Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams G. P., A. P. (įstatyminė atstovė G. P.), trečiajam asmeniui V. P. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, išvadą duodanti institucija - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė ir atsakovo nepilnamečio A. P. įstatyminė atstovė G. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu ieškinį pripažino iš dalies. Atsakovė paaiškino, kad jos motina V. P. butą, esantį Dainų g. 100-57, Šiauliuose, kuriame atsakovė su sūnumi Arijanu visą laiką gyveno, perleido ieškovui A. S.. Nurodė, kad nuo 2011 m. vasario mėnesio gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Kartu su ja gyvena ir nepilnametis sūnus A. P., kuris taip pat kartais gyvena pas savo tėvą K. S. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Taip pat nurodė, kad bute (duomenys neskelbtini) yra likę jos daiktų, baldų, bute ji kartais nakvojanti. Išsikelti iš buto nesutinka, nes nežinanti, ar ateityje ji su sūnumi turės kur gyventi.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė paaiškino, kad atsakovė G. P. yra nepilnamečio A. P. įstatyminė atstovė, todėl ji turi pasirūpinti savo sūnumi ir sudaryti jam tinkamas gyvenimo sąlygas. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, vykdydami teismo nutartį, kuria buvo pavesta susipažinti su nepilnamečio A. P. gyvenimo ir ugdymo sąlygomis, lankėsi bute (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kadangi tokį vaiko gyvenamosios vietos adresą nurodė jo mama. Patikrinimo metu nebuvo nustatyta, jog minėtame bute gyventų nepilnametis A. P., todėl nėra pagrindo teigti, kad iškeldinimas pažeis nepilnamečio teises.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje surinkta medžiaga nustatyta, kad ieškovui A. S. nuosavybės teise priklauso butas, esantis Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) ( 9 b. l.). Minėtas butas ieškovui priklauso pagal 2010-12-09 turto perleidimo sutartį su išlaikymu iki gyvos galvos, kuri patvirtinta Šiaulių miesto 3-ojo notarų biuro notarės N. V. (4-7 b. l. ). Visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Tai rodo, kad ieškovas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, butą valdyti, naudoti ir juo disponuoti (LR CK 4. 37 str. 1 d.), o taip pat turi teisę ginti pažeistas teises (LR CK 4. 98 str.).

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šiuo metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, gyvena rentos gavėja V. P.. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklausančiame bute yra rentos gavėjos V. P. dukters G. P. daiktai, į šį butą atsakovė ir jos nepilnametis sūnus A. P. ateina kaip į savo namus, šiame bute nakvoja, naudojasi komunaliniais patarnavimais. Pažymėjo, kad atsakovai nuolat konfliktuoja su rentos gavėja V. P., todėl ieškovas nenori, kad atsakovai naudotųsi jo nuosavybe, nes toks atsakovų lankymasis ir buvimas bute trikdo V. P. ramybę ir ieškovas negali užtikrinti rentos gavėjai tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų. Ieškovo nurodytas aplinkybes apie nuolatinius V. P. (trečiojo asmens) ir G. P. bei A. P. konfliktus, vykusius bute (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, patvirtina 2011-05-09 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimas administracinėje byloje ir nutarimai, kuriais atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus (12-13 b. l.).

Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, kad nuo 2011 m. vasario mėnesio nuomojasi butą (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Tačiau atsakovė pripažino, kad ieškovui priklausančiame bute yra jos daiktų, viename kambaryje stovi jos baldai, ji ir jos sūnus bute lankosi, nakvoja, naudojasi elektra, vandeniu, nors nėra susitarę su ieškovu dėl naudojimosi ir gyvenimo bute. Atsakovė nurodė vienintelę priežastį, kodėl neišsikelia iš buto – neturi kur dėti savo daiktų.

Nors atsakovė nurodė, kad bute negyvena, o jame laiko tik savo daiktus, atsižvelgtina į tai, kad atsakovės gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (37 b. l.), minėti konfliktai su trečiuoju asmeniu V. P. vyko taip pat ieškovui priklausančiame bute, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis administracinėse bylose Nr. A.29-949-77/2011, Nr. A2.9-2373-898/2011, Nr. A2.9-2375-167/2011, teisme nagrinėtose 2011 m. balandžio ir rugpjūčio mėnesiais, G. P. gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (LR CPK 179 str. 3 d.). Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovai ginčo bute būna ir juo naudojasi.

Atsižvelgiant į tai, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4. 98 straipsnis), teismas sprendžia, jog ieškovas įrodė, kad jis yra buto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos, todėl ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovai G. P. ir A. P. išsikeltų iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovė turi įrodyti, kad jos elgesys atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001). Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog ginčo butas priklauso jai ar kad ji turi teisę juo naudotis.

Kadangi nepilnamečio A. P. gyvenamoji vieta yra jo motinos G. P. gyvenamoji vieta (LR CK 2.14 str.), nagrinėjama byla dėl iškeldinimo turi viešojo intereso elementą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnyje nustatyta, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punktu nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos. Tačiau ši norma nėra besąlyginis pagrindas, leidžiantis netaikyti savininko teises ginančių įstatymų, kai yra nustatytas pagrindas ginti pažeistas jo teises ir savininko teises pažeidžiančius asmenis iškeldinti iš savininkui priklausančios gyvenamosios patalpos.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias CK normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnyje taip pat nustatyta, kad vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai, o valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda, kai vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų kad atsakovei G. P. yra taikytos tėvų (tėvo, motinos) valdžios apribojimo priemonės. Teismo nuomone, atsakovai negali remtis ta aplinkybe, kad minėtame bute jie visą laiką gyveno. Butas nuo 2010-12-09 priklauso ieškovui, ieškovas 2011-06-09 pranešimu įspėjo atsakovus dėl išsikėlimo iš buto (15 b. l. ). Aplinkybės, kad atsakovai neturi kito nuosavybės teise priklausančio būsto ir kad atsakovė yra įrašyta į sąrašus socialiniam būstui gauti, yra reikšmingos, tačiau nesudaro pagrindo ginti atsakovų teisių gyventi ginčo bute, nes taip neproporcingai būtų pažeisti būsto savininko interesai. Atsakovė yra sveika ir darbingo amžiaus, todėl turi visas galimybes pasirūpinti tiek savo, tiek ir nepilnamečio sūnaus gyvenamąja vieta. Teismo vertinimu, atsakovų iškeldinimas yra proporcinga priemonė ginant ieškovo, kaip buto savininko, teises, įvertinus ją ir vaiko teisių apsaugos aspektu.

Atkreiptinas dėmesys, kad iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų gali būti prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas, jei ieškovą su atsakovu sieja gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, sudaryta pagal gyvenamųjų patalpų nuomos taisykles. Jei nuomos sutartis šalių nesieja, tai iškeldinimas laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu, nors lingvistiškai formuluojamas taip pat. Teisinis skirtumas yra tai, kad ieškovas neprivalo svarstyti dėl atsakovų kaltės, suteikti kitos gyvenamosios patalpos ir kt.

Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad šalių nesieja jokie sutartiniai santykiai, ieškovas ir rentos gavėja nesutinka, kad atsakovai gyventų bute (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Kaip jau buvo minėta, savo elgesio teisėtumą turi įrodyti atsakovai, tačiau teismui nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovo butu atsakovai naudojasi teisėtai. Teismas sprendžia, kad tokiu būdu atsakovai pažeidžia ieškovo, kaip buto savininko, teisę valdyti bei naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu butu, todėl jo pažeista teisė turi būti ginama nuo pažeidimo.

Be to, pažymėtina, kad atsakovai iš kitam asmeniui priklausančio buto neišsikėlė nei po pranešimo įteikimo, nei po ieškinio pateikimo, ir tai rodo, kad atsakovai piktnaudžiauja savo teisėmis ir tuo pažeidžia ieškovo teises bei teisėtus interesus, o tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).

Nagrinėjamu atveju teismas nesvarsto klausimo dėl sprendimo iškeldinti nepilnametį asmenį atidėjimo. Iš byloje esančio 2011-05-09 nutarimo administracinėje byloje matyti, kad nepilnametis A. P. pats teismui nurodė, kad paskutiniu metu pas močiutę (V. P.) negyvena ir nebenori pas ją eiti (11 b. l.). Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai 2011-12-19 patikrinimo metu taip pat nenustatė, kad ginčo bute gyventų nepilnametis, vaiko motina nurodė, kad su vaiku nuomojasi butą, taip pat nurodė, kad sūnus būna pas savo tėvą K. S., todėl teismo nuomone, šiuo teismo sprendimu vaiko teisės turėti gyvenamąją patalpą tiesiogiai nebus pažeistos.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenimis ieškovas už ieškinį sumokėjo 139 Lt žyminio mokesčio (3, 21 b. l. ), pašto išlaidos byloje sudaro 13,50 Lt, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 92 str., 93 str., 178 str., 259 str., 260 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovus G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir A. P. (gim. 2000-11-05, įstatyminė atstovė G. P., a. k. (duomenys neskelbtini)) su jiems priklausančiais daiktais iš buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui A. S. ( a. k. (duomenys neskelbtini) 139 Lt (vieną šimtą trisdešimt devynis litus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ) 13,50 Lt (trylika litų, 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.