- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-13
- Bylos Nr.
- N-444-1127-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-00412-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutarimo B. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 28 d. nutarimu pripažino B. L. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus ir skyrė jam subendrintą nuobaudą – 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Nuobauda skirta už tai, kad B. L. 2009 m. liepos 11 d., apie 9.30 val., Antakalnio g. 1, Vilniuje, vairuodamas automobilį Opel Astra ir pravažiuodamas pro stovintį autobusą Neoplan N116, buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino abi transporto priemones. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu B. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Paaiškina, kad jam važiuojant pro autobusą, jo vairuotojas, neįsitikinęs, kad niekas nevažiuoja pro šalį, pradėjo atidarinėti autobuso duris, kuriomis kliudė B. L. automobilį. Apeliantas teigia iškart sustojęs, išlipęs ir patikrinęs, kokia žala padaryta. Įsitikinęs, kad įbrėžimai neženklūs, pasišnekėjo su autobuso vairuotoju ir nutarė nekviesti policijos. Mano, kad Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Apelianto nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai neiškvietė ir neapklausė jo žmonos, kuri yra pagrindinė liudytoja šioje byloje. Taip pat teigia, kad jo veikoje nebuvo ir tyčios – įrodymai nepagrindžia, kad jis sąmoningai siekė pasišalinti iš įvykio vietos. Skirdamas nuobaudą teismas neatsižvelgė į tai, kad apelianto žmona sunkiai serga, beveik nevaikšto, jai reikalingos nuolatinės gydytojų konsultacijos, todėl automobilis jam būtinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimu apeliantas pripažintas kaltu dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo. Apeliaciniame skunde B. L. neigia savo kaltę ir nurodo, jog iš įvykio vietos nuvažiavo, kadangi jo automobilis ir autobusas buvo apgadinti nežymiai, todėl su autobuso vairuotoju nutarė nekviesti policijos. Be to, manė, jog dėl eismo įvykio kaltas autobuso vairuotojas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus pagrįstos, priimtos teismui įvertinus įrodymus.
Tai, kad B. L., vairuodamas automobilį, apgadino stovinčio autobuso duris, patvirtina eismo įvykio vietos schema (b. l. 8), liudytojų S. S., E. Č. (E. Č.), J. U. paaiškinimai pareigūnams (b. l. 9, 23, 14), liudytojų J. U. ir S. S. parodymai teismo posėdžio metu (b. l. 41, 47). Be to, transporto priemonių kontakto fakto neginčija ir pats atsakomybėn traukiamas asmuo. Tačiau jis nurodo, jog su autobuso vairuotoju sutarė nekviesti policijos, kadangi automobilis ir autobusas buvo apgadinti nežymiai. Tokie apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams. Iš E. Č. ir S. S. paaiškinimų pareigūnams, S. S. parodymų teismo posėdyje matyti, kad B. L. sustojo sustabdytas kito autobuso vairuotojo, o apžiūrėjęs apgadinimus, pasakė, kad nieko tokio nenutiko ir nuvažiavo. Pažymėtina, kad pats atsakomybėn traukiamas asmuo pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, jog pagalvojo, kad jam policijos kviesti neverta, todėl nuvažiavo (b. l. 39 kita pusė), teigė neįvertinęs situacijos, kadangi jokių eismo įvykių nebuvo turėjęs, be to, apie jokį pokalbį su apgadinto autobuso vairuotoju nenurodė. Todėl apeliaciniame skunde keliama nauja versija, kad su autobuso vairuotoju jie sutarė nekviesti policijos, kelia pagrįstų abejonių, be to, ji prieštarauja liudytojų paaiškinimams. Atmestini ir apelianto paaiškinimai, kad autobuso durys ėmė atsidarinėti jam važiuojant pro šalį – šią aplinkybę paneigia liudytojų S. S. ir E. Č. paaiškinimai, be to, iš pareigūnės tarnybinio pranešimo matyti, kad rašydamas paaiškinimą B. L. pakeitė pirminius savo parodymus ir nurodė, kad važiuojant pro autobusą, vairuotojas pradėjo atidarinėti jo duris (b. l. 17). Pažymėtina, kad nurodyti liudytojai nesusiję su atsakomybėn traukiamu asmeniu jokiais ryšiais, nėra suinteresuoti jam pakenkti, todėl apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi jų paaiškinimais. Aptarti įrodymai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad B. L. suvokė padaręs eismo įvykį, tačiau iš įvykio vietos jis išvažiavo sąmoningai, nesutaręs su apgadinto autobuso vairuotoju dėl įvykio aplinkybių, t. y. tyčia. Todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, jog teismas turėjo apklausti jo žmoną – apylinkės teisme byla buvo nagrinėjama 4 posėdžiuose, B. L. buvo išaiškintos jo teisės (b. l. 39), jo pageidavimu prie bylos buvo prijungta tik pažyma apie žmonos ligą, tačiau asmuo nei karto nepareiškė prašymo apklausti jo sutuoktinę (b. l. 39, 42, 48).
Apelianto argumentai dėl nuobaudos griežtumo, jo žmonos sveikatos, atmestini, kaip nedarantys įtakos paskirtos nuobaudos individualizavimui. Tai, kad asmuo nėra sistemingas pažeidėjas – taip pat nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą minimalią ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl apelianto apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
B. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutarimą B. L. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.