- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-23
- Bylos Nr.
- II-461-932/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos ir teisenos poskyrio atstovei V. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. N. skundą dėl Administracinės komisijos prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo, kuriuo M. N. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta 144 Eur bauda, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2 kontrolės poskyrio vedėjas Ž. J. 2016 m. rugsėjo 8 d. surašė M. N. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. SAVAD-13AN-70991798-16 dėl ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, t. y. dėl to, jog M. N. 2016 m. rugsėjo 7 d., 11.55 val., Vilniuje, Rodūnios kelias 2, automobiliu „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teikė taksi paslaugas t. y. vežė keleivį už atlygį, neturėdamas galiojančio leidimo taksi veiklai, tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalį, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punktą bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 punktą (b. l. 5).
Žemesnės instancijos teismas
Administracinė komisija prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimu pripažino M. N. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė 144 Eur baudą (b. l. 18-19).
Šalies argumentai
Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. N. prašo panaikinti priimtą nutarimą bei administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Kategoriškai nesutinka su jam inkriminuotu pažeidimu. Nurodo, kad jis ketino teikti pavėžėjimo paslaugas per „eTRANSPORT“ programėlę ir šiai veiklai nėra reikalingas joks leidimas. 2016-09-07 buvo oro uoste ir ketino važiuoti į Avižienius, kadangi pakeleivis ketino vykti taip pat į Avižienius, tai paėmė jį vykti kartu savo maršrutu. Tvirtina keleivio nevežęs, pajamų negavęs, nes vos tik pakeleivis atsisėdo į automobilį, iš karto prisistatė policija ir neleido tęsti kelionės. M. N. teigimu, pareigūnai jį sustabdė tik dėl to, kad jo vairuojamas automobilis yra apipavidalintas „eTRANSPORT“ programėlės logotipais, tačiau, skundą padavusio asmens teigimu, tai tik reklama. Jis taksi veiklos nevykdo, tik ketino teikti pavėžėjimo paslaugas (iki šiol nėra gavęs jokių pajamų iš minėtos veiklos ir faktiškai jos nevykdo) per eTRANSPORT mobiliąją programėlę, o šiai veiklai nėra reikalingas joks leidimas, nes ji neatitinka taksi darbo pobūdžio, kadangi: 1) važiuojama ne keleivio nustatytu maršrutu; 2) veiklą vykdantys asmenys užsakymų negauna, tiesiog jiems yra matoma telefone ar kitame mobiliajame įrenginyje, kur žmogus vyksta ir jei vykstama pakeliui gali pasiskambinti ir pasiūlyti pavėžėti; 3) atlygis gaunamas ne už nuvažiuotą atstumą, o už laiką, per kurį pasiekia tikslą (apskaičiuoja mobili programa); 4) važiuojama ne nuo taško A iki taško B, kas būdingiausia taksi veiklai, o važiuojama tam tikrą laiką ir keleivis išleidžiamas pakeliui, o ne nuvežamas į konkretų jo norimą adresą. Skundą padavęs asmuo taip pat pažymi, jog Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodeksas numato, jog keleiviai vežami keleiviams vežti pagamintomis keleivinėmis kelių transporto priemonėmis – autobusais, troleibusais, lengvaisiais automobiliais, lengvaisiais automobiliais taksi. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) 2015-11-20 paaiškinimu Nr. (18.2-31-2) RM-25144 „Dėl keleivių vežimo veiklos, naudojantis „Uber“ mobiliąja programa“ teikiantiems pavėžėjimo paslaugas naudojantis mobiliąsias programas yra nurodžiusi, kad pavėžėjimo veiklą galima vykdyti įregistravus individualią veiklą su kodu 49.39 (Kitas niekur nepriskirtas keleivių vežimas sausumos transportu). 2016-09-27 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Transporto kodekso pakeitimus, kuriuose reglamentavo keleivių vežimą lengvaisiais automobiliais ir nurodė institucijoms suformuluoti aiškias taisykles. M. N. kreipėsi į institucijas, kad jam būtų išaiškinta, kuo skiriasi taksi veikla nuo pavėžėjimo veiklos, kad žinotų, kaip ją vykdyti nepažeidžiant įstatymų. Nesant suformuluotų aiškių taisyklių, prašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojų nesvarstyti administracinės bylos, kol nėra gavęs išaiškinimo, kadangi nėra aišku, kaip turi būti vykdoma keleivių pavėžėjimo veikla, kuri pati savaime nėra uždrausta (b. l. 2-3).
Atsiliepimas
Atsiliepimu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrius nurodo, kad pareiškėjo vykdytos paslaugos turinys atitinka taksi veiklą. Taksi veiklai būdingi požymiai: paslaugos užsakymas (ryšio priemonėmis), paslaugos pobūdis ir trukmė (vienkartinis keleivio nuvežimas iš taško A į tašką B), apmokėjimas (mokama už konkretų maršrutą) (Vilniaus apygardos teismo 2013-08-01 nutartis byloje Nr. (duomenys neskelbtini)628/2013). Taksi automobilis buvo kviestas telefonu į Vilniaus tarptautinį oro uostą. Pareiškėjas fakto, kad paėmė keleivį iš oro uosto ir turėjo nuvežti iki Avižienių, neneigia. Užsakymams gauti naudojama „eTransport“ mobilioji programėlė. Šiuo konkrečiu atveju atlygis nebuvo gautas, nes patikrinimas įvyko kelionės pradžioje. Pareiškėjo teiginys, kad atlygio negavo, nepaneigia fakto, kad už minėtą keleivio vežimą jis būtų imamas pagal mobiliosios programėlės apskaičiavimą, t. y. kaip nurodo M. N., atlygis gaunamas už laiką, per kurį pasiekiamas kelionės tikslas. Pagal surinktus įrodymus ir įvertinus nustatytas aplinkybes, pirmenybę teikiant ne veiklos formai, o paslaugos turiniui, traktuojama, jog šia veikla de facto buvo teikiamos taksi paslaugos. Paslauga, leidžianti užsakyti lengvąjį automobilį taksi internetu, trumpąja žinute, skambučių ar aplikacijomis išmaniuoju telefonu, vertinama kaip užsakymas ryšio priemonėmis ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos išreikšta pozicija, iš esmės atitinka taksi dispečerinės apibrėžimą, kuris įtvirtintas Taksi taisyklių 7.1 punkte. Aplinkybės, kad automobilis nebuvo apipavidalintas tiksliai kaip taksi lengvasis automobilis, nebuvo taksometro pagal kurį būtų skaičiuojamas atlygis, nenaudojamos racijos, savaime nedaro tokios veikos nauja vežimo rūšimi. Nurodo, kad transporto paslaugos yra padidintos rizikos ir griežtesnės atsakomybės veikla, todėl yra išsamiai reglamentuota specialiais teisės aktais. Lietuvos Respublikos transporto kodeksas ir Susisiekimo ministerijos taisyklės nustato pareigą laikytis tos rūšies vežimui nustatytų reikalavimų. Pareiškėjo minima veikla – pavėžėjimas nėra reglamentuota šiame kodekse ir nėra reglamentuoti šiai veiklai keliami reikalavimai. Kelių transporto reguliavimas yra viešosios teisės sritis, o viešojoje teisėje vyrauja imperatyvaus reguliavimo metodas ir galioja principas „leidžiama tik tai, kas nurodyta teisės akte“. VMI pateikta nuomonė yra rekomendacinio pobūdžio. VMI, kaip institucija, atsakinga už mokesčių administravimą, o pateiktas išaiškinimas dėl pavėžėjimo veiklos (konkrečiai „UBER“) yra tik dėl mokesčių sumokėjimo, neteikiant pozicijos dėl pavėžėjimo veiklos modelio teisinio reglamentavimo, esančio ministerijų kuravimo srityje. VMI pateiktą nuomonę traktuoti, kad tai yra dokumentas, suteikiantis teise versti nelegalia veikla yra nelogiškas. Nurodo, kad pareiškėjo minimi Kelių transporto kodekso pakeitimai turėtų įsigalioti 2017-01-01, kai atsakingos Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2016 m. gruodžio 31 d. priims Kelių transporto kodekso 7 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Minimuose teisės aktuose bus reglamentuoti keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu reikalavimai. Pažeidimas užfiksuotas ir nagrinėtas pagal šiuo metu ir pažeidimo padarymo datą galiojančius teisės aktus. Institucijos nuomone, jokia atsakinga institucija negali pateikti išaiškinimo dėl veiklos, kuri nėra reglamentuota, todėl nebuvo tikslinga atidėti Komisijos posėdžio. Nurodo, kad pagal veiklos turinį minima veikla atitinka taksi paslaugas ir ši veikla buvo vykdoma be privalomo leidimo. Atkreipia dėmesį, kad kiekvienai vežimo rūšiai įstatymai numato papildomų reikalavimų. Konkrečiai teikti taksi paslaugas vežėjas privalo turėti išduotą leidimą (b. l. 30-33).
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas M. N. nurodė savo skundą palaikantis jame išdėstytais argumentais. Tą dieną važinėjosi po miestą, buvo kamščiai, intensyvus eismas, dėl ko jis netyčia (atsitiktinai) užsuko į oro uostą, atsidūrė II aukšte, sustojo prie išvykimo salės. Kažkoks vyriškis stovėjo ir rūkė, po to pamojo jam ranka, priėjo prie automobilio ir paklausė, ar važiuos iki Avižienių. Kadangi jis jokio konkretaus tikslo, kur važiuos į oro uostą neturėjo, išgirdęs vyriškio klausimą (rusų kalba), nusprendė pats nuvažiuoti iki Avižienių ir tuo pačiu pavežti vyriškį. Įdėjo pastarojo lagaminą į bagažinę ir ruošėsi važiuoti, kai jį netrukus sustabdė pareigūnas. Pabrėžia neketinęs teikti ir neteikęs jokių taksi paslaugų, tik būtų pavežęs vyriškį iki Avižienių, nebuvo sutartas joks atlygis, neigia, kad buvo vykdomas specialus iškvietimas, nieko nežino apie SMS žinutes. Jo automobilis nebuvo taksi automobilis, logotipai ant jo buvo grynai reklamos tikslais, kas nėra uždrausta. 2016 m. liepos mėn. yra išsiėmęs individualios veiklos pažymą pagal kodą keleivių vežimas sausumos transportu.
Tuo tarpu teismo posėdyje Institucijos atstovė V. M. prašė M. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutarimą palikti galioti nepakeistą. Pažymėjo, kad M. N. turima individualios veiklos pažyma yra pagal klasifikatorių kitas niekur kitur neregistruotas sausumos transportas, kas nesuteikia teisės vykdyti taksi veiklą. Taksi veikla turi atskirą klasifikatorių, kuris apima kitokį transportą. Be to, net ir turint individualios veiklos pažymą yra reikalinga gauti leidimą, suteikiantį individualiam asmeniui teisę teikti taksi paslaugas.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas O. M. parodė, jog telefonu užsakė būtent taksi paslaugas, prašė atvykti taksi automobilį į oro uostą. Ar nurodė konkretų maršrutą, dabar neatsimena. Konkrečiai visų aplinkybių įvardinti nebegali, tačiau į tą automobilį atsisėdo dėl to, kad toks atvažiuosiantis automobilis jam buvo nurodytas SMS žinutėje. Už paslaugą nesumokėjo, kadangi niekur nespėjo iš oro uosto išvažiuoti, tačiau aišku, kad niekas jo nemokamai nebūtų vežęs.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. N. skundas atmestinas.
Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Kaip matyti iš M. N. skundo turinio, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. N. neneigia 2016 m. rugsėjo 7 d., 11.55 val., Vilniuje, Rodūnios kelias 2, vairavęs automobilį „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apklijuotą eTRANSPORT programėlės atributika bei vežęs keleivį, tačiau tvirtina, jog taksi veiklos nevykdė, jokių pajamų negavo, planavo užsiimti pavėžėjimo veikla, o šiai veiklai, anot M. N., nėra reikalingas joks leidimas, nes ji neatitinka taksi darbo pobūdžio. 2016-09-07 M. N. nurodė buvęs oro uoste ir ketinęs važiuoti į Avižienius, paėmė kartu vykti pakeleivį, tačiau jo nevežė, pajamų negavo, nes vos tik pakeleivis atsisėdo į automobilį iškart prisistatė policija ir neleido tęsti kelionės. Pažymėtina, jog teismo posėdyje M. N. parodė, jog į oro uostą pateko atsitiktinai, mieste buvo daug automobilių ir jis kažkaip atsidūrė oro uoste, užvažiavo į antrą aukštą prie išvykimo salės. Neturėjo jokio konkretaus plano, kur toliau važiuos iš oro uosto, tačiau, kai atsitiktinai priėjęs vyriškis paklausė, ar važiuos į Avižienius, nusprendė ten nuvažiuoti ir tuo pačiu pavežti pakeleivį.
Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kategoriškai neigia vykdęs taksi veiklą, tačiau byloje surinkti ir ištirti duomenys, teismo pripažintini įrodymais, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad M. N. vykdė būtent taksi paslaugas.
Visų pirma apžvelgtinos taksi paslaugas ir keleivių vežimą apibrėžiančios teisės aktų normos. Taigi Kelių transporto kodekso 18 straipsnio pirmoje dalyje reglamentuota, kad keleiviai vežami keleiviams vežti pagamintomis keleivinėmis kelių transporto priemonėmis – autobusais, troleibusais, lengvaisiais automobiliais, lengvaisiais automobiliais taksi. Keleivių vežimą reglamentuoja Susisiekimo ministerijos patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės bei Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės. Kiekviena keleivių vežimo rūšis yra reglamentuota poįstatyminiais teisės aktais, atitinkamuose teisės normose yra įtvirtinti keleivių vežimo rūšiai privalomi reikalavimai.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymo „Dėl keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių patvirtinimo“ 7 punkte nurodyta, jog taksi paslauga – tai keleivio ir bagažo vežimas taksi, keleivio laukimas esant įjungtam taksometrui, važiavimas pagal taksi užsakymą, keleivių laukimas taksi stotelėje, taksi užsakymas – ryšio priemonėmis sudaryta taksi vežėjo ir keleivio sutartis, pagal kurią vežėjas įsipareigoja sutartomis sąlygomis suteikti taksi paslaugą, o keleivis – sumokėti už ją, taksi dispečerinė – taksi vežėjo ar kito fizinio ar juridinio asmens, su kuriuo vežėjas yra sudaręs sutartį, taksi užsakymų valdymo centras, kuriame ryšio priemonėmis priimami keleivių užsakymai.
Respublikos susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punkte bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 punkte įtvirtinta, jog vežėjai keleivius taksi gali tik turėdami galiojantį leidimą.
Iš M. N. parodymų matyti, kad pastarojo pozicija dėl jo teiktų paslaugų pobūdžio nėra nei nuosekli, nei logiška. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tvirtina teikęs pavežėjimo paslaugas, kurios, kaip pats pažymi yra atlygintinos, nors tuo pačiu tikina, jog šiuo atveju jokio atlygio iš keleivio nebūtų ėmęs ir vežęs tiesiog šiaip sau. Pastarasis painiai aiškino aplinkybes dėl to, kokiu tikslu buvo oro uoste, kur ketino vykti toliau. Teisme M. N. bandė tikinti, jog į oro uostą atvažiavo atsitiktinai, neturėdamas jokio tikslo, atsitiktinai atsidūrė antrame aukšte prie išvykimo salės ir galiausiai atsitiktinai prie jo priėjo vyriškis ir paklausė, ar jis važiuoja iki Avižienių. Po tokio klausimo nusprendė nuvažiuoti iki Avižienių ir pakeliui pavežti keleivį. Akivaizdu, jog tokie teiginiai yra nelogiški ir neįtikinantys, galiausiai ir nepagrįsti. Tokius M. N. parodymus paneigė teisme apklaustas liudytojas O. M.. Nors pastarasis ir neatsiminė tikslių aplinkybių, tačiau patvirtino, kad jis telefonu užsisakė būtent taksi paslaugas, prašė taksi atvykti į oro uostą. Ar nurodė konkretų vykimo maršrutą negalėjo įvardinti, tačiau bet kokiu atveju akivaizdu, jog tartasi buvo konkrečiai dėl taksi paslaugų, į M. N. automobilį įsėdo gavęs duomenis, kad jo lauks būtent toks automobilis, susimokėti nespėjo, kadangi niekur neišvažiavo, tačiau nesitiki, kad jį kas nors būtų vežę nemokamai (b. l. 36-40). Taigi, kaip matyti, buvo užsakytos būtent taksi paslaugos, už kurias O. M. būtų atsiskaitęs, tačiau to padaryti nespėjo, kadangi tik pradėjus paslaugų teikimą jos buvo nutrauktos dėl pareigūnų vykdomo patikrinimo. Pažymėtina, jog M. N. vairuojamas automobilis buvo apklijuotas etransport.lt atributika – ant visų automobilio pusių buvo priklijuoti lipdukai su telefono numeriais, kuriais galima išsikviesti taksi. O. M. nurodė taksi išsikvietęs telefonu, prašė atvykti į Vilniaus tarptautinį oro uostą. Kaip matyti iš tarnybinių panešimų, policijos pareigūnams buvo parodyti telefono įrašai bei SMS žinutė, kurioje nurodyta, jog atvyks automobilis, kurio valst. Nr. bus (duomenys neskelbtini) Nekyla jokių abejonių, kad M. N. vykdyta paslauga atitinka taksi veiklą. Pastarasis pagal užsakymą vežė keleivį, kuris kelionės pabaigoje turėjo atsiskaityti pagal M. N. naudotos programėlės paskaičiuotus įkainius. Teismas sutinka su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus argumentu, jog paslauga, leidžianti užsakyti lengvąjį automobilį taksi internetu, trumpąja žinute, skambučių ar aplikacijomis išmaniuoju telefonu, vertinama kaip užsakymas ryšio priemonėmis, iš esmės atitinka taksi dispečerinės apibrėžimą. Vien ta aplinkybė, kad M. N. vairuojamas automobilis neatitiko visų taksi automobiliams taikomų reikalavimų nesudaro pagrindo nevertinti jo veiksmų kaip taksi paslaugų teikimo. Teismo ištirtų aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad M. N. ketinimai buvo nukreipti į atlygintinį keleivių vežimą savo automobiliu, kurio apipavidalinimas buvo panašus į taksi automobilį. M. N. teiginys, kad jis automobilio lipdukus buvo priklijavęs tik reklamos tikslais vertintinas kaip M. N. gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinė atsakomybės. Taip pat kritiškai vertintini M. N. teiginiai, jog jis teikė pavežėjimo paslaugas, kurioms nereikalingi jokie leidimai, taip pat, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojai neturėjo svarstyti administracinės bylos, kol M. N. išaiškinimas dėl taksi veiklos ir pavėžėjimo skirtumų. M. N. taip pat rėmėsi VMI 2015-11-20 paaiškinimu Nr. (18.2-31-2) RM-25144 „Dėl keleivių vežimo veiklos, naudojantis „Uber“ mobiliąja programa“ teikiantiems pavėžėjimo paslaugas naudojantis mobiliąsias programas, kuriame yra nurodžiusi, kad pavėžėjimo veiklą galima vykdyti įregistravus individualią veiklą su kodu 49.39.
Atkreiptinas dėmesys, jog M. N. nurodoma pavežėjimo veikla nėra reglamentuota Lietuvos Respublikos transporto kodekse. Kelių transporto kodekso pakeitimai turėtų įsigalioti tik nuo 2017-01-01, t. y. nei šiai, nei pažeidimo dienai nėra galiojantys, dėl ko M. N. veiksmai negali būti vertinami pagal juridinės galios neturintį teisės aktą. Padaryto pažeidimo metu, t. y. 2016-09-07, galiojo ir šiuo metu aktuali šio kodekso redakcija, kurioje pavežėjimo paslaugos nėra reglamentuotos. Kaip teisingai nurodė pareiškėjas, VMI 2015-11-20 paaiškinimu Nr. (18.2-31-2) RM-25144 „Dėl keleivių vežimo veiklos, naudojantis „Uber“ mobiliąja programa“ teikiantiems pavėžėjimo paslaugas naudojantis mobiliąsias programas, yra nurodžiusi, kad pavėžėjimo veiklą galima vykdyti įregistravus individualią veiklą su kodu 49.39. Šiame VMI paaiškinime taip pat nurodyta, jog gyventojas, norintis teikti keleivių vežimo paslaugas, gali įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą. Atkreiptinas dėmesys, kad VMI paaiškinime nurodomos rekomendacijos būtent dėl mokestinių klausimų, tačiau VMI neteikė paaiškinimų dėl pavežėjimo paslaugų vykdymo tvarkos ir šiai veiklai keliamų reikalavimų, nes tokie klausimai nepriskiriami VMI kompetencijai.
Taip pat kaip niekuo nepagrįstos atmetamos M. N. iškeltos abejonės dėl to, kad jį tikrinę pareigūnai galimai neturėjo teisės jį sustabdyti ir tikrinti dokumentus, perduoti juos savivaldybės darbuotojams. Šiuo atveju asmuo neišdėstė jokių argumentų tokiems savo teiginiams pagrįsti, tik tvirtino taip manantis. Atsižvelgiant į tai, kad minėti teiginiai buvo išsakyti deklaratyviai ir nemotyvuotai, teismas jų plačiau neanalizuos, pažymint tik tai, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog patikrinimą vykdė tokių įgaliojimų neturintys pareigūnai.
Taigi nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl to, kad M. N. 2016-09-07 teikė taksi paslaugas bei tikrinantiems policijos pareigūnams nepateikė dokumentų, leidžiančių verstis tokia veikla. Įvertinus M. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skundžiamu nutarimu M. N. pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį buvo paskirta minimali bauda. Teismas neturi pagrindo laikyti, kad tokia administracinė nuobauda yra netinkama ar per griežta bei ją švelninti.
Dėl išdėstytų motyvų teismas kaip nepagrįstą atmeta administracinėn atsakomybėn patraukto M. N. skundą dėl Administracinės komisijos prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. SAVAD-13N-73133600-16, palikdamas jį galioti nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 283 straipsniu, 284 straipsniu,
nutaria:
M. N. skundą dėl Administracinės komisijos prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. SAVAD-13N-73133600-16, kuriuo M. N. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta 144 Eur bauda, panaikinimo, netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.