavėjui UAB „B“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), pirkėjas UAB „A“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), už prekes 2 vnt., (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“- apmokėjo 4740,83 eurų sumą, sąskaitą išrašė Pardavimo vadybininkė J. G. (b. l. 17, t.1).

2025 m. sausio 2 d. bankrutuojančios UAB „A“ Nemokumo administratoriaus UAB „D“ direktorės R. K. Pranešime dėl UAB „A“ bankroto bylos iškėlimo nurodoma, kad 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „A“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotas buveinės adresas (duomenys neskelbtini). Nutartis įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 24 d. (b. l. 18, t.1);

Žemesnės instancijos teismas

2024 m. gruodžio 5 d. Kauno apygardos nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „A“ pažymėta, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsisakė iškelti „A“ bankroto bylą pagal UAB „C“ ieškinį dėl 3007,06 Eur (ieškovė pažymėjo, kad asmenys buvo sudarę taikos sutartį, tačiau skola vis tiek nėra sumokėta; atsakovė turi daug kitų kreditorių, nekilnojamo turto neturi, jos atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai; darbuotojų skaičius mažėja, ieškovės nuomone, atsakovė yra nemoki; Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-867-934/2024 Kauno apygardos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo UAB „A“ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartyje pažymima, kad 2024 m. gruodžio 5 d. duomenimis atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui siekia 23003,43 Eur; 2024 m. sausio 1 d. - 25 darbuotojai, nutarties priėmimo metu - 6 darbuotojai; LR valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis atsakovė turi 51 167,62 Eur mokestinę nepriemoką; bendrovės atžvilgiu septynios vykdomosios, bendra išieškoma suma- 33 212,57 Eur (b. l. 19-21, t.1);

Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartis dėl UAB „A“ likvidavimo (b. l. 62-64, t. 2)

Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartis dėl UAB „A“ kreditorinių finansinių reikalavimų patvirtinimo (b. l. 65-67, t.2)

Iš 2025 m. sausio 9 d. AS „(duomenys neskelbtini)“ UAB „A“ įm. kodas (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. sausio 24 d., matoma, kad jokie mokėjimai nevykdomi ir sąskaitos likutis 0.00 eurų. (banko vidiniai mokesčiai - išlaidos 4 Eur) (b. l. 22, t.1).

2025 m. balandžio 15 d. liudytoju apklaustas J. V. parodė, kad yra UAB „B“ įmonės vadovas. Jų įmonė užsiima (duomenys neskelbtini) ir įvairių priedų prekyba. Su UAB „A“ jų įmonė nebuvo sudariusi prekybinės sutarties, tačiau tarpusavio prekyba buvo vykdoma. Jam buvo kaip ir pažįstamas įmonės vadovas D. M., su kuriuo jam teko bendrauti. Iki 2024 m. rugpjūčio mėn. vykdant prekybą nebuvo jokių problemų, buvo atsiskaitoma laiku, nes nebuvo mokėjimo atidėjimo sutarties: prekės buvo pristatomos, kuomet buvo pervedami pinigai. Dėl prekių pirkimo-pardavimo, su klientais bendrauja prekybos vadybininkai, kurie tiesiogiai ir bendrauja su jų klientais, jie derina kainas, pirkimus ir kt. Su D. M., kaip paprastai, bendravo jų vadybininkė, pats asmeniškai jis nedalyvavo. Paprastai vadybininkė prekes atiduota tuomet, kai yra atliekamas pavedimas. Vadybininkė sudarė susitarimą, buvo surašyta sąskaita faktūra ir pateikta D. M., kuris jų vadybininkei pateikė sąskaitos apmokėjimą. Paprastai prekės pristatomos tuomet, kuomet įkrenta pinigai, tačiau kadangi D. M., UAB „A“ direktorius, visada apmokėdavo, todėl nekilo joks įtarimas, buvo gautas mokėjimo patvirtinimas ir prekės buvo perduotos. Kiek jam žinoma, prekės (duomenys neskelbtini) buvo paimtos tiesiogiai iš jų. Kadangi buvo prieššventinis laikotarpis, dalis jų atostogavo, todėl pinigų trūkumo iš pradžių nepastebėjo, tačiau, vėliau tikrinant visus dokumentus, finansus, pastebėjo, kad yra trūkumus ir pradėjo aiškintis su vadybininke, kad yra neapmokėjimas ir trūkumas, tačiau vadybininkė patikino, kad buvo atliktas ir gautas apmokėjimas, tačiau tikrinant apmokėjimą pastebėjo, kad pateiktas apmokėjimas yra suklastotas, jį palyginimo su kitu „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo patvirtinimu, ir akivaizdžiai jis buvo suklastotas. Pastebėjus klastotę, jų vadybininkė kreipėsi pas D. M., vėliau ir jis pats įsijungė į pokalbį ir D. niekada neneigė to fakto, kad jis nesumokėjo už prekes, kad jis jas gavo, tai jis patvirtino ir elektroninio pašto žinutėmis. Bendraujant su D., 2025 m. sausio mėn. jis pasakė, kad jam leidžia per savaitę rasti sprendimą kokiu būdu jis galėtų jam atlyginti už paimtas prekes, nes priešingu atveju jis kreipsis į policiją. D. jokio noro nepateikė, kad jis sumokės, viename laiške parašė, kad kažkada, todėl jie kreipėsi į policiją. Kuomet jie pradėjo domėtis kokiu būdu jie buvo apgauti ir paaiškėjo, kad susitarimas dėl prekių buvo sudarytas tuomet, kai UAB „A“ jau buvo iškelta bankroto byla, be to bendraujant su bankroto administratore sužinojo, kad net jų sąskaita faktūra nebuvo įtraukta į apskaitą, todėl jie kaip kreditoriai negalėjo kreiptis. Šiuo metu įmonė yra patyrusi apie 5000 eurų žalą (b. l. 44-45, t.1).

2025 m. balandžio 16 d. liudytoja apklausta J. P. parodė, kad ji dirba UAB „B“ vadybininke. UAB „B“ užsiima (duomenys neskelbtini). Prekyba pas jas vyksta tiek elektroniniu būdu, tai yra su klientais bendrauja telefonu, susirašinėja elektroniniais laiškais, tiek ir fiziniu būdu, kuomet pas juos klientai atvyksta patys į jų ofisą. Ji vadybininke UAB „B“ pradėjo dirbti maždaug prieš du metus ir kaip vadybininkė iš kitų jų klientų perėmė dalį UAB „B“ klientų, tarp kurių buvo ir UAB „A“. Su „A“ prekyba vykdavo elektroniniu būdu, tai yra bendraudavo telefonu, elektroniniu paštu. UAB „A“ yra (duomenys neskelbtini), todėl prekes jiems pristatydavo per kurjerius. Kadangi UAB „A“ jau buvo tarp jų klientų, ir ji juos perėmė iš kito vadybininko, todėl jai buvo pateikti visi tos įmonės duomenis, jų įvairūs prašymai, nurodymai ir kita. Be to, pagrinde jai tekdavo bendrauti su „A“ vadybininku J. K. Dirbant su UAB „A“, dėl apmokėjimo niekada nebuvo jokių problemų. Vykdant brangius užsakymus pirmiausia yra gaunamas užsakymo apmokėjimas ir tik po jo atsiveža į sandėlį, nes tokios prekės nėra sandėliuojamos. Prie tokių brangių prekių yra priskiriamos ir (duomenys neskelbtini). Dirbant su UAB „A“, kuomet ji ją perėmė, jai buvo paaiškinta, kad prekes galima atsivežti tuomet, kai iš vadybininko J. buvo gaunamas elektroninis laiškas, kad jis patvirtina apmokėjimą, nors jis gali būti ir negautas, tačiau niekada nekildavo jokių problemų, ir visada buvo atliekami apmokėjimai. Paskutinis „A“ užsakymas buvo 2024 m. gruodžio mėn., galimai 20 d., tiksliai žino, kad prieš visas šventes ji kaip paprastai iš „A“ vadybininko J., su kuriuo pastoviai bendraudavo, gavo užsakymą, reikalingos (duomenys neskelbtini). Kuomet gaudavo tokį užsakymą, pradėdavo bendrauti, kokių reikia, dėl kainos ir kita, ir tuomet yra išrašomas užsakymo patvirtinimas, kuriame nurodoma kaina ir kt., kiek jai žinoma, prie pareiškimo yra pridėtas „A“ išsiųstas patvirtinimas, po jo gaunamas apmokėjimas ir tuomet, kuomet jie gauna apmokėjimą, atiduodama prekė ir išrašoma sąskaita faktūra. Taip buvo atliekama visada, taip buvo atlikta ir su paskutiniu UAB „A“ prekių užsakymu, kuomet buvo parduodamos (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Kiek supranta, ji bendravo tiek telefonu, tiek elektroniniais laiškais su J., jo gyvai niekada nematė, ar tikrai jį galėtų atpažinti pagal balsą, šiuo metu tikrai negali to tvirtinti. J. jai atsiuntė banko patvirtinimą, kad yra įvykdytas mokėjimas, (duomenys neskelbtini) šį kartą buvo nesiunčiamos, o jas pasiėmė iš jų sandėlio. Ankstesnius „A“ užsakymus jie ne kartą pristatė į jų cechą (duomenys neskelbtini). Ji pati netikrina, ar pinigai tikrai įkrito į jų banko sąskaitą, kadangi pati neturi prisijungimo, o be to visada viskas tvarkingai buvo apmokama, todėl neturėjo pagrindo nepasitikėti. Tiksliai neprisimena datos, vyko susirinkimas, kurio metu buvo kalbama apie skolininkus ir tuomet direktorius J. pasakė, kad tarp skolininkų yra ir „A“, kad nėra atliktas paskutinis apmokėjimas už (duomenys neskelbtini) 4740 eurų sumoje. Ji tuomet nesuprato, ką jis pasakė, kadangi tikrai žinojo, kad jai buvo atsiųstas apmokėjimas, ir jį nusiuntė direktoriui bei savo viršininkei, tačiau jai buvo pasakyta, kad pinigai į sąskaitą neįkrito. Ji tuomet pasiėmė banko apmokėjimo nurodymą ir su kolege palyginimo kitą „(duomenys neskelbtini)“ banko apmokėjimą, ir tuomet buvo akivaizdu, kad jai atsiųstas „A“ apmokėjimas yra suklastotas, jame buvo ir klaidų ir kt. Ji iš karto paskambino J., kadangi apmokėjimas jai į elektroninį paštą buvo atsiųstas iš J. elektroninio pašto (duomenys neskelbtini). Jai J. iš karto atsiliepė, ir ji jam pasakė, kad įmonė negavo pinigų. Tuomet jis jai pasakė, kad susiskambins su UAB „A“ direktoriumi D. M., su kuriuo ji niekada iki tol nebendravo ir apie jį nieko nežinojo. Ji bandė susisiekti telefonu su D., tačiau, jis jai į telefono skambučius neatsakydavo, todėl 2025 m. sausio mėn., tiksliai dienos negali pasakyti, buvo nuspręsta nuvažiuoti į jų cechą (duomenys neskelbtini). Ji atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), kur susitiko kokį tai darbininką, kuris jai parodė, kur yra „A“ cechas. Ji girdėjo, kad kažkas veikia, kad dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau buvo kodinės durys, ir jai durų niekas neatidarė, į jos beldimą niekas nieko neatsakė, ir ji suprato, kad patekti negalės. Tik jau praktiškai nueinant durys atsidarė, ir tuomet pirmą kartą susitiko su direktoriumi D. M., jis išleido kokius du žmones, ir tuomet ji pateko į vidų. Ji D. iš karto pasakė, kokiu tikslu nori su juo pasikalbėti, kad „A“ yra skolinga ir paskambino direktoriui J., kuris bendravo telefonu su D. Jų pokalbį ji girdėjo ir suprato, kad D. patvirtino, kad jis gavo prekes, tai yra 2 (duomenys neskelbtini), kurios yra išvežtos į objektą (duomenys neskelbtini) ir, kuomet bus (duomenys neskelbtini) ir su juo bus atsiskaityta, tuomet jis atsiskaitys su įmone, kad šiuo metu neturi pinigų. Su D. buvo kalbama gražiuoju, kad jis kokiu nors būdu su jais atsiskaitytų, ir tuomet viskas bus išspręsta. Direktorius davė jam savaitę laiko apsisprendimui. Kad D. neišsisuktų ir nesakytų, kad ji su juo nesikalbėjo, ji jam ant stalo paliko direktoriaus kontaktus. Tačiau D. gražiuoju nenorėjo bendrauti, ir tuomet buvo parašytas pareiškimas į policiją. Kuomet pradėjo domėtis ir aiškintis apie įmonę, sužinojo, kad įmonei jau 2024 m. rugsėjo mėn. buvo paskelbtas bankrotas, kad tuo metu, kuomet buvo sudaromas užsakymas ir kuomet ji bendravo su vadybininku J. K., jis įmonėje jau nebedirbo, todėl negali pasakyti su kuo bendravo telefonu (balso neatpažintų), ar su J. ar su D., elektroninis buvo išsiųstas iš J. vardu. Tik praėjus kuriam tai laikui ji dar iš D. elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) gavo patvirtinimą, kad (duomenys neskelbtini) tikrai gavo, kad išvežtos pas klientą ir kad, gavus atsiskaitymą, pinigai bus pervesti, tačiau, kiek jai žinoma, iki šiol jis jokių pinigų nepervedė ir su jų įmone neatsiskaitė (b. l. 60-62, t.1).

?2025 m. gegužės 28 d. liudytoju apklaustas J. K. parodė, kad su D. M. jis yra pažįstamas nuo vaikystės, yra vaikystės draugai, visada palaikė gerus santykius. Jis tiksliai negali pasakyti, kadangi nelabai gilinosi į visas smulkmenas, kam priklauso, kada D. pradėjo dirbti UAB „A“, tačiau maždaug prieš 8 metus jam D. pasiūlė ateiti pas jį dirbti į UAB „A“. Tuo metu jis neturėjo darbo, todėl sutiko ir buvo priimtas į tiekimo vadybininkus. Jo pareigose buvo užsakyti prekes iš įvairių tiekimo įmonių, su kuriomis bendradarbiavo jų įmonė UAB „A“. Viena iš tokių tiekimo įmonių buvo UAB „B“, iš kurios jie ėmė gana daug produkcijos. Prekes jis užsakydavo pagal gautus projektus. Jų įmonė užsiėmė (duomenys neskelbtini), todėl užsakydavo prekes, o vėliau pristatydavo gatavą produkciją. Jis vykdė tik užsakymus, tačiau jokių reikalų su finansiniais apmokėjimais neturėjo. Jis tiekimo įmonei nusiųsdavo elektroniniu paštu užklausą apie reikiamą produkciją. Visas užklausas siųsdavo iš savo darbinio elektroninio pašo (duomenys neskelbtini). Tiekimo įmonė į jo elektroninį paštą atsiųsdavo sąskaitą, kuri jis persiųsdavo arba direktoriui D. arba į buhalteriją, o apmokėjimo patvirtinimą kartais persiųsdavo jam, ir jis tik įmonei nusiųsdavo, tačiau būdavo, kad direktorius ar buhalterija persiunčia pati tiesiogiai tiekimo įmonei. Apie įmonės finansinę padėtį jis tikrai nieko negali pasakyti, kadangi gaudavo atlyginimą ir nesidomėjo jos reikalais. Nors su D. yra pažįstami, tačiau apie įmonės finansinius reikalus su juo taip pat niekada nesikalbėjo. Šiuo metu UAB „A“ yra bankrutavusi, tačiau tiksliai negali pasakyti, kada ji bankrutavo, kada buvo iškelta bankroto byla, kadangi, kaip minėjo, tai jo nelietė. Iš UAB „A“ jis išėjo anksčiau nei ji bankrutavo. 2024 metų gruodžio mėn. jis buvo gavęs projektą, kuriam reikėjo užsakyti (duomenys neskelbtini), kurias derino su UAB „B“. Dėl šių (duomenys neskelbtini) jis, kiek prisimena, iš to paties savo darbinio elektroninio pašto išsiuntė UAB „B“ vadybininkui ir gavo į savo elektroninį paštą sąskaitą faktūrą. Jis ją kaip paprastai persiuntė, tačiau šiuo metu tiksliai negali pasakyti, kam ją persiuntė ar direktoriui, ar buhalterei. Kadangi praėjo daug laiko, tai tikrai tiksliai negali pasakyti, ar buvo jam atsiųstas pavedimo patvirtinimas, ir jis jį persiuntė į UAB „B“, ar persiuntė direktorius, ar buhalterijos darbuotojai. Po kurio laiko su juo susisiekė UAB „B“ vadybininkė ir pasakė, kad jiems buvo pristatytos minėtos (duomenys neskelbtini), tačiau jie negavo jokio apmokėjimo. Jis pasakė, kad pasiteiraus, perduos tai direktoriui, ir kas vyko toliau, negali pasakyti, kadangi į tai nesigilino. UAB „B“ vadybininkė minėjo, kad apmokėjimo patvirtinimas buvo suklastotas, neprisimena ir negali nieko apie tai pasakyti. Prie jo elektroninio pašto galėjo prieiti direktorius D., kadangi jis sėdėjo netoli jo ir jų darbiniai kompiuteriai šalia, todėl mano, kad galėjo pasinaudoti, tačiau, ar pasinaudojo ir jis iš jo elektroninio pašto išsiuntė minėtą apmokėjimo patvirtinimą, tikrai negali pasakyti. Jis kuomet dirbo, iš savo elektroninio pašto gavęs apmokėjimo patvirtinimus išsiųsdavo tiekimo įmonei ir tikrai netikrino ir nežiūrėjo, koks jis yra. Ir tuo atveju, jei jam buvo persiųstas suklastotas apmokėjimas, jis tikrai to nežinojo, kadangi jų netikrina, o tik persiunčia. Anksčiau niekada nėra taip buvę, kad iš tiekėjų būtų gavę žinių, kad išsiuntus apmokėjimą, už gautą produkciją nebūtų apmokėta (b. l. 67-68, t.1).

2025 m. rugpjūčio 27 d. vyr. tyrėjos A. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu gauta elektroniniu paštu papildoma informacija iš UAB „B“ direktoriaus J. V., kad (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) D. M. nebuvo pristatytos į (duomenys neskelbtini), tačiau jos atsiimtos buvo (duomenys neskelbtini) UAB „B“ salone/ sandėlyje adresu (duomenys neskelbtini). J. V. nurodė, kad įmonėje yra griežta tvarka, prekės yra išduodamos tikrinant atsiimančios organizacijos atstovo pažymėjimą. pasakyti, kas konkrečiai atsiėmė prekes, šiuo metu nustatyti neturi galimybės nustatyti kam konkrečiai priklauso parašas ant sandėlio važtaraščio. J. V. pateikė ir gautą iš D. M. elektroninį laišką rašytą iš el. p. „(duomenys neskelbtini)“, kuriame jis teigia, kad: kaip ir minėjau prekės, gautos iš jūsų yra išvežtos pas klientą, kur tikimės gauti lėšas ir jas nukreipti tiesiai jums“. Taip pat J. V. pateikė elektroninio laiško kopiją, kuriame matosi, kad 2024 m. gruodžio 20 d., 13:26 val. siuntėjas „D. M. el. p. „(duomenys neskelbtini)“ gavėjui J. el. paštas „(duomenys neskelbtini)“ persiunčia priedą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko lėšų pervedimo nurodymą Nr.4150 4740,83 eurų sumai, kuriame nurodoma, kad 2024 m. gruodžio 20 d., 13.05 val. iš UAB „A“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „B“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) pagal užsakymą (duomenys neskelbtini) pervedė 4740,83 eurus. Minėtas el. laiškas iš J. elektroninio pašto 2024 m. gruodžio 20 d. 13:29 val. yra persiunčiamas J. G. į elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“. J. V. nurodė, tą dieną dirbo sandėlininkė R. S., kurios ID numeris nurodytas iš programos ant dokumento, kuris reiškia, kad ji atidavė prekes. Susisiekus su UAB „B“ sandėlininke R. S. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pastaroji nurodė, kad ji dirba UAB „B“ sandėlyje, esančiame įmonėje. Sandėlys yra kartu su salonu adresu (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad UAB „B“ buvo perduotos prekės UAB „A“ ji žino, tačiau praėjus tiek laiko pasakyti, kam tiksliai atidavė prekes negali pasakyti. R. S. paaiškino, kad prekes ji rinko, tai žino pagal sandėlio važtaraštį, kuriame yra nurodytas ID numeris, pagal kurį galima pasakyti kas rinko ir kas atidavė prekes. Atiduodant prekes pirkėjas pateikia apmokėtą sąskaitą faktūrą, pagal kurią surenkamos prekės. Ant sąskaitos faktūros ji deda spaudą, kad prekės atiduotos, o ant sandėlio važtaraščio pasirašo asmuo pasiėmęs prekes. Prieš atiduodant prekes yra prašoma ir patikrinamas atsiimančios įmonės atstovo pažymėjimas, jis netikrinamas tik tuo atveju, jei pirkėjas yra pastovus ir žinomas kaip įmonės atstovas. (b. l. 79-81, t. 2)

Elektroninio laiško susirašinėjime 2025 m. sausio 7 d. J. G. siunčia pranešimą D. M. <(duomenys neskelbtini) > nurodydama „D., kiek žinau, jus informavo J., kad Jūsų "daryto" mokėjimo 2024-12-20 mes negavome ir kyla įtarimas, kad man siųstas pavedimo nurodymas yra klastotė. Internete radau informaciją apie UAB "A" bankroto bylą, tad įtarimai tik dar labiau pasitvirtino“, „Labai prašau susisiekti su manimi, nes jei pinigų nėra, aš pati atvažiuosu pasiimti prekių, bet kuriuo atveju, reikalauju (duomenys neskelbtini), kurių net nenusipirkote“. 2025 m. sausio 14 d. iš D. M. elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ gautas atsakymas „Sveiki, neturiu Jusu direktoriaus email, tai rasau Jums. Kaip ir minėjau prekes, gautos is jusu yra isveztos pas klienta, kur tikimes gauti lesas ir jas nukreipti tiesiai Jums“ (b. l. 23, t.1).

2025 m. vasario 18 d. UAB „B“ pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. bei išrašas laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 20 d. iki 2024 m. gruodžio 21 d. (b. l. 25-28, t.1).

2025 m. kovo 28 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti 2025 m. vasario 18 d. UAB „B“ pateiktų banko „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų išrašai. Analizuojant pateiktą UAB „B“ banko „Paysera“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., kurioje yra pateikti UAB „A“ įm. k, (duomenys neskelbtini) atlikti mokėjimai. Iš išklotinės matyti, kad mokėjimai atlikti pervedant iš sąskaitų, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Mokėjimai atlikti įvairiomis sumomis pagal užsakymus. Paskutinis mokėjimas yra atliktas 2024 m. rugpjūčio 8 d. 17.11 val. pagal užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini). Analizuojant pateiktą UAB „B“ banko „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 20 d. iki 2024 m. gruodžio 21 d., matyti, kad pateiktu laikotarpiu yra įvykdyta įvairių mokėjimų, įvairiomis sumomis iš įvairių įmonių, kurios neturi reikšmės ikiteisminiame tyrime, tačiau nėra atliktas pavedimas iš įmonės UAB „A“ (b. l. 40-41, t.1).

2025 m. gegužės 22 d. AS „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. 2025/19.11-L3011-1790 nurodoma, kad 2024 m. gruodžio 20 d. 13:05:20 nebuvo atlikta finansinė operacija Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „A“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) (b. l. 77, t. 1).

2025 m. balandžio 15 d. J. V. elektroniniu paštu persiuntė tyrėjai susirašinėjimą su „A“ vadybininku J., iš susirašinėjimų matyti, kad J. gavo iš D. M. apmokėjimą ir jį persiuntė B darbuotojai J. G. (b. l. 48-53, t.1)

2025 m. balandžio 16 d. liudytojo J. V. elektroninis laiškas, kuriuo pateikė 2024 m. gruodžio 20 d. sandėlio važtaraštį, kuriuo patvirtinama, kad UAB UAB „A“ prekes ((duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ atsiėmė UAB „B“ sandėlyje (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 56-57,t. 1; b. l. 68-74, t. 2).

2025 m. birželio 18 d. prokurorė priėmė nutarimą susipažinti su D. M. sąskaitomis bankuose ir kredito unijose (b. l. 86-88, t. 1)

2025 m. birželio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas Nr. 4467/2025, kuriame pagal 2025 m. birželio 18 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimą Susipažinti su dokumentais (informacija) pateiktas D. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. birželio 18 d. finansinės operacijos nebuvo vykdomos, likutis 0.00 eurų (b. l. 93-95, t.1).

2025 m. birželio 27 d. „(duomenys neskelbtini)“ raštas Nr. 2, kuriame pagal 2025 m. birželio 18 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimą Susipažinti su dokumentais (informacija) pateiktas D. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. birželio 18 d. finansinės operacijos nebuvo vykdomos, likutis 30.00 eurų (b. l. 98-99, t.1).

2025 m. liepos 11 d. AS „(duomenys neskelbtini)“ elektroninis laiškas, kuriame pagal 2025 m. birželio 18 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimą Susipažinti su dokumentais (informacija) pateiktas D. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. birželio 18 d. buvo vykdyti 4 įeinantys mokėjimai; (b. l.103, t.1).

2025 m. birželio 30 d. „(duomenys neskelbtini)“ raštas Nr. 25/06/30-01, kuriame pateikta informacija, kad iš D. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. birželio 18 d. finansinės operacijos nebuvo vykdomos, likutis 0.00 eurų; sąskaitos (duomenys neskelbtini) išraše matyti, kad laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. birželio 18 d. finansinės operacijos nebuvo vykdomos, likutis 30.00 eurų (b. l. 106-107, t. 1).

2025 m. rugpjūčio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, kuriame pagal 2025 m. birželio 18 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimą Susipažinti su dokumentais (informacija) pateiktas D. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. birželio 18 d., kuriame pateiktos finansinės operacijos (b. l. 114-125, t.1).

2025 m. birželio 27 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pagal 2025 m. birželio 18 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimą Susipažinti su dokumentais (informacija) pateiktas D. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. birželio 18 d., kuriame pateiktos finansinės operacijos. Pateiktame D. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše matyti, kad laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. birželio 18 d. finansinės operacijos nebuvo vykdomos, likutis 0.00 eurų (b. l. 129-156, 157-158, t.1 ). E. M. 2026 m. vasario 11 d. pateikė prašymą dėl leidimo būti laiduotoju.

D. M. 2026 m. vasario 11 d. pateikė prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o šie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės išvengimu ar panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-309/2013, 2K-7-27-746/2015). Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti.

Sukčiavimą nuo civilinių deliktų skiria tai, kad civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, jie atitinka abiejų šalių tikrąją valią ir jais siekiama sukurti civilines teises ir pareigas, o sukčiavimo atveju (panaudojant apgaulę) turtas ar turtinė teisė įgyjami neteisėtai. Pažymėtina, kad sukčiavimas gali pasireikšti ir nukentėjusįjį apgaule įtraukiant į jam nenaudingą sandorį ir tokiu būdu užvaldant svetimą turtą ar įgyjant svetimą turtinę teisę. Kita vertus, turto savininko įtraukimą į tokio pobūdžio sandorius gali lemti ir kitos šios sandorio šalies nesąžiningas elgesys. Tačiau pats savaime nesąžiningas sandorio šalies elgesys dar nereiškia sukčiavimo sudėties požymių buvimo jo padarytoje veikoje. Esminiai sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymiai, skiriantys jį nuo civilinio delikto, yra šie: 1) kaltinamo asmens naudota apgaulė turėjo esminę reikšmę turto savininkų, teisėtų valdytojų ar asmenų, kurių žinioje yra turtas, apsisprendimui dalyvauti žalingame sandoryje, 2) kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimas arba panaikinimas (pvz., sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas esminę informaciją apie didelę skolų naštą bei nemokumą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-309/2013, 2K-314/2014).

BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo D. M. kaltė, padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, visiškai įrodyta. D. M. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. būdamas UAB „A“ direktoriumi, žinodamas, kad įmonė nemoki, pasinaudodamas įgytu UAB „B“ pasitikėjimu, pavedė UAB „A“ vadybininkui, nežinojusiam apie daromą nusikalstamą veiką, kreiptis į UAB „B“ dėl prekių, o būtent 2 vnt. (duomenys neskelbtini) užsakymų, ko pasėkoje UAB „B“ pateikus UAB „A“ užsakymo patirtinimą, jis kompiuterinės technikos pagalba pagamino ir el. paštu išsiuntė bendrovei „B“ žinomai netikrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko lėšų pervedimo nurodymą, kuriame nurodoma, kad iš UAB „A“ banko sąskaitos į UAB „B“ sąskaitą tariamai pervesti 4740,83 Eur, po ko nuvykęs į UAB „B“ sandėlį, paėmė minėtas užsakytas prekes. Taigi, savo veiksmais D. M. apgaulės būdu, savo naudai įgijo svetimą, UAB „B“ priklausantį turtą, kurio vertė lygi 4740,83 Eur bei pagamino žinomai netikrą dokumentą.

Teismo vertinimu, panaudota apgaulė šiuo konkrečiu atveju buvo esminė, jeigu kaltinamasis nebūtų pateikęs suklastoto pervedimo nurodymo (tariamai atliktas mokėjimas už prekes), UAB „B“ nebūtų tęsusi ir įgyvendinusi sandorio, kadangi minėta įmonė prekes išduodavo gavusi apmokėjimą. Kaltinamajam suklastojus dokumentą, UAB „B“, atsižvelgdama į susiklosčiusią praktiką tarp įmonių, savanoriškai perleido savo turtą ((duomenys neskelbtini)), manydama, kad kaltinamasis, atlikęs mokėjimą ir atsiuntęs mokėjimą patvirtinantį dokumentą, turi teisę minėtą turtą gauti. UAB „B“ buvo kaltinamojo suklaidinta.

Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolu, taip pat paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jo įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, dėjo pastangas išgelbėti įmonę, nusiuntė netikrą pavedimo kopiją tikėdamasis, kad už kelių dienų gaus pinigus iš kreditorių ir atsiskaitys su UAB ,,B“, tačiau neatsiskaitė, nes neturėjo pinigų. Netikrą pavedimo nurodymą pagamino kompiuterio pagalba.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta kaltinamojo D. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kaip sukčiavimas ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaip dokumento suklastojimas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas asmens, siekiančio tapti laiduotoju, E. M. 2026 m. vasario 11 d. prašymas atleisti kaltinamąjį D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be užstato, perduodant jį tėvo E. M. atsakomybėn.

Prašyme nurodyta, kad E. M. sutinka laiduoti už savo sūnų D. M. Jo ir sūnaus santykiai labai geri, jie puikiai sutaria, stengiasi jam gyvenime padėti visapusiškai. Jis (D. M.) būdamas jaunas pasielgė nerūpestingai, naiviai, neapgalvotai ir nesuprantamai. D. M. nusikaltimą padarė pirmą kartą, neapgalvojęs skaudžių pasekmių, jis nuoširdžiai gailisi ir labai pergyvena dėl savo veiksmų, visiškai atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas, mano, kad tai didžiulė pamoka visam gyvenimui. Prašo teismo neskirti užstato, nes E. M. šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, jo finansinė situacija yra labai sunki. Gali garantuoti, kad D. M. ateityje laikysis Lietuvos Respublikos įstatymų.

Galimas laiduotojas E. M. teisme nurodė, kad bus atsakingas, kad nepasikartotų tokie dalykai. Jie kartu gyvena. Santykiai normalūs. Visada bendravo. Kiekvieno žingsnio nesukontroliavo, nes nebuvo pagrindo. Dabar bus pagrindas kontroliuoti jį. Negerai vertina sūnaus padarytas veikas. Jiems čia yra didžiausia našta patiems, vis tiek jis yra jų sūnus. Mano, kad sūnus klauso jo patarimo ir, kad jis (E. M.) jam autoritetas. Jo patarimų klauso. Suvokia, kas yra laidavimas. Yra atsakingas už jį. Pasitiki juo. Jo nuomone, jis (kaltinamasis) išvadas padarė. Nežino, ar galėtų sumokėti užstatą, gal butą įkeistų.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad D. M. padarė du baigtus nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Veikos padarytos idealiąja sutaptimi (D. M. iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius). Antra, Administracinių nusižengimų registro duomenimis, penkerių metų laikotarpyje D. M. administracine tvarka baustas daug kartų, beveik visi nusižengimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, ne visos baudos sumokėtos. Trečia, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu dėl kaltės nepasisakė, tačiau apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Byloje civilinis ieškinys buvo pareikštas, tačiau teisme gautas civilinį ieškovą UAB „B“ atstovaujančio advokato pranešimas dėl ieškinio ir kitų turtinių reikalavimų atsisakymo. D. M. UAB „B“ atlygino tiek ieškiniu reikalautą žalą, tiek advokato išlaidas, todėl civilinis ieškovas pretenzijų D. M. nebeturi.

Pažymėtina, jog D. M. nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą. Šio nuosprendžio priėmimo metu Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis naujų ikiteisminių tyrimų kaltinamojo atžvilgiu nėra pradėta.

Kaltinamojo asmenybę apibūdina tiek teigiamos, tiek neigiamos aplinkybės, vis dėl to, teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nėra linkęs piktybiškai pažeidinėti įstatymus, jis savo elgesį vertina kritiškai, neigiamai ir prisiima atsakomybę už netinkamus veiksmus, todėl teismas laiko, kad padarytos nusikalstamos veikos yra atsitiktinio pobūdžio, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taigi, nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo tėvą E. M. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad D. M. su tėvu E. M. sieja artimi ryšiai, šis jam yra autoritetas. Iš teismui pateikto prašymo bei bylos duomenų matyti, kad E. M. šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis neteistas, vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka nėra baustas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, D. M. padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo E. M. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato. Teismas mano esant pagrįsta neskirti užstato, atsižvelgiant į laiduotojo finansinę padėtį, į tai, kad šiuo metu E. M. yra nedirbantis.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje UAB „B“ buvo pareiškusi civilinį ieškinį 4740,83 Eur sumai, prašant priteisti 5 proc. procesines palūkanas ir procesines atstovavimo išlaidas, tačiau teisme gautas civilinį ieškovą UAB „B“ atstovaujančio advokato pranešimas dėl ieškinio ir kitų turtinių reikalavimų atsisakymo. D. M. UAB „B“ atlygino tiek ieškiniu reikalautą žalą, tiek advokato išlaidas, todėl civilinis ieškovas pretenzijų D. M. nebeturi (3 t., b.l.2). Kadangi civilinio ieškinio reikalavimai buvo patenkinti, atsisakymas nuo civilinio ieškinio neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams, teismas šį prašymą tenkina, priima atsisakymą nuo ieškinio ir nutraukia procesą dalyje dėl UAB „B“ pareikšto civilinio ieškinio (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Kiti procesiniai klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus naikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

D. M., padariusį nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 1 (vienerių) metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kaltinamajam D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus panaikinti.

Procesą dalyje dėl UAB „B“ civilinio ieškinio nutraukti (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis);

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 9 dalis).

Išaiškinti laiduotojui, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: