Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant H. Chmieliauskienei, dalyvaujant administracine tvarka kaltinamam D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. 2012-06-03 apie 12.00 val., vairuodamas automobilį SAAB 9000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas sankryža Šiltnamių g. – Lazdynėlių g., apvažiuodamas automobilį BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

D. B. kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo įrodyta byloje esančia medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, Vilniaus apskrities VPK KPV KPR 1-osios kuopos 3-ojo būrio patrulio tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio schema (jos papildymu dėl automobilio BMW 316 apgadinimo), pranešimu apie įvykį, įvykį mačiusių R. B., V. P. rašytiniais paaiškinimais, SAAB techninės apžiūros aktu, fotonuotraukomis bei kita bylos medžiaga. D. B. veika pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

D. B. administracine tvarka kaltinamas už tai, kad jis iš eismo įvykio vietos išvažiavo, tuo pažeidė KET reikalavimus.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (LR ATPK 284 straipsnio 1 dalis). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu - tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

D. B. ginčija tyčios buvimą savo veiksmuose, nurodydamas, kad nesuvokė, jog padarė autoįvykį ir iš jo pasitraukė. Šį D. B. argumentą teismas pripažįsta pagrįstu, nes byloje nėra patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis suprato, jog padarė autoįvykį.

Pareigūno apklausti R. B., V. P. paaiškino, kad SAAB 9000 automobilis važiuodamas sankryža Šiltnamių g. – Lazdynėlių g., ir apvažiuodamas R. B. vairuojamą automobilį BMW 316 nepaliko tarpo iš šono, šį kliudė ir apgadino. Be to V. P. paaiškino, kad po įvykio automobilis SAAB 9000 iš įvykio vietos nesustodamas pasišalino, o R. B., jog po to, kai jis sustojo ir įjungė avarinį signalą, automobilis SAAB 9000, didesniu greičiu, iš įvykio vietos nuvažiavo.

Šios aplinkybės nepatvirtina, kad D. B. matė, pajuto, išgirdo ar kt., t.y. suvokė, jog kliudė judantį automobilį BMW 316. Pagal R. B., V. P. paaiškinimus aišku, kad D. B. tuoj pat po įvykio iš automobilio nebuvo išlipęs, po ko būtų apžiūrėjęs apgadintus automobilius. Pagal R. B., V. P. paaiškinimus aišku, kad R. B. tiek prieš automobilių susidūrimą, tiek po jo nenaudojo garsinio signalo, kuris tikėtina galėjo D. B. duoti suprasti, jog įvyko eismo įvykis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. P. pareigūnui nepasakė, jog po eismo įvykio SAAB 9000 padidinęs greitį nuvažiavo. Be to, pagal byloje esančias nuotraukas, teismas sprendžia, kad autoįvykio automobilių SAAB 9000 ir BMW 316 apgadinimai nežymūs (SAAB automobilio užpakalinio dešinio sparno apdailos juosta neatkilusi, neatplėšta, o tik lengvai nubraukta, BMW 316 automobilio priekiniame kairiame sparne nėra žymesnių įlenkimų, o tik lengvas nubrozdinimas). Taigi šie apgadinimai nepatvirtinta, kad D. B. suprato, jog padarė autoįvykį (kliudė judantį automobilį BMW 316). Be to byloje apklausta kartu su D. B. važiavusi G. B. nepatvirtino, jog ji būtų mačiusi ar kt. jog, vairuojamas D. B. automobilis būtų kliudęs kitą automobilį. Pagal tai teismas sprendžia, kad nėra patikimų duomenų, kurie patvirtintų tai, kad D. B. sąmoningai, tyčia iš eismo įvykio pasišalino.

Taigi, byloje esant prieštaringiems įrodymams, turi būti vadovaujamasi administracinių teisės pažeidimų teisenoje taikomu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos nepašalintos abejonės vertinamos administracine tvarka kaltinamo asmens naudai. Pagal aukščiau nurodytas aplinkybes nėra priežasties atmesti D. B. paaiškinimą, kad jis kontakto su kitu automobiliu nepajuto, nesuvokė. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo D. B. veikoje nėra tyčios. Tuo pačiu nėra ir šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl byla dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina pagal ATPK 250 straipsnio 1 punktą.

Pažeidėjo D. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Pagal tai, bei vadovaujantis ATPK 30 straipsniu ir 30² straipsniu, D. B. skirtina minimali bauda numatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, 30² straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 224, 287 straipsniais, teismas

nutarė:

nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną D. B. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, numatytos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Pripažinti D. B. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą ir paskirti jam 100 (vieno šimto) litų baudą.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.