Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Laimutei Mikužienei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2015-04-16 13:30 val. neužtikrino tvarkos, t.y. nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir neinformavęs VSDFV Klaipėdos teritorinio skyriaus leido nuo 9 val. dirbti automobilių stovėjimo-pardavimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), sargo pareigose B. M.. Tokiu būdu D. A. kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 2 d. ir 3 d. reikalavimus, t.y. bendrovėje buvo dirbamas nelegalus darbas, apibrėžtas minėto kodekso 98 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. A. kaltės dėl teisės pažeidimo nepripažino ir paaiškino, kad aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėjo darbuotis jo įmonės vairuotojas-ekspeditorius R. B.. Jam buvo pats davęs tokį nurodymą, tačiau R. B. be jo žinios pasikvietė savo draugą, kurį paliko toje aikštelėje ir išvažiavo savais reikalais. Aikštelė priklauso V. S. individualiai įmonei, su kuria yra sudaryta bendradarbiavimo sutartis. Toje aikštelėje jiems leidžiama statyti automobilius. Jų vairuotojas-ekspeditorius toje aikštelėje palieka automobilius ir ten darbuojasi. Patikrinimo dieną nebuvo iškviestas į aikštelę, nieko nežinojo, kol inspekcija jį iškvietė. Darbuotojas R. B. nieko jam apie savo poelgį nesakė, savavališkai pakvietė draugą Bernardą padirbti.Ten toje aikštelėje iš viso nedirba sargai. UAB „(duomenys neskelbtini) “ nedirba sargas. Vairuotojas -ekspeditorius atveža automobilius, išveža, įleidžia žmonės pažiūrėti automobilių.

Liudytojas G. Š. paaiškino, kad dirba mokesčių inspekcijoje, su kolega vyko į patikrinimą, į įmonę, kurios savininkas D. A.. Datos nepamena, bet buvo gautas skyriaus vedėjos pranešimas, kad reikia vykti prie buities rūmų į automobilių stovėjimo aikštelę, kur savo pareigas atlieka Kriminalinės muitinės pareigūnai. Jie nustatė, kad stovėjimo aikštelėje dirba nelegalus asmuo. Nuvykę į akštelę rado Kriminalinės muitinės darbuotojus, kurie jiems pasakė apie nelegaliai dirbantį asmenį. Iš asmens paėmė apaiškinimą. Asmuo pranešė jiems, kad jis yra pakeitęs draugą, kuris išvyko į komandiruotę į Kauną. Tas asmuo tvirtino, kad jis toje įmonėje nedirba. Nepamena, ar jie aiškinosi, kokioje įmonėje asmuo dirbo, bet jie žinojo įmonės rekvizitus, todėl grįžę į inspekciją patikrino ar žmogus dirba, ar ne. Bendravimas vyko per įmonės direktorių. Kai jie atvyko 2015-04-16 Kriminalinės muitinės pareigūnas paaiškino, kad jiems šis žmogus atrakino tos aikštelės vartus, įleido į teritoriją. Negali pasakyti tiksliai, kokioje aikštelėje buvo B. M., bet jie paėmė raštišką pastarojo paaiškinimą, paklausė, ką jis atstovauja, kokią įmonę, ar S., ar kitą bendrovę. Dėl darbo užmokesčio pasakė, kad draugas paprašė padėti, dėl konkretaus darbo užmokesčio nesitarė, nebuvo susitikęs su savininku.

Liudytojas V. S. paaiškino, kad 2015-04-16 buvo patikrinimas. 8 val. ryto jam paskambino Kriminalinės muitinės pareigūnas - pavaduotojas O. Z.- jie norėjo iš aikštelės pasiimti du automobilius ir du motociklus. Ta aikštelė yra jo – S.. Kitą dieną, kai jam paskambino O. Z., jis pasakė, kad diena yra suplanuota, kad negali atvažiuoti iš aikštelę, todėl paprašė R. B., kuris ten dirba, pagalbos. Tačiau ir jo aikštelėje nebuvo, nes važiavo į Kauną. Dar kartą paskambinęs R. B., nes nenorėjo pyktis su Kriminaline muitine, susitarė, kad į aikštelę ateis kitas žmogus, pagelbės. Paskambinęs O. Z., pasakė, kad ateis žmogus, įmonėje nedirbantis, paduos raktus, padės. Tuo viskas ir baigėsi. Kitą dieną sužinojo, kad mokesčių inspekcija nusprendė, kad Bernardas kaip nelegalus darbuotojas dirbo aikštelėje. Į aikštelę dažnai ateina Bernardas, bet niekas jam algos nemoka, jis ateina pas B. arbatos atsigerti. Po to kiekvieną dieną atvažiuodavo mokesčių inspektorius, klausdavo, kur Bernardas. Jis pasakė R. B., kad nebūtų Bernardo, nes apie jį nuolat klausia. Automobilių aikštelėje yra iš Amerikos parvarytų sudaužytų automobilių. Ji žiemą būdavo pusiau tuščia, bet paskui darbo atsirado, pasakė B., kad gali įdarbinti B. M.. Pareigūnai nusprendė, kad B. M. dirba pas A., tačiau tik R. B. pas D. A. vairuotoju dirba.

Liudytojas B. M. paaiškino, kad jį pakvietė B. į automobilių aikštelę. Kadangi jis pensijoje, gali pabūti aikštelėje, kol R. B. savo reikalus sutvarkys. Jis gyvena Jūreivių g., o aikštelė yra (duomenys neskelbtini). Jis su R. B. kavos atsigeria, kalba, tai kai pastarasis parašė, kad ateitų, jis sutiko. Tada iš mokesčių inspekcijos atvažiavo, pasakė, ko jis čia dirba. Jis sakė, kad pagalbos paprašė žmogus, dėl to atėjo. R. B. nebuvo, šis buvo išvažiavęs savo reikalais. Draugiškai R. B. pakeitė. D. A. iš matymo pažįsta. Pas R. B. ateidavo, matydavo ten D. A.. Kai R. B. būdavo, S. atsigerdavo su jais kavos. Tuo metu jis niekur nedirbo, bet vėliau įsidarbino S. įmonėje. Darbą jam S. pasiūlė, sakė, kad daugiau darbų atsirado. R. B. niekuo neatsilygino už tai, kad pabuvo aikštelėje.

Liudytojas R. B. paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “. Buvo patikrinimas 2015-04-16. Su B. M. yra pažįstami, kartu dirbę, be to jis kaimynas, dažnai užsukdavo pasikalbėti. Taip išėjo, kad jam tą dieną reikėjo išvažiuoti, S. pasakė, kad muitinei automobilio reikia. Jis pasakė S., kad yra išvažiavęs, todėl paskambino B. M., ir paprašė kad šis į aikšelę ateitų. B. M. sutiko, pasakė, kad vis tiek nieko neveikia. B. M. niekur nedirbantis, buvo pencijoje. Vėliau jis su S. kalbėjo, kad pavasarį darbų padaugėjo, todėl S. pasakė, kad jis pasikalbėtų su B. M. dėl darbo ir S. įdarbino B. M..

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009).

Kaip jau minėta, siekiant nustatyti nelegalaus darbo faktą, būtina įvertinti, ar tarp asmenų susiklostę santykiai tikrai vertintini kaip darbo santykiai. Norint fizinį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo, jis turi turėti specialų požymį – būti darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant ATPK 41³ straipsnį kiekvienu atveju būtina nustatyti, koks konkretus asmuo atliko draudžiamą veiką, t.y. su kokiu konkrečiu asmeniu nelegalų darbą dirbęs darbuotojas susitarė dėl darbo atlikimo, darbo apmokėjimo, darbo tvarkos, koks asmuo jam leido pradėti dirbti nesilaikant DK 99 str. (Darbo sutarties sudarymas) taisyklių.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad D. A. traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl to, jog jis , būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi neužtikrino, kad jo vadovaujamoje įmonėje asmuo dirbtų įstatymų nustatyta tvarka. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. A. tvirtina, kad su B. M. dėl darbo nesitarė ir apie tai, kad jis dirba nieko nežinojo, nes, šis patikrinimo dieną dirbo susitaręs su kitu bendrovės darbuotoju R. B.. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojais V. S., B. M., R. B. patvirtino D. A. parodymus, teigdami, kad R. B. paprašė B. M. padirbti vietoje jo, kol jis buvo išvykęs į Kauną (b. l. 38-40). Analogiškas aplinkybes šie liudytojai bei D. A. nurodė ir rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 19, 20, 21, 22). Jokių įrodymų apie tai, kad D. A. būtų taręsis su B. M. dėl darbo sąlygų, atlyginimo, darbovietėje nustatytos darbo tvarkos laikymosi ir kitų su darbo santykiais susijusių ypatumų, nėra. Vien ta aplinkybė, kad po patikrinimo B. M. buvo įdarbintas V. S. IĮ, negali būti neginčijamu D. A. kaltės įrodymu, nes to nepatvirtina kiti byloje esantys objektyvūs duomenys. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad D. A. veikoje nėra ATPK 41³ str. 1 d. sudėties požymių, todėl administracinio teisės pažeidimo byla D. A. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius byloje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 286 straipsniu, 287 straipsnio 2 punktu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal ATPK 41³ str. 1 d., D. A. atžvilgiu, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.