Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Algerdas Urbšys (Proceso Nr. 1-38-1-00027-2010-5)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, Dianai Zadrauskaitei, Vaidai Pupšytei, Laimai Grėbliūnienei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Ričardui Gailevičiui, nuteistajam D. D., jo gynėjui advokatui Ramūnui Gudašiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuroro ir nuteistojo D. D. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. nuteistas pagal BK 225 str. 4 d. 20 MGL –2600 Lt dydžio bauda, pagal BK 225 str. 1 d. 50 MGL – 6500 Lt dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtos bausmės dalinai sudėtos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 60 MGL – 7800 Lt dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011-01-11 iki 2011-01-28, t.y. 17 dienų ir paskirta bausmė sumažinta 34 MGL, galutinė bausmė - 26 MGL – 3380 Lt dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliantas teigia, kad iš šių įrodymų analizės seka, kad kioske pas T. J. jis nesilankė nuo 2009 metų balandžio pradžios ir nieko iš jos nereikalavo, su ja nebendravo, o nuo to laiko pirmą kartą pas ją į kioską užėjo 2010-08-04. Todėl kyla klausimas prie kokios jo rengiamos, daromos nusikalstamos veikos buvo leidžiama prisijungti 2010-04-07, 2010-06-23, 2010-08-23, 2010-10-25 teismo nutartimis. Skundo autorius teigia, kad prokuroras ir tyrėjai priėmė sprendimą panaudoti pirmos provokacijos metu gautus duomenis, bet juos sąmoningai iškraipydami, nuslėpdami visas reikšmingas provokaciją patvirtinančias aplinkybes, sunaikindami originalų vaizdo ir garso įrašą, suklastodami jo kopiją. Jis teigia, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nieko nenurodė dėl NVIEM sankcionavimo teisėtumo, dėl akivaizdžios provokacijos, nepaneigė D. D. argumentų dėl provokacijos.

Skundo autorius nurodo, kad 2010-08-06 protokolas dėl tyrimo veiksmų atlikimo fiksavimo surašytas pažeidžiant visus BPK 179 str. reikalavimus, jame įrašyta melaginga informacija apie tai, kad vaizdo įrenginys kioske sumontuotas 2010-08-04, o išmontuotas 2010-08-05, apie 17.16 val. Jis teigia, kad tyrėjo G. K. surašytas protokolas yra tik jo laisvos kūrybos raštas, o byloje nėra teismo nutarčių, leidžiančių G. K. ar kitiems pareigūnams atlikti BPK 158 ir 159 str. numatytus veiksmus, t.y. T. J. kioske sumontuoti stacionarią vaizdo ir garso techniką. Be to, nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus pagal BPK 159 str. atliko T. J., tačiau ji jokio protokolo nesurašė, jo byloje nėra, tyrėjo G. K. surašytame protokole ji taip pat nepasirašė. Apeliantas teigia, kad iš T. J. ir G. K. parodymų teisme seka, kad vaizdo ir garso įrašymo įrenginys kioske buvo sumontuotas 2010 metų balandžio mėnesio pradžioje, tačiau tyrėjo protokole nurodyta, kad tyrimo veiksmai - vaizdo įrenginio sumontavimas ir pokalbio įrašymas vyko 2010-08-04. Skundo autorius pažymi, kad G. K. ne tik kad neatliko šio veiksmo, bet iš viso nebuvo veiksmo atlikimo vietoje. Be to, atliekant protokole nurodytus veiksmus dalyvavo ir kiti Korupcijos kontrolės valdybos operatyvinio skyriaus darbuotojai, tačiau protokole šie asmenys neįrašyti. D. D. nurodo, kad vaizdo ir garso įrašo kopija bei protokole surašyta pokalbio suvestinė parodo, kad vaizdo ir garso įrašas yra suklastotas, t.y. pateiktas ne visas jo ir T. J. susitikimas kioske 2010-08-04 - nėra šio susitikimo pradžios ir pabaigos. T. J. teisme nurodytų aplinkybių dėl 2010-08-04 pas ją prie kiosko prisistačiusio D. D., jos prašymo pasirašyti patikrinimų žurnale, klausimo dėl ko jis tai turi daryti vaizdo ir garso įraše nėra. Skundo autorius nurodo, kad nežiūrint į jo ir T. J. parodymų prieštaringumą, tiek jo, tiek T. J. parodymai toje dalyje, kad pokalbio pradžioje jie pasisveikino, T. J. prašė pasirašyti patikrinimų žurnale, pokalbio pabaigoje jie atsisveikino, visiškai sutampa. Tačiau, nei protokole surašytoje pokalbio suvestinėje, nei vaizdo ir garso įrašo kopijoje to nėra. T. J. teisme nurodė, kad ji kiekvieną dieną ryte atėjusi į kioską, įjungdavo vaizdo kamerą, o išjungdavo vakare baigus darbą, todėl apeliantui kyla klausimas - kodėl G. K. surašytame 2010-08-06 protokole dėl tyrimo veiksmų atlikimo fiksavimo įrašytas vaizdo kameros įjungimo ir išjungimo laikas 2010-08-04. Apeliantas mano, kad tyrėjas iš viso 2010-08-04 vaizdo ir garso įrašo „iškirpo“ tik nedidelę dalį vaizdo įrašo, padarė šios dalies kopiją, protokole nurodė ne faktinį vaizdo įrenginio įjungimo ir išjungimo laiką, o tik iškirptos įrašo dalies pradžios ir pabaigos laiką, o visą kitą įrašą, kuriame yra apelianto baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės neteisėtai sunaikino. Todėl minėta protokolo vaizdo ir garso įrašo kopija, kuri akivaizdžiai suklastota, negali būti pripažinta įrodymu teisme, tačiau teismas to nevertino.

D. D. nurodo, kad G. K., slapta sumontuodamas vaizdo ir garso įrašymo įrangą kioske, faktiškai vykdė BPK 160 str. numatytą veiksmą - slaptą objekto sekimą, tačiau tokiam veiksmui reikalaujamos ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcijos byloje nėra, kas daro šį įrašą (jo kopiją) neteisėtu. Teismas to taip pat nevertino, taip nepakankamai ištiriant šiuos įrodymus.

Skundo autorius nurodo, kad krata buvo atlikta ne teismo nutartyje nurodytoje patalpoje - kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, o ne kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kaune, kuriame yra jo darbo vieta, ką gali patvirtinti visi jo bendradarbiai ir ant kabineto durų esantis užrašas su jo pavarde. Kabinetas Nr. (duomenys neskelbtini) yra Centro PN tyrėjų R. S. ir R. O. darbo vieta, o jis šiame kabinete niekada nedirbo ir nesinaudojo juo. Tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnė R. S. 2011-01-11 nesankcionuotai, atliko kratą apelianto tarnybiniame kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), suklastojant 2011-01-11 kratos protokolą ir įrašant melagingas žinias apie tai, kad krata buvo atlikta kabinete Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu ji suklastojo ir 2011-01-12 kratos metu paimtų pinigų apžiūros protokolą, vėl nurodydama kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio kratos metu pas D. D. paimti pinigai apžiūrai. Be to, prieš darant kratą, apeliantas pareiškė reikalavimą turėti savo gynėją, paprašė pareigūnų palaukti kol atvyks jo gynėjas, tačiau pareigūnai pradėjo daryti kratą jo kabinete be jo gynėjo, o gynėjui atvykus, jam nebuvo leista dalyvauti kratoje, kuo buvo pažeista jo teisė turėti gynėją. Neteisėtai atlikta krata negalėjo būti pripažinta įrodymais, ko teismas nepaisė.

Apeliantas nurodo, kad 2011-01-13 tardymo izoliatoriuje G. K., dalyvaujant apelianto gynėjai, įkalbinėjo jį visiškai prisipažinti padarius nusikaltimą, ir garantavo, kad prisipažinimo atveju bus paleistas iš suėmimo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nepraras savo darbo vietos, dėl ko jis patyrė baimę. 2011-01-26 prokuroras R. G., dalyvaujant D. D. gynėjai, jį apklausė, o pritrūkus protokolui rašyti lapų, prokuroras paprašė jo gynėjo nueiti pas izoliatoriaus darbuotojus ir paprašyti popieriaus ir tuo metu prokuroras pasakė, kad jei pripažins savo kaltę ikiteisminio tyrimo teisėjui, bus paleistas iš suėmimo. Todėl 2011-01-28 apeliantas iš dalies prisipažino ir buvo paleistas iš suėmimo. Tačiau apeliantas pripažino savo kaltę tik įkalbėtas pareigūnų ir siekdamas išvengti neigiamų padarinių, o teisme jau davė teisingus parodymus, tuo tarpu teismas pasirėmė jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, netirdamas kitų aplinkybių.

Skundo autorius teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti liudytojais V. P. ir R. R., kurie dirbo arčiausiai T. J. kiosko ir gali paliudyti aplinkybes dėl apelianto apsilankymų dažnumo, laikotarpio, tačiau jie buvo šaukiami tik į du pirmuosius teisiamuosius posėdžius, o į vėlesnius teismo posėdžius jie nebuvo šaukiami ir neapklausti, kuo teismas pažeidė BPK reikalavimą išsamiai išnagrinėti bylą. Apeliantui nebuvo suteikta teisė pačiam apklausti šiuos liudytojus ir papildomai apklausti nukentėjusiąją.

Apeliantas nurodo, kad nagrinėjant bylą teisme iškilo pagrįstų abejonių dėl liudytojo G. K. parodymų teisingumo, jo atliktų procesinių veiksmų, jų įforminimo teisingumo ir teisėtumo, kai kurių tyrimo veiksmų pastarasis galimai neatliko iš viso, o tik surašė atitinkamus bylos dokumentus. Skundo autorius nurodo, kad šio liudytojo parodymai iš esmės prieštarauja T. J. parodymams, kadangi ji nurodė, jog vaizdo kamera jos kioske buvo sumontuota 2010 metų balandžio pradžioje, o išmontuota 2011 metų sausio 25 dieną. Tačiau G. K. surašytame 2010-08-06 protokole dėl tyrimo veiksmų atlikimo ir fiksavimo rezultatų nenurodyta įrenginio sumontavimo data ir laikas. Iš šiame protokole esančios informacijos neaišku, ar tyrėjas G. K. 2010-08-04 buvo Kauno mieste ir ar tikrai būtent tą dieną atliko veiksmus. Apeliantas teigia, kad byloje yra du G. K. 2010-08-19 surašyti tarnybiniai pranešimai be registracijos numerių, kurie adresuoti tiesiogiai Korupcijos prevencijos valdybos viršininkui, tačiau ant šių dokumentų nėra šio viršininko ar kito įgalioto asmens rezoliucijų, vizų. Todėl neaišku kaip šie dokumentai pateko į bylą, kada jie buvo surašyti, kam perduoti ar persiųsti. Skundo autorius teigia, kad teismui tenkinus jo prašymą išreikalauti iš minėtos Valdybos reikiamus dokumentus ir išsiuntus reikalavimą, buvo gautas atsakymas, kuriuo Valdyba atsisakė tenkinti tokį reikalavimą dėl duomenų slaptumo, o teismas nepareikalavo ikiteisminio tyrimo įstaigos jų išslaptinti. Todėl nebuvo gauta svarbi informacija apie G. K. atliktus ikiteisminio tyrimo ir kitus slaptus veiksmus, o teismas negalėjo tinkamai patikrinti ir įvertinti duomenų rinkimo teisėtumo, o apeliantas negalėjo tinkamai gintis nuo neteisėto procesinių prievartos priemonių taikymo.

Atsikirtimu į prokuroro apeliacinį skundą nuteistasis D. D. prašo atmesti prokuroro paduotą apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-28 nuosprendžio ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistas D. D. ir jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas dalinai, nuteistojo D. D. apeliacinis skundas atmestinas, pirmos instancijos teismo nuosprendis keistinas.

Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu atliko visapusišką, pilną ir objektyvų įrodymų tyrimą, tačiau remdamasis ištirtais įrodymais padarė nepagrįstas išvadas ir nepagrįstai nustatė, kad kaltinime nurodytoje D. D. veikoje ( kaltinimo dalis pagal LR BK 228 str. 2d. ) nėra šio nusikaltimo sudėties, o tokia jo veika atitinka LR BK 225 str. 1d numatytus nusikalstamos veikos požymius bei paskyrė už nusikaltimą numatytą LR BK 225 str. 4d. griežtesnę bausmės rūšį nei numatyta galiojusiame įstatyme veikos padarymo metu.

Pirmos instancijos teismas nuteistojo D. D. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš LR BK 228 str. 2d., į LR BK 225 str. 1d. Teismas tai motyvavo tuo, jog D. D. tikrindamas nukentėjusiosios veiklą, negalvojo, kad jis viršija jam suteiktų įgaliojimų ribas, negalvojo kad veikia neturėdamas tam teisės. Būtent tai rodo, jog nuteistasis nesuvokė viršijęs savo tarnybos įgaliojimus. Todėl nėra ir nusikaltimo, numatyto LR BK 228 str. 2d. sudėties, kadangi nėra subjektyviosios pusės, kaltinamojo tiesioginės tyčios. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmos instancijos teismo nuomone nesutinka, nes pirmos instancijos teismo ištirti įrodymai neatitinka bylos aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo patikrinti įrodymai patvirtina kaltinime nurodytus faktus, kad D. D. suvokė, jog savo tarnybines pareigas atlieka ne jam priskirtoje veiklos teritorijoje ( D. D. veiklos teritorija pakeista nuo 2007m. ), norėjo taip veikti, t.y. kaip policijos pareigūnas siekė turtinės naudos sau, suprato veikęs neteisėtai ir šį siekį realizavo. Nei už teisėtą ar neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o pasinaudodamas tik policijos pareigūno vardu paėmė iš nukentėjusiosios T. J. pinigus 200 Lt ir juos laikė savo žinioje.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad D. D. būdamas valstybės tarnautoju - dirbdamas (duomenys neskelbtini) tyrėju, veikdamas kaip policijos pareigūnas ir vykdydamas policijos pareigūno įgaliojimus, numatytus Policijos veiklos įstatymo 16 str. - įgyvendinti policijos uždavinius, iš jų nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimą ir tyrimą, 2009 m. balandžio 7 d., apie 9 val., atvyko į (duomenys neskelbtini) turgavietę, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini) pr., ten gavęs piliečių D. S., I. G., R. S., N. S., R. R., V. R., A. J., V. J. pasirašytą pareiškimą dėl galimai nusikalstamų ir kitų neteisėtų pil. T. J. veiksmų, sukvietė visus pareiškime pasirašiusius asmenis ir T. J. į turgavietėje esančias administracijos patalpas ((duomenys neskelbtini), Kaunas), ir buitinio pokalbio forma sprendė kilusį ginčą tarp pareiškėjų ir T. J.. Pareiškėjams išsiskirsčius, T. J. nurodė, jog šioji pagal turimą pareiškimą gali būti nubausta 15-ai parų arešto arba 300 litų pinigine bauda, taip aiškiai leisdamas suprasti, kad pareiškimas gali būti netiriamas davus jam pinigų, o jeigu nebus duotas kyšis, bus teisėtai veikiama, ko pasėkoje taip provokavęs jį duoti, ten pat, tuo pačiu laiku už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus savo naudai tiesiogiai priėmė iš T. J. mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį - 100 litų ir nurodė, jog pareiškimas tiriamas nebus, dėl to, gavęs šiuos pinigus, tyčia pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-06-02 įsakymu Nr. 5-V-384 patvirtintą viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno (apylinkės inspektoriaus) tarnybinės veiklos aprašo 38 p. numatytą pareigą teisės aktų nustatyta tvarka priimti ir nagrinėti gyventojų pareiškimus, prašymus ir skundus, minėtų asmenų pareiškimo policijos įstaigoje nustatyta tvarka neregistravo, jį sunaikino ir tokiu būdu patenkino kyšio davėjo interesus neatlikdamas veiksmų, kuriuos jis privalėjo atlikti vykdydamas įgaliojimus – kyšininkavo t.y. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 225 str. 4d.

Be to, D. D. būdamas valstybės tarnautoju - dirbdamas (duomenys neskelbtini) tyrėju, grubiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymus, peržengdamas jam suteiktų įgaliojimų ribas - tyčia nesilaikydamas 2007-03-29 Centro PK viršininko įsakymu Nr. 22-V-13 „Dėl prižiūrimų teritorijų priskyrimo Centro policijos nuovados pareigūnams" paskirstymo, kuriuo jam buvo pavesta veiklos teritorija Žaliakalnio mikrorajone, apylinkė Nr. 9, taip pat tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1150 „Dėl valstybinių kontrolės institucijų atliekamų patikrinimų“ ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-09-22 įsakymu Nr. 5-V-549 „Ūkio subjektų patikrinimo atlikimo taisyklės“ 9 p. numatytus tikrinimo pagrindus, kuriuose nurodyta, jog policijos pareigūnai privalo turėti policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašytą ir Taisyklėse nustatyta tvarka užregistruotą pavedimą atlikti ūkio subjekto veiklos patikrinimą, nesant tokio reikalingo specialaus sprendimo, savavališkai 2010-08-04, apie 11.10 val., atvyko į jam nepriskirtą veiklos teritoriją -(duomenys neskelbtini) turgavietę, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini) pr., turėdamas tikslą sudaryti ūkio subjekto tikrintojo įvaizdį - tariamai tikrinti T. J. ūkinę, komercinę, finansinę veiklą ir tokiu būdu siekdamas iš jos gauti turtinės naudos - išgauti 200 litų, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kioske Nr. 40 ten dirbančios T. J. neteisėtai pareikalavo pateikti patikrinimui prekių įsigijimo dokumentus, orderius, sutartis ir kitus dokumentus, netikrinęs gautų dokumentų ir taip duodamas T. J. suprasti duoti pinigų, pasirašė patikros žurnale, jog pažeidimų nenustatyta ir iš T. J., veikusios pagal teismo leidimą atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, ten pat ir tuo pačiu laiku paėmė iš anksto pažymėtus 200 litų ir iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu jis, veikdamas kaip valstybės tarnautojas, viršijo įgaliojimus siekdamas turtinės naudos, ją gavo ir tuo grubiai pažeidė 2007-03-29 Centro PK viršininko įsakymą Nr. 22-V-13 „Dėl prižiūrimų teritorijų priskyrimo Centro policijos nuovados pareigūnams" paskirstymo, tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1150 „Dėl valstybinių kontrolės institucijų atliekamų patikrinimų“ ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-09-22 įsakymu Nr. 5-V-549 „Ūkio subjektų patikrinimo atlikimo taisyklės" 9 p. numatytas nuostatas, LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str.2 d. lp., 2p., 3p., 4p. numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principus, Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1,3, 4, 5, 6 p. nustatytas valstybės tarnautojų prievoles - „laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų", „gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams", „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis", „laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba", „laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus taisyklių", taip pat nesilaikė Policijos veiklos įstatymo 4 str. 2 d. numatyto teisėtumo principo, nepaisė pareigos „būti pareigingam, principingam, reikliam", akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti galiojančių norminių aktų, nustatytos tvarkos, tokiu būdu diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino policijos, kaip svarbios teisėsaugos institucijos, užtikrinančios asmens, visuomenės saugumą, vykdančios nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą bei tyrimą, autoritetą iškreipė policijos paskirtį, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 228 str. 2 d.

Kolegija nustatė, jog nuteistasis D. D. prokurorui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui davė parodymus apie savo padarytą nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad 2009 m. pradžioje, būdamas stoties turgavietėje gavo pil. D. S. ir kitų stoties turgavietėje dirbančių prekeivių pareiškimą dėl netinkamo T. J. elgesio. Sukvietęs visus asmenis į stoties turgavietės administracijos patalpas, konfliktinę situaciją išsprendė. Ten pat T. J. padavė jam 100 litų ir dėkojo, kad jis viską išsprendė, užglaistė konfliktinę situaciją. Pinigus pasiėmė sau. Kur padėjo piliečių pareiškimą, nepamena, tačiau jo policijos įstaigoje neįregistravo. 2010-08-04 vykdydamas tarnybines pareigas, atvyko į stoties turgavietę tikrinti prekiautojų dokumentų. Pareikalavo T. J. pateikti patentą, sąskaitas faktūras, gavęs šiuos dokumentus, jų išsamiai netikrino, pasirašė tikrinimo žurnale, jog pažeidimų nėra. Po to T. J. jam padavė kažkokius popierius, nueidamas juos apžiūrėjo ir matė, kad tai buvo 200 litų. Šiuos pinigus pasidėjo ir laikė tarnybiniame seife. ( t 2, b.l. 45-47, 51 -53).

D. D. apklausiamas pirmos instancijos teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad save apkalbėjo. Jokių pinigų iš nukentėjusiosios neėmė. Pareigūnai jam darė psichologinį spaudimą, G. K. primygtinai įkalbinėjo prisipažinti pateikdamas policininko S. N. pavyzdį, kuris taip pat buvo kaltinamas kyšio paėmimu, bet pagal laidavimą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir liko dirbti. Jis juo tada patikėjo, nutarė formaliai prisipažinti pagal kaltinimą. 2011-01-11 jam buvo paskirtas neteisėtas suėmimas. Jau atliekant kratą buvo sulaikytas be sulaikymo protokolo. Sakė, kad parodymus pateiks vėliau. Kol ieškojo jam gynėjo, prokuroras sakė jam, kad jeigu prisipažins, jį paleis iš suėmimo. Jis buvo paleistas po apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Tai patvirtina, kad prokuroras jo suėmimą inicijavo tam, kad darytų jam spaudimą. Todėl prašo teismo nesivadovauti jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Prokuroras sakė jam, kad jei prisipažins, galės dirbti. Jis juo patikėjo, o tas jį apgavo. Yra nekaltas.

Kaltinamasis D. D. parodė, kad 2009 m. balandžio mėnesį pinigų iš T. J. nepriėmė ir tokio fakto nebuvo. Pažįsta turgaus prekeivius. 2009m. pavasarį priėjo prie jo D. S. ir pasakė apie T. J. nepadorų elgesį kitų prekiautojų atžvilgiu. Pasiūlė susitarti visiems gražiuoju. Prekiautojai buvo surašę pareiškimą dėl netinkamo T. J. elgesio. Vieni prašė perkelti ją į kitą eilę prekiauti, bet kaltinamasis atsakė jiems, kad tai ne jo kompetencijoje. Pareiškimą jiems atidavė. Veterinarijos gydytojo kabinete pasiūlė visiems susitikti. Visi išeidinėjo. Nukentėjusioji paskutinė iš kabineto išėjo. Dar jai pasakė, kad nesiveltų į konfliktus.

Centro PK vadovo įsakymu jam patvirtintas priemonių planas rinkti ir tikrinti prekybą dėl neteisėtos prekybos cigaretėmis, alkoholiu visoje Centro PK teritorijoje. Jis daug metų dirba, pažįsta prekeivius. Nenustebo, kad į jį pagalbos kreipėsi D. S.. 2010-08-04 8-9.30 val. senamiestyje buvo organizuota priemonė dėl vagysčių iš transporto priemonių. Su kolegomis vilkėjo civiliais drabužiais. Po patikrinimo siūlė kolegoms važiuoti į stoties turgavietę patikrinti informaciją dėl cigarečių kontrabandos. Kolegos turėjo daug darbo, todėl vyko vienas. Stoties turgavietėje romų tautybės žmonės dažnai prekiauja cigaretėmis. Pati T. J. primygtinai paprašė jo užeiti į kioską. Ji pati jį susistabdė. Nukentėjusioji buvo jam minėjusi, kad matė, kaip čigonės prasineša cigaretes. Jis suprato, kad nori jam suteikti vertingą informaciją. Sudarė įvaizdį, kad atėjo tikrinti, nes kioske buvo dvi pirkėjos. Paprašė pateikti dokumentus. Nukentėjusioji primygtinai pareikalavo pasirašyti žurnale, kuris buvo naujas, ką tik nupirktas. Sąskaitų- faktūrų jis netikrino. Paklausė dar kodėl naujas žurnalas, į ką ji atsakė, kad seną pametė. Kadangi buvo sudarytas įvaizdis, kad jis tikrina, pasirašė į žurnalą, kad pažeidimų neužfiksuota. Tamara užsisukusi kažką darė. Kai atsisuko, paskubomis jam į saują įbruko sulankstytą popierių. Švietė saulė ir jis nematė ką ten pasiėmė. Įsidėjo į kelnių kišenę. Tik paskui dar pavaikščiojęs pamatė, kad T. J. davė jam pinigus, o ne informaciją. Tą pačią dieną, po pietų nuėjo pas T. J. ir grąžino tuos pinigus jai. Į tai, kaip 100 litų kupiūra atsidūrė jo seife paaiškino, jog gauti pinigai galėjo susimaišyti su jo pinigais ( t. 4, b.l. 119).

D. D. kaltė, padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 225 str. 4d., 228 str. 2d. pilnai įrodyta pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklaustos nukentėjusiosios T. J., liudytojų N. J., D. S. parodymais bei kita bylos medžiaga.

Iš rašto matyti, kad Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK PN pil. D. S. vardu 2009 - 2010 metais pareiškimų nebuvo registruota. ( t 1, b.l. 98 ).

Iš Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno pareigybės aprašo nustatyta, kad policijos pareigūnas (apylinkės inspektorius) teisės aktų nustatyta tvarka priima ir nagrinėja gyventojų pareiškimus, prašymus ir skundus. (tl, b.l.117-131 ).

Iš T. J. pateikto patikrinimų registracijos žurnalo matyti, kad D. D. daryti įrašai apie tai, kad 2010-08-04 patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta. (t. 1, b.l. 48-53).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad teismo leidimu leista T. J. atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus ( t. 1, b.l. 159), buvo sužymėti 200 litų, pinigai apžiūrėti ir įteikti T. J. ( t. 1, b.l. 162 - 164).

Kaip matyti iš 2010 08 06 protokolo dėl tyrimo veiksmų atlikimo ir rezultatų fiksavimo, 2010-08-04 vaizdo ir garso įrašu užfiksuotas pokalbis tarp T. J. ir D. D., pinigų perdavimas jam. (t. 1, b.l. 165- 167 ).

Kaip matyti iš kratos protokolo, 2010-01-18 atlikus kratą D. D. darbo vietoje, tarnybiniame seife, tarp kitų pinigų, rasta 100 litų kupiūra, kurią D. D. 2010-08-04 perdavė T. J.. ( t. 2, b.l. 3 -25 ).

Atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, liudytojas G. K. aplinkybes iš esmės paaiškino analogiškai kaip ir pirmos instancijos teisme. Pridūrė, jog persiunčiant ikiteisminio tyrimo medžiagą iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Korupcijos kontrolės valdybos į Kauno apygardos prokuratūrą ir įrašant pridedamą ikiteisminio tyrimo medžiagą iš 24 lapų buvo padaryta techninė klaida lydraštyje, nurodant klaidingą pridedamų lapų skaičių. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo sankcionuoti teismo, o visa surinkta medžiaga perduota prokurorui, kurią jis ir vertino. Jo nuomone, nusikalstamą veiką imituojančio modelio ribos nebuvo peržengtos, atmetama ir provokacijos versija.

Liudytojas V. P. apklaustas apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad 2009 m. kovo pabaigoje turgaus prekeiviai surašė pareiškimą dėl sudrausminimo ir perkėlimo prekiauti į kitą vietą T. J. kaip konfliktišką asmenybę. Kad nuteistasis tikrintų T. J. dokumentus jis nematė. Grasinimų ar kyšio reikalavimų negirdėjo.

Liudytoja R. S., dalyvavusi atliekant kratą tarnybiniame D. D. kabinete esančiame seife, nurodė, kad tarp rastos pinigų sumos buvo surasta ir 100 Lt kupiūra priklausiusi T. J.. Atliekant kratą kabineto numerio ji neapžiūrinėjo. Ikiteisminiam tyrime atliko veiksmus, kuriuos jai pavedė prokuroras.

Liudytojas A. A. paaiškino, kad 2010 m. balandžio ar gegužės mėn. budėtoja jam pranešė, kad atvykę asmenys, T. J. su savo vyru, nori parašyti pareiškimą dėl neteisėtų pareigūno veiksmų. T. J. nurodė, jog ji prekiauja stoties turgavietėje. Nuo 2009m. pas ją lankosi pareigūnas D. D., kuris daro psichologinį spaudimą. Spaudimas pasireiškia tuo, kad grasina panaikinti leidimą prekiauti, išvyti iš darbo. Vėliau pareigūnas pradėjo dar dažniau lankytis, grasinti. Minėjo, jog įdėjusi į baltą lapą D. D. davė 100 Lt. Po to kurį laiką D. D. pas ją nesilankė, po to vėl pradėjo lankytis ir priekaištauti, jog nepatenkinti kolegos, neleistinai prekiauja ir t.t. Daugiau pinigų ji nedavė, nusprendė eiti į policiją. Vėliau atvyko du pareigūnai iš Kriminalinės policijos biuro, kurie toliau bendravo su pareiškėja. Tuo paneigimi apeliacinio skundo motyvai dėl tam tikros ikiteisminio tyrimo medžiagos nuslėpimo ikiteisminio tyrimo metu, neteisėtos kratos ir pinigų apžiūros atlikimo.

Taigi, baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta ir pilnai įrodyta, jog D. D. būdamas valstybės tarnautoju - dirbdamas (duomenys neskelbtini) tyrėju, veikdamas kaip policijos pareigūnas ir vykdydamas policijos pareigūno įgaliojimus, numatytus Policijos veiklos įstatymo 16 str. - įgyvendinti policijos uždavinius, iš jų nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimą ir tyrimą, 2009 m. balandžio 7 d., apie 9 val., atvyko į (duomenys neskelbtini) turgavietę, esančią Kaune, Vytauto pr., ten gavęs piliečių D. S., I. G., R. S., N. S., R. R., V. R., A. J., V. J. pasirašytą pareiškimą dėl galimai nusikalstamų ir kitų neteisėtų pil. T. J. veiksmų, sukvietė visus pareiškime pasirašiusius asmenis ir T. J. į turgavietėje esančias administracijos patalpas ((duomenys neskelbtini), Kaunas), ir buitinio pokalbio forma sprendė kilusį ginčą tarp pareiškėjų ir T. J.. Pareiškėjams išsiskirsčius, T. J. nurodė, jog šioji pagal turimą pareiškimą gali būti nubausta 15-ai parų arešto arba 300 litų pinigine bauda, taip aiškiai leisdamas suprasti, kad pareiškimas gali būti netiriamas davus jam pinigų, o jeigu nebus duotas kyšis, bus teisėtai veikiama, ko pasėkoje taip provokavęs jį duoti, ten pat, tuo pačiu laiku už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus savo naudai tiesiogiai priėmė iš T. J. mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį - 100 litų ir nurodė, jog pareiškimas tiriamas nebus, dėl to, gavęs šiuos pinigus, tyčia pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-06-02 įsakymu Nr. 5-V-384 patvirtintą viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno (apylinkės inspektoriaus) tarnybinės veiklos aprašo 38 p. numatytą pareigą teisės aktų nustatyta tvarka priimti ir nagrinėti gyventojų pareiškimus, prašymus ir skundus, minėtų asmenų pareiškimo policijos įstaigoje nustatyta tvarka neregistravo, jį sunaikino ir tokiu būdu patenkino kyšio davėjo interesus neatlikdamas veiksmų, kuriuos jis privalėjo atlikti vykdydamas įgaliojimus – kyšininkavo.

Be to, D. D. būdamas valstybės tarnautoju - dirbdamas (duomenys neskelbtini) tyrėju, grubiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymus, peržengdamas jam suteiktų įgaliojimų ribas - tyčia nesilaikydamas 2007-03-29 Centro PK viršininko įsakymu Nr. 22-V-13 „Dėl prižiūrimų teritorijų priskyrimo Centro policijos nuovados pareigūnams" paskirstymo, kuriuo jam buvo pavesta veiklos teritorija (duomenys neskelbtini) mikrorajone, apylinkė Nr. 9, taip pat tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1150 „Dėl valstybinių kontrolės institucijų atliekamų patikrinimų“ ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-09-22 įsakymu Nr. 5-V-549 „Ūkio subjektų patikrinimo atlikimo taisyklės“ 9 p. numatytus tikrinimo pagrindus, kuriuose nurodyta, jog policijos pareigūnai privalo turėti policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašytą ir Taisyklėse nustatyta tvarka užregistruotą pavedimą atlikti ūkio subjekto veiklos patikrinimą, nesant tokio reikalingo specialaus sprendimo, savavališkai 2010-08-04, apie 11.10 val., atvyko į jam nepriskirtą veiklos teritoriją -Kauno miesto geležinkelio stoties turgavietę, esančią Kaune, Vytauto pr., turėdamas tikslą sudaryti ūkio subjekto tikrintojo įvaizdį - tariamai tikrinti T. J. ūkinę, komercinę, finansinę veiklą ir tokiu būdu siekdamas iš jos gauti turtinės naudos - išgauti 200 litų, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kioske Nr. 40 ten dirbančios T. J. neteisėtai pareikalavo pateikti patikrinimui prekių įsigijimo dokumentus, orderius, sutartis ir kitus dokumentus, netikrinęs gautų dokumentų ir taip duodamas T. J. suprasti duoti pinigų, pasirašė patikros žurnale, jog pažeidimų nenustatyta ir iš T. J., veikusios pagal teismo leidimą atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, ten pat ir tuo pačiu laiku paėmė iš anksto pažymėtus 200 litų ir iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu jis, veikdamas kaip valstybės tarnautojas, viršijo įgaliojimus siekdamas turtinės naudos, ją gavo ir tuo grubiai pažeidė 2007-03-29 Centro PK viršininko įsakymą Nr. 22-V-13 „Dėl prižiūrimų teritorijų priskyrimo Centro policijos nuovados pareigūnams" paskirstymo, tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1150 „Dėl valstybinių kontrolės institucijų atliekamų patikrinimų'* ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-09-22 įsakymu Nr. 5-V-549 „Ūkio subjektų patikrinimo atlikimo taisyklės" 9 p. numatytas nuostatas, LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str.2 d. lp., 2p., 3p., 4p. numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principus, Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. Į 3, 4, 5, 6 p. nustatytas valstybės tarnautojų prievoles - „laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų", „gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams", „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis", „laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba", „laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus taisyklių", taip pat nesilaikė Policijos veiklos įstatymo 4 str. 2 d. numatyto teisėtumo principo, nepaisė pareigos „būti pareigingam, principingam, reikliam", akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti galiojančių norminių aktų, nustatytos tvarkos, tokiu būdu diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino policijos, kaip svarbios teisėsaugos institucijos, užtikrinančios asmens, visuomenės saugumą, vykdančios nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą bei tyrimą, autoritetą iškreipė policijos paskirtį, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, t.y. piktnaudžiavo.

Didelės žalos, kuri gali būti turtinio ir (ar) neturtinio pobūdžio, požymis piktnaudžiavimo normoje – tai kriterijus, pagal kurį sprendžiama, ar veika peržengia tarnybinio nusižengimo ribas ir laikytina nusikalstama. Didelės žalos požymis žymi padidintą piktnaudžiavimo pavojingumą, kuris nustatomas atsižvelgiant ne tik į kilusios žalos, bet ir pačios veikos pobūdį, pažeistų įstatymo saugomų vertybių, veiklos srities, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-660/2007, 2K-190/2008).

Pagal teismų praktiką valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas paprastai pripažįstamas didele žala ne tik tarnybai, bet ir valstybei. Dėl paminėto, D. D. veiksmai, kuriais buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, sumenkintas valstybės institucijos autoritetas, taip padaryta didelė žala valstybei, vertinami kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada dėl nukentėjusiosios T. J. parodymų, kuriuose esminių prieštaravimų nenustatyta ir netikėti jais teismas neturėjo jokio pagrindo. Jos parodymai paremti paties kaltinamojo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir ikiteisminio tyrimo teisėjui bei atitinka faktines bylos aplinkybes. Todėl atmestinas apelianto skundo argumentas, jog T. J. parodymai negali būti vertinami kaip patikimi. Apelianto teiginys, jog teismui nėra pateikta prekiautojų pareiškimo kopija, nenustatyta nei pareiškimo surašymo data, nei turinys, nei kada pareiškimas apeliantui perduotas yra nelogiškas, prieštaraujantis faktinėms bylos aplinkybėms, kadangi pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. S. aiškiai nurodė, kad būtent jis pareiškimą su kitais turgaus prekiautojų parašais perdavė būtent D. D. ir jokio atsakymo negavo. Taigi minėtas pareiškimas ir negalėjo būti pateiktas nei ikiteisminio tyrimo įstaigai, nei tuo labiau teismui, kadangi jis buvo perduotas būtent apeliantui. Kad pareiškimas būtų grąžintas jį pasirašiusiems asmenims, kaip teigia pats apeliantas, byloje tokių duomenų nėra. To nepatvirtino nei vienas liudytojas, apklaustas pirmos instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nė vienas liudytojas, apklaustas pirmos instancijos teisme nepaneigė aplinkybės, kad toks pareiškimas buvo surašytas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis D. D. apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu, pas ikiteisminio tyrimo teisėją savo kaltę pripažino, davė nuoseklius parodymus. Tačiau bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, pakeitė savo duotus parodymus, kaltės nepripažino, nurodydamas, jog jo atžvilgiu buvo naudotas psichologinis smurtas. Tokį jo aiškinimą pirmos instancijos teismas pripažino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmos instancijos teismo išvada. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog prieš nuteistąjį D. D. buvo naudotas psichologinis smurtas. Pažymėtina ir tai, jog dirbdamas policijos pareigūnu ilgą laiko tarpą, išmanydamas įstatymus, dėl prieš jį neva tai naudoto psichologinio smurto jis į jokias institucijas nesikreipė, nors galėjo ir turėjo tai padaryti. Taigi teismo nuomone apelianto aiškinimai, jog jis kaltę pripažino tik dėl to, jog greičiau norėjo išeiti iš tardymo izoliatoriaus kad neprarastų darbo yra nelogiški ir neprotingi, nes jis puikiai suvokė atsakomybę už jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Taigi ir apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog tokie nuteistojo teiginiai yra tik teismo klaidinimas ir siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kolegija pažymi, kad tiek pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją provokacijos faktas nustatytinas tokiu atveju, kai galima daryti išvadą, kad konkreti veika nebūtų buvusi atlikta be valstybės pareigūnų įsikišimo.

Teismų praktikoje pastebima, kad baudžiamojo proceso kodekso nuostatos nereglamentuoja, kiek laiko valstybė su nusikalsti linkusiu asmeniu gali imituoti nusikalstamus.

Nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai ( toliau NVIV ) kaip ikiteisminio tyrimo metodas yra skirtas pasiekti baudžiamojo proceso tikslams. Baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnio nuostatose nurodoma, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Tuo tarpu BPK 2 straipsnio nuostatos nustato, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Atsižvelgiant į šiais BPK nuostatas, nurodoma, kad NVIV laikas turi būti optimalus, t. y. jis turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia pilnai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad valstybės tikslas yra ginti žmonių teises, laiku užkardyti nusikaltimus, o ne juos skatinti, todėl nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai turi būti tęsiami tol, kol surenkama pakankami įrodymų, leidžiančių patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn.

Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų sankcionavimo tvarka nustatyta BPK 159 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad prokuroras, iš asmens gavęs informaciją, kad tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kad būtų įmanoma išaiškinti nusikaltimus darančius asmenis. Prokuroro prašymo turinys turi atitikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytos nutarties turinį. Taigi BPK 159 straipsnyje nustatyta procesinė prievartos priemonė – nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai – gali būti taikoma tik pradėjus ikiteisminį tyrimą ir tik prokurorui iš asmens gavus informaciją, kad tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant. Šioje baudžiamojoje byloje tai ir buvo padaryta ( t.1, b.l. 5, 11).

Kolegijos manymu, apelianto teiginys, kad BPK 159 str. neduoda leidimo atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus tiriant baudžiamuosius nusižengimus bei draudžia provokuoti asmenį daryti nusikalstamas veikas yra nepagrįstas. Kaip matyti iš Kauno m. apylinkės teismo 2010 04 07, 2010 06 23, 2010 08 23 nutarčių ( t. 1, b.l. 153, 159, 172) liudytojai T. J. leista atlikti nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 227 str. dalyse imituojančius veiksmus bei slapta daryti garso ir vaizdo įrašus. Taigi LR BPK 159 str. reikalavimai nebuvo pažeisti, nes leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus buvo gautas tiriant nusikaltimą, o ne baudžiamąjį nusižengimą.

Pagal teismų praktiką nustatant, ar atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus D. D. nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, t. y. paimti iš nukentėjusiosios pinigus, turi būti įvertinta, ar buvo pakankamas faktinis pagrindas leisti liudytojai T. J. atlikti prieš D. D. NVIV, ar laikytasi procesinės tvarkos suteikiant šį leidimą; ar atliekant NVIV, nebuvo daromas provokuojamas poveikis, kurio nesant, nusikalstama veika nebūtų padaryta. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, liudytojai T. J. davus parodymus apie tai, jog D. D. reikalauja iš jos pinigų naudodamas psichologinį spaudimą dėl ko ji jam davusi 100 Lt kyšį ( t. 1, b.l. 13-14) ir vėl reikalauja pinigų, prokuroras kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl leidimo liudytojui atlikti NVIV ( t. 1, b.l. 152 ). Kaip matyti iš Kauno m. apylinkės teismo 2010 04 07, 2010 06 23, 2010 08 23 nutarčių ( t. 1, b.l. 153, 159, 172) liudytojai T. J. leista atlikti nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 227 str. dalyse imituojančius veiksmus bei slapta daryti garso ir vaizdo įrašus. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog liudytojai T. J. atlikti prieš D. D. NVIV buvo laikytasi procesinės tvarkos suteikiant šį leidimą, atliekant NVIV, nebuvo daromas provokuojamas poveikis, kurio nesant, nusikalstama veika nebūtų padaryta. Atžymėtina ir tai, jog liudytoja T. J. protokolais supažindinta su Kauno m. apylinkės teismo nutartimis leisti atlikti NVIV ( t. 1, b.l. 155,160,173). Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto teiginį, jog jis buvo provokuojamas duoti kyšį, bei kad liudytoja T. T. J. nebuvo supažindinta su teismo nutartimis leisti jai atlikti NVIV, ir kad ji peržengė NVIV elgesio ribas. Šiais procesiniais dokumentais taip pat paneigiamas ir apelianto teiginys, jog 2010 08 06 protokolas dėl tyrimo veiksmų atlikimo ir rezultatų fiksavimo surašytas pažeidžiant BPK 179 str. reikalavimus.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, jog slapta sumontuodami vaizdo ir garso įrašymo įrangą pareigūnai faktiškai vykdė LR BPK 160 str. numatytą veiksmą - slaptą objekto sekimą. Šiuo konkrečiu atveju slaptas sekimas nebuvo vykdomas. Asmuo, kuriam buvo leista atlikti NVIV darė vaizdo ir garso įrašus realizuodama veiksmus, kurie sankcionuoti aukščiau paminėtomis Kauno m. apylinkės teismo nutartimis.

Teisėjų kolegijos nuomone visiškai nepagrįstas ir nelogiškas apelianto skundo argumentas, jog krata buvo atlikta ne teismo nutartyje nurodytoje patalpoje kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Kaunas, o ne kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)8, Kaunas, kuriame yra jo darbo vieta. Nuteistasis pats dalyvavo atliekant kratą, pasirašė ant kratos protokolo, pastabų dėl kratos atlikimo nepareiškė. Tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje ( t. 2, b.l. 2), tiek kratos protokole ( t. 2, b.l. 3-4) padarytą rašymo klaidą, t.y. nurodant ne tą kabineto numerį vietoj Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant Nr. (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija laiko kaip nereikšmingą rašymo klaidą, neturinčią jokios įtakos vertinant byloje surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja R. S., nurodė, jog ji dalyvavo atliekant kratą, kabineto numerio ji neapžiūrinėjo. Todėl teigti, jog kratos protokolas suklastotas tyčia įrašant melagingas žinias apie tai, nėra jokio pagrindo. Atžymėtina ir tai, jog kratos, kaip procesinės prievartos priemonės, darymo tikslingumas šiuo atveju yra ne kabineto numeris, o siekis rasti ir paimti nusikalstamu būdu gautus daiktus, dokumentus, vertybes ir t.t. iš asmens įtariamo tam tikro nusikaltimo padarymu.

Nepagrįstas ir atmestinas apelianto teiginys, kad prieš darant kratą, apeliantas pareiškė reikalavimą turėti savo gynėją, paprašė pareigūnų palaukti kol atvyks jo gynėjas, tačiau pareigūnai pradėjo daryti kratą jo kabinete be jo gynėjo, o gynėjui atvykus, jam nebuvo leista dalyvauti kratoje, kuo buvo pažeista jo teisė turėti gynėją. Kaip matyti iš kratos protokolo ( t. 2, b.l. 3-4), asmenys dalyvavę atliekant kratą pareiškimų, pastabų nepareiškė, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog buvo pažeista apelianto teisė turėti gynėją.

Kolegijos nuomone, apeliantas nurodydamas, jog priimant nuosprendį pirmos instancijos teismas padarė visą eilę BPK pažeidimų, laiko tik jo subjektyvia nuomone ir pažymi, jog teismas kitaip vertindamas ištirtus įrodymus negu norėtų nuteistasis nelaiko tai esminiu BPK pažeidimu, nes įstatymu įrodymų vertinimo prerogatyva suteikta teismui.

Nuteistasis D. D. padarė vieną apysunkį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą būdamas statutiniu valstybės tarnautoju - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato Centro policijos nuovados tyrėju. Pagal Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymą policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kitais įstatymais bei įstatymu patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu. Susipažinęs su įsakymu dėl jo priėmimo į policijos įstaigos statutinio valstybės tarnautojo pareigas, stojęs į valstybės tarnybą policijos įstaigoje asmuo teisės aktų numatyta tvarka prisaikdinamas būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų ginant žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Tai reiškia, kad toks asmuo išreiškia teisinį lojalumą demokratinės ir teisinės valstybės pamatiniams principams, įsipareigoja nedaryti jokių įstatymų pažeidimų, nekalbant apie nusikaltimus. Policijos įstaigos statutinio valstybės tarnautojui iškelti ne tik bendrieji reikalavimai būti nepriekaištingos reputacijos, tačiau numatyti ir specialūs apribojimai priimant į tarnybą - toks asmuo turi nebūti praeityje teistas už tyčinius nusikaltimus netgi nepaisant teistumo išnykimo ar panaikinimo (2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 6, 11, 12 straipsnių nuostatos).

Taigi D. D. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal LR BK 225 str. 4d., 228 str. 2d.

D. D. veikė tiesioginės tyčios forma, tai yra darydamas veikas, suvokė jų pavojingumą visuomenei ir norėjo taip veikti.

D. D. veikoje atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę D. D., teisėjų kolegija atsižvelgia į veikų pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį, nusikalstamos veikos priskirtinos apysunkiam nusikaltimui ir baudžiamajam nusižengimui– jo asmenybę – teisiamas pirmą kartą, vedęs, augina mažametį sūnų, charakterizuojamas teigiamai, į jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tyčios formą, į veikų pasekmes, todėl kolegijos nuomone bausmės tikslai bus pasiekti ir netaikant jam realios laisvės atėmimo bausmės ( BK 75 str. ).

Prokuroras savo apeliaciniame skunde prašo nubausti D. D. teisės atėmimu dirbti valstybės tarnyboje 5 (penkeriems) metams. Lietuvos Respublikos 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI -1472, įsigal. 2011 m. liepos 5 d., BK 45 str. numatyta bausmė - teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas panaikinta, tuo pačiu panaikinta minėta BK 225 str. 4 d. numatyta bausmė, kurios apeliaciniame skunde prašo prokuroras. BK 225 str. 4 d., (redakcija galiojusi iki 2011-07-05), sankcijoje buvo numatyta bausmė teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu. BK 225 str. 4 d.,( redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. liepos 5 d.), sankcijoje numatytos bausmės - bauda arba areštas. BK 225 str. 4 d., redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. liepos 5 d., sankcijoje griežtesnė, o BK 3 str. 3 d. nurodyta, jog Baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios, todėl įvertinus LR Baudžiamojo kodekso 7, 42, 67, 68, 74, 123¹, 125, 126, 134, 142, 144, 176, 177, 204, 205, 210, 211, 213, 220, 223, 225, 226, 227, 228, 228¹, 229, 230, 253¹, 255, 257, 263, 268, 278, 281, 297, 308¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 68¹, 68² straipsniais ir 44, 45 straipsniais pripažinimo netekus galios, 2011-06-21 Nr. XI-1472, 41 str. 2 d., jog iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos viešųjų teisių atėmimo ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmės vykdomos tol, kol bus įvykdytos, D. D. atžvilgiu taikytina švelnesnė BK 225 str. 4 d. redakcija, galiojusi iki 2011 m. liepos 5 d., ir jam skirtina sankcijoje numatyta bausmė - teisės atėmimas dirbti valstybės tarnyboje.

Siekiant išaiškinti D. D. nusikalstamą veiką, taikant nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus buvo panaudoti pinigai - 200 Lt priklausantys teisėsaugos institucijoms. Todėl teisėjų kolegija dalinai sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, jog teisėsaugos institucijos priklausantys pinigai turi būti pripažinti proceso išlaidomis ir priteistini iš nuteistojo D. D. ( LR BPK 103 str. 1d. 6p.). Tačiau, kaip matyti iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio 100 Lt yra jau priteista iš nuteistojo D. D., todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog iš nuteistojo priteistina 100 Lt proceso išlaidų Lietuvos Kriminalinės policijos biuro naudai.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų ir padarytų išvadų, prokuroro skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1p., 2 p.), nuteistojo D. D. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nuteistojo D. D. apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį pakeisti:

D. D. nusikalstamą veiką kvalifikuotą pagal LR BK 225 str. 1d. perkvalifikuoti į LR BK 228 str. 2d.( įstatymo redakcija galiojusi iki 2011 07 05) ir nubausti 2 ( dvejiems) metams laisvės atėmimo.

D. D. pagal LR BK 225 str. 4d. ( įstatymo redakcija galiojusi iki 2011 07 05) nubausti - teisės atėmimu dirbti valstybės tarnautojo ar prilyginto asmens darbą 2 ( dvejiems ) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2p. paskirtąsias bausmės subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 ( dvejiems ) metams.

Pritaikyti LR BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti 3 ( trejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Priteisti iš D. D. 100 Lt ( vieną šimtą ) proceso išlaidų Lietuvos Kriminalinės policijos biuro naudai.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.