Kauno apylinkės teismo nutartis

2022-05-03 · Byla Nr. TS-60-753/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-03
Bylos Nr.
TS-60-753/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03911-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
D. J.
Kategorijos
Byla Nr. TS-60-753/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03911-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. gegužės 3 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro J. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje 2022 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka D. J., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pakeistas 2021 m. sausio 21 d. nuosprendis – panaikinta nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams – galutinė bausmė 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. rugsėjo 10 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. sausio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme – galutinė bausmė 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimas.

Bausmės pradžia – 2021 m. gegužės 24 d., pabaiga – 2023 m. lapkričio 23 d.

Anksčiau teismo 4 kartus teistas, laisvės atėmimo bausmę atlikęs.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. kovo 25 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 7 mėnesių 29 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2022 m. kovo 24 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog nuteistajam atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika. Nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, suvokia įstatymų laikymosi svarbą, prisiima atsakomybę dėl savo poelgių nusikaltimuose, tačiau stokoja atjautos jausmo nukentėjusio asmens atžvilgiu. Nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jam skirtos bausmės savo prevencinių tikslų jo nepasiekė, kadangi jis ir vėl nusikalto, kaip ir ankstesniais nusikaltimais siekdamas sau finansinės naudos. Aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistais antivisuomenės nuostatos yra susiformavusios, nusikalstamos veikos padarytos ne atsitiktinai, bet dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių, bet yra nuoseklus nuteistojo gyvenimo būdo padarinys. Nuteistasis dirba būryje neatlygintinai būrio gerbūvio darbus. Nuteistasis linkęs daryti finansinius nusikaltimus tada, kai patiria finansinių sunkumų. Visos jo padarytos nusikalstamos veikos susijusios su asmenų turtinių teisių nuvertinimu ir finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais. Tačiau nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras J. V. skundžia Komisijos nutarimą ir prašo Komisijos nutarimą pakeisti – netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skundas motyvuotas tuo, jog nuteistasis atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnyje, tačiau to nepakanka. Nors nuteistojo elgesyje pataisos namuose stebima korekcija teigiama linkme, tačiau kaip matyti nuteistasis D. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos prie baudžiamojo nusižengimo, nesunkių ir apysunkių tyčinių nusikaltimų, nusikaltimus padarė neužilgo išnykus teistumui, anksčiau teistas keturis kartus už turtinius ir smurtinius (vagystės, plėšimas) nusikaltimus, atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę. Tai yra, matyti, kad pagal ankstesnius nuosprendžius jam buvo taikomas ir nuosprendžio vykdymo atidėjimas, tačiau po to vėl buvo nusiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės, tai yra iš to išvadų nepadaręs. Kaip matyti, D. J., būdamas teistas ne pirmą kartą nesugebėjo išlaikyti tinkamo savo elgesio, toliau demonstravo aiškų nenorą laikytis įstatymų, ir šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, kas ir rodo paties nuteistojo neigiamą požiūrį į įstatymų laikymąsi. Atkreiptina, kad tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiuo atveju Komisija nepagrįstai padarė išvadą, jog įvertinus nuteistojo asmenybę nuteistajam D. J. gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, kadangi jis dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas konkretus, nelankstus mąstymas, kriminalinių nuostatų palaikymas, būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės, bendruomenės atžvilgiu, stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį, nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra pakankamai įtikinanti. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, pakartotinai nustatyta, kad jis priklauso vidutinės rizikos grupei, tai yra rizikos grupė nepasikeitė, todėl matyti, kad jis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Be to atkreiptina, kad ne visi Komisijos nariai balsavo „už“ pritardami nuteistojo D. J. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, iš šešių Komisijos narių net trys nariai balsavo prieš. Atkreiptina, kad likusi neatlikta bausmės dalis yra dar pakankamai didelė, todėl turi būti atsižvelgtina ir į tai, kad atliktas bausmės laikas nebuvo pakankamas konstatuoti, jog nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės, bet prižiūrimą ir kad nuteistasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą darytina išvada, nuteistąjį D. J., lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos nebus pasiekti bausmės tikslai ir įgyvendintas teisingumo principas, kadangi neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpis dar pakankamai didelis ir todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės, bet prižiūrimą ir kad nuteistasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą (priskiriamų prie baudžiamųjų nusižengimų, nesunkių ir apysunkių nusikaltimų), anksčiau teismo ne vieną kartą teistas, jau yra atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis atvykęs į pataisos įstaigą dirbti sutiko administracijos siūlomą darbą, raštu kreipėsi į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Turto valdymo skyrių, dėl įdarbinimo ūkio būryje. Įdarbintas nebuvo dėl darbo vietų trūkumo. Bausmės atlikimo metu nuteistasis pataisos įstaigoje mokosi 9 klasėje, turi skaitymo ir rašymo problemų. Nuteistasis turi finansinių įpareigojimų, jų nedengia, teigia, kad „neturintis iš ko mokėti, turintis septynis vaikus kuriuos reikia maitinti ir rengti“. Nuteistasis linkęs daryti finansinius nusikaltimus tada, kai patiria finansinių sunkumų. Visos jo padarytos nusikalstamos veikos susijusios su asmenų turtinių teisių nuvertinimu ir finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais. Pataisos namuose nuteistasis nedirba, negauna jokių pajamų, kasdieninėms išlaidoms finansiškai padeda artimieji. Palaiko artimus ryšius su artimaisiais, tačiau nusikalstama veika buvo atlikta kartu su savo sugyventine, kuri taipogi yra nuteista, todėl pažymėtina, kad būnant laisvėje santykiai su artimaisiais nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio apraiškų, todėl teigiami santykiai su šeimos nariais negali pilnai atlikti nusikalstamo elgesio prevencijos funkcijos. Nuteistasis nusikalstamas veikas atliko ne spontaniškai ar atsitiktinai, nusikalstamos veikos truko keletą mėnesių. Nuteistasis nepakankamai sugeba išvengti rizikingų situacijų bei save realizuoja socialia nepriimtinais būdais, savo asmeninius poreikius kelia aukščiau kitų visuomenės narių interesų. Interviu metu nuteistasis išliko gynybiškas savo nusikalstamo elgesio analizės atžvilgiu, atsiribojęs, vengiantis atsiskleisti, save vertina kaip teigiamą asmenį, tačiau neįvardina neigiamų savo savybių, trukdančių sėkmingai adaptuotis visuomenėje ir laikytis visuotinai priimtų elgesio normų. Nuteistasis apie save linkęs nutylėti reikšmingą informaciją, sudaryti bei palikti teigiamą savęs vaizdą. Nuteistasis susiduria su sunkumais nusakydamas savo nusikalstamų poelgių kilmę. Vertinant nuteistojo kriminalinį elgesį, pastebima, kad jis dažniausiai yra susijęs su neapgalvotais veiksmais, orientuojantis į tikėtiną naudą bei galimą savo asmeninių poreikių patenkinimą, ignoruojant galimas tolesnes savo elgesio pasekmes. Turi smurtinio elgesio patirties, praeityje teistas už plėšimą. Stebima, jog teisės pažeidėjas ne visuomet pasirenka racionalias, tinkamas ir su teisės normomis ar žmogiškąja morale suderinančias strategijas siekdamas spręsti kylančius sunkumus. Lengvai pasiduoda kitų įtakai (pvz. sugyventinės, su kuria ir įvykdė nusikaltimą). Suvokia įstatymų laikymosi svarbą, atsakomybę dėl savo poelgių nusikaltimuose prisiima, tačiau stokoja atjautos jausmo nukentėjusio asmens atžvilgiu, ne visuomet palankiai vertina jam paskirtą priežiūrą. Pagal „OASys“ metodiką stebimas tam tikras įsitraukimas į resocializacijos procesą bei pastangos valdyti su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, įsitraukia į įstaigos gerbūvio darbų atlikimą, mokymosi procesą, pasižymi motyvacija ieškoti galimybės save realizuoti darbinėje veikloje, dalyvauja tikslinėse intervencinėse priemonėse, nukreiptose į kriminogeninių veiksnių valdymą. Struktūruotoje aplinkoje nuteistojo elgesys disciplinuotas, nuteistasis skatintas už aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo veiklose. Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas pataisos priemones.

Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Pažymėtina, jog išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (keturi ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; skaitymo/rašymo ir/arba skaičiavimo problemos; skaitymo ir rašymo problemos; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; lėšų valdymo sunkumai; problemiški santykiai su partneriu/partnere; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas konkretus/nelankstus mąstymas; kriminalinių nuostatų palaikymas; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nustatyta, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, skatintas buvo tik vieną kartą.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, D. J. neatliktos bausmės dalis (1 metai 7 mėnesiai 29 dienos), įvertinus nuteistojo elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę, taip pat, jog jo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Komisijos posėdžio protokolą dalyvavo šeši komisijos nariai, iš kurių trys komisijos nariai balsavo „už“ ir trys komisijos nariai balsavo „prieš“.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai, todėl nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – prokuroro skundas tenkintinas ir Komisijos nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro J. V. skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje 2022 m. kovo 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam D. J. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė