Alytaus apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V., laikotarpiu nuo 2017-02-10 iki 2018-01-29 būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį, tai yra, jog jo vadovaujama bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems finansiniams reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybei, tikrintas laikotarpis nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d., nesilaikydamas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė ir vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais ir tuo pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) interesus. Tokiais savo veiksmais V. V. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus bei padarė pažeidimą, numatytą ANK 120 straipsnyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas buvęs (duomenys neskelbtini) vadovas V. V. iš pradžių su jam inkriminuotu nusižengimu nesutiko, nurodė, kad vadovu jis dirbo iki 2018-01-22, nuo 2017-12-20 iki 2018-01-19 turėjo nedarbingumą. Nurodė, kad Mokesčių inspekcijos nurodomi pažeidimai, jam vadovaujant nebuvo padaryti, tačiau vėliau pripažino pažeidimą, nurodydamas, kad tuo metu jo sveikata buvo labai prasta, ne viską prisimena, labai prastai jautėsi, todėl suklydo ir padarė klaidą, dėl to gailisi. Šiuo metu jis dirba ūkyje, jo darbo užmokestis apie 800 Eur. Pažeidimą padarė nepiktybiškai, prašė į tai atsižvelgti ir skirti mažesnę baudą.

Tai, jog V. V. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, be jo paties prisipažinimo, patvirtina byloje surinkta ir toliau aptariama rašytinė medžiaga – įrodymai (ANK 569 straipsnis):

Pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kuriame išdėstytos visos su V. V. inkriminuotu nusižengimu susijusios aplinkybės. Nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017-07-01 iki 2018-01-31 vykdė finansines operacijas (mokėjimai už atliktas paslaugas bei prekes), kuomet bendrovė buvo skolinga valstybės biudžetui. Pareiškime konstatuota, kad UAB „Matuizų plytinė“, turėdama mokestinę nepriemoką VMI prie FM, tai yra būdama skolinga valstybės biudžetui bei neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.

2018 m. kovo 6 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-OPP-360, kurioje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) direktoriumi laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2018 m. sausio 22 d. buvo V. V.. Operatyvaus patikrinimo metu buvo patikrinta bendrovės piniginių lėšų judėjimas kasoje ir sąskaitose, bendrovės debitorių ir kreditorių sąrašai, pirkimo-pardavimo sutartys, duomenys apie atskaitingų asmenų atsiskaitymą ir nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d., vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitydama su kitais kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio reikalavimų – atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

(duomenys neskelbtini) kasos knygos kopijos, iš kurių matyti 2017 m. liepos 1 d. – 2018 m. sausio 31 d. laikotarpio pajamų ir išlaidų pokytis bendrovės kasoje. Matyti, jog tiriamojo laikotarpio pradžioje (duomenys neskelbtini) kasoje buvo 1140,39 Eur, laikotarpio pabaigoje – 275,61 Eur, per šį laikotarpį gauta 15 629,30 Eur įplaukų (iš veiklos), išleista – 16 494,08 Eur. Piniginės lėšos buvo išmokėtos darbo užmokesčiui – 1879,48 Eur, VMI prie FM – 1000,00 Eur, SODRAI – 13600,00 Eur, banko paslaugos 14,60 Eur. Iš pateiktoje lentelėje detalizuojamų keleto mokėjimų atliktų per paskutinius tikrinto laikotarpio mėnesius: 2017 metų rugpjūčio, lapkričio, gruodžio mėnesius, matyti, kad 2017-08-11 išmokėta 900,43 Eur (kasos išlaidų paskirtis - darbo užmokestis); 2017-08-14 – 50,00 Eur (kasos išlaidų paskirtis - darbo užmokestis); 2017-11-13 – 209,00 Eur (kasos išlaidų paskirtis - už atliktas paslaugas UAB „Autodraugija“); 2017-11-15 – 11,91 Eur (kasos išlaidų paskirtis - darbo užmokestis); 2017-12-19 – 139,25 Eur (kasos išlaidų paskirtis – už prekes UAB „Stateta“); 2017-12-19 – 158,15 Eur (kasos išlaidų paskirtis – už prekes UAB „Petroleum“).

Išrašai iš integruotos kliento informacijos apie (duomenys neskelbtini) balansą bei turimas finansines prievoles, iš kurių matyti (duomenys neskelbtini) turimų mokestinių prievolių kitimas nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. Matyti, jog tiriamuoju laikotarpiu (duomenys neskelbtini) mokestinės prievolės Valstybei didėjo.

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu įrodyta, jog V. V., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, nesilaikė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės bei tvarkos reikalavimų, tuo pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveika­tos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savival­dy­bės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valsty­bės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems pini­gi­niams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalen­dorinio eiliškumo tvarka.

ANK 120 straipsnio 1 dalis numato, jog kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas <...>) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Pagal teismų praktikoje nuolat pateikiamus išaiškinimus, individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas, privaloma nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-2014, 2AT-34-507-2015, 2AT-68-507-2015).

Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskyrimo priimamas, atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015, 2AT-7-14-303/2017 ir kt.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikoma tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014). Taigi parenkant administracinės nuobaudos rūšį ir jos dydį už atitinkamo ANK straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą, būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta administracinė nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Pažymėtina, jog administracinės nuobaudos paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju V. V. administracinį nusižengimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 3 dalis). V. V. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pažeidėjas nurodęs, kad tai padarė netyčia, suklydo, nes tuo metu jis prastai jautėsi - sirgo (buvo pakilęs kraujospūdis). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismo iniciatyva patikrinus duomenis, esančius atitinkamuose registruose, nustatyta, kad V. V. neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, bet tokio pobūdžio nusižengimą jis padarė pirmą kartą. V. V. vedęs, dirbantis, byloje daugiau nėra jokių neigiamai jį charakterizuojančių duomenų. Todėl, vertinant V. V. nusižengimo pobūdį, padarytos žalos mastą, pasekmes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei, vadovaujantis bendraisiais teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta jam paskyrus mažesnę baudą negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

V. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti jam 900,00 Eur (devynių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 1001. Mokant baudą turi būti nuro­dy­tas administracinio nusižengimo bylos numeris A6.-467-547/2018.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.