- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-19
- Bylos Nr.
- e2-232-1000/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03788-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Šarūnė Butkuvienė
- Ieškovas
- M. J.
- Atsakovas
- P. J.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Advokatai
- Ramūnas Vilimavičius
- Kategorijos
institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį, pareikštą po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-462-902/2023 pakeitimo atsakovui P. J., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašo pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, patvirtintų Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-462-902/2023 rezoliucinės dalies 3 punkte numatytą bendravimo tvarką, ir ją išdėstyti taip: 1) P. J. su nepilnamete dukra B. J. bendrauja kas antrą savaitgali, pasiimant dukrą iš mamos M. J. gyvenamosios ar kitos šalių sutartos vietos šeštadienį 10 val. ir pristato dukrą į mamos gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą tą patį šeštadienį iki 18 val.; taip pat pasiima vaiką sekmadienį 10 val. ir pristato dukrą į mamos gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą tą patį sekmadienį iki 18 val.; 2) P. J. su nepilnamete dukra B. J. bendrauja kiekvienos savaitės trečiadienį ir ketvirtadienį, vaiką pasiimdamas iš ugdymo įstaigos 16.30 val. ir grąžindamas į mamos gyvenamąją vietą 19.30 val.; 3) P. J. su nepilnamete dukra B. J. kasmet bendrauja Tėvo dieną, Tėvo P. J. gimimo dieną, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos šventinės dienos 10 val. ir pristatydamas dukrą i mamos gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą tą pačią dieną iki 19 val., jeigu šios dienos yra savaitgalis, o jei tai darbo diena, pasiimdamas vaiką 16.30 val. ir grąžindamas 19.30 val.; 4) dukters gimtadienį šalys švenčia tokia tvarka: neporiniais metais su dukra, jos gimimo dieną - birželio 11 d. praleidžia tėvas, pasiimdamas vaiką iš mamos gyvenamosios ar kitos šalių sutartos vietos 10 val. ir grąžindamas į mamos gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą iki 19 val., jeigu ši diena yra savaitgalis, o jei tai darbo diena, pasiimdamas vaiką 16.30 val. ir grąžindamas 19.30 val. Poriniais metais dukra savo gimtadienį švenčia su mama; 5) P. J. su nepilnamete dukra B. J. bendrauja lyginiais metais pirmąją Šv. Kalėdų, Naujųjų metų dieną, antrąją Šv. Velykų dieną, pasiimant dukrą iš mamos gyvenamosios ar kitos šalių sutartos vietos šventinės dienos 10 val. ir pristatant dukrą į mamos gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą tos pačios dienos 19 val. Nelyginiais metais P. J. su nepilnamete dukra bendrauja antrąją Šv. Kalėdų, pirmąją Šv. Velykų dieną, pasiimant dukrą šventinės dienos 10 val. ir pristatant dukrą į mamos gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą tos pačios dienos 19 val.; 6) P. J. per savo kasmetines vasaros atostogas ir dukters vasaros atostogas, kai ši nelanko ugdymo įstaigos, turi teisę bendrauti su dukra darbo dienomis, pasiimdamas dukrą iš mamos gyvenamosios arba močiutės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ar kitos šalių sutartos vietos 10 val. ir grąžindamas į mamos gyvenamąją, močiutės gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą 19 val., suderindamas pasiėmimo laiką su M. J. ne vėliau kaip prieš parą laiko; 7) P. J. su dukra B. J. bendrauja darbo dienomis nuo 19 val. iki 20 val. nuotolinio ryšio priemonėmis ar telefonu, ar kitų programėlių pagalba; 8) vaiko buvimo su P. J. metu tėvas privalo užtikrinti vaiko neformaliojo ugdymo būrelių lankymą, jei būrelių lankymo laikas sutampa su bendravimo su tėvu laiku. Taip pat privalo užtikrinti vaiko dienos rėžimą (pietų miegą nuo 12 val.); 9) jei P. J. neturi galimybės pasiimti vaiko bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, jis privalo M. J. apie tai informuoti ne vėliau kaip prieš tris valandas iki pasiėmimo laiko; 10) kiekviena iš šalių įsipareigoja jai skirtu bendravimo su nepilnamete dukra laiku užtikrinti nepilnametės dukters bendravimą su tos šalies tėvais (nepilnametės dukters seneliais) ir kitais tos šalies giminaičiais; 11) bendru tėvų sutarimu (kurį patvirtina el. laiškai arba trumposios žinutės (SMS) telefonu) šalys turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra kitokiu nei šioje sutartyje numatytoje bendravimo tvarkoje laiku ir tvarka. Kilus ginčui, šalys vadovaujasi šia sutartimi.
2. Ieškovė patikslintame ieškinyje, posėdžio metu nurodė, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, kadangi nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu metu vaikas atsiduria nesaugioje aplinkoje, todėl ieškovė mano, jog atsirado pagrindas keisti dukros B. J. nustatytą bendravimo tvarką. Atsakovas numatytos tvarkos ne visada laikosi, buvo atvejų, kad neinformavo, jog neatvyks pasiimti vaiko bendravimui. Yra nustatytas atvejis, kai atsakovas bendravimo su dukra metu buvo neblaivus, buvo kviesti policijos pareigūnai, kas sukėlė neigiamus išgyvenimus nepilnametei šalių dukrai. Dėl šios priežasties ieškovė nesutinka, kad atsakovas pasiimtų dukrą su nakvyne. Šalių dukra yra tik ketverių metų amžiau, pati savimi pasirūpinti negalėtų, todėl siekiant užtikrinti dukros saugumą, prašo pakeisti teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką.
3. Ieškovės atstovas prašo ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pabrėžė, jog teismo sprendimu nustatytą atsakovo ir šalių dukters bendravimo tvarką kilo poreikis keisti išimtinai dėl atsakovo kaltės, kadangi jis, būdamas su dukra, buvo neblaivus, o tai sukėlė pavojų vaikui. Nustačius, kad buvo vaiko teisių pažeidimas, sudarytas pagalbos šeimai planas, kuriame nustatyti tam tikri įpareigojimai tiek ieškovei, tiek ir atsakovui, tačiau atsakovas nevykdo plane nustatytų įpareigojimų.
4. Atsakovas iš dalies sutinka su ieškovės patikslintu ieškiniu, mano, kad buvo atsižvelgta į jos pastabas, tačiau nurodo, kad nesutinka, jog dukrą vasaros atostogų metu reikėtų pasiimti ir pristatyti pas jos močiutę (duomenys neskelbtini), kadangi taip papildomai gaištųsi laikas ir jis patirtų papildomų išlaidų. Sutiktų dukrą pasiimti iš vaiko motinos gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos (duomenys neskelbtini). Atsakovas pripažįsta, kad buvo atvejis, kai jis nespėjo grįžti iš žvejybos, apie tai neinformavo dukters motinos, nors pagal nustatytą tvarką jis turėjo pasiimti dukrą bendravimui. Pripažino, jog pats nebandė su ieškove tartis dėl bendravimo su vaiku kitu laiku nei numatyta. Atsakovas paaiškino, jog pagalbos plane nustatytų įpareigojamų jis iš dalies laikosi, bendrauja su pagalbą teikiančiais specialistais, buvo kartą ar du pas psichologą konsultacijoms, tačiau daugiau lankyti psichologo konsultacijų neturi laiko ir finansinių galimybių, nesidomėjo, ar yra nemokami užsiėmimai ar konsultacijos. Taip pat nelankė konsultacijų dėl priklausomybės alkoholiui, mano, kad jis neturi šios priklausomybės. Atsakovas taip pat pripažino, kad kartą buvo nustatytas atvejis, kai jis buvo neblaivus, bendraudamas su dukra, sutinka, kad pasielgė netinkamai. Prašo nepriteisti iš jo ieškovės bylinėjimosi išlaidų, kadangi ieškovė nesistengė susitarti taikiai, taip pat pati pasitraukė iš ikiteisminės mediacijos, dėl to jos patirtos bylinėjimosi išlaidos turi likti jai pačiai.
5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, Tarnybos atstovė posėdžio metu nurodė, kad patikslintas ieškinys dėl bendravimo tvarkos koreguotas atsižvelgiant į išsakytus Tarnybos pastebėjimus, t. y. keičiamas vaiko pasiėmimo laikas bei pasiėmimo/grąžinimo vieta, numatomi dažnesni atsakovo susitikimai su vaiku darbo dienomis, neberibojamas bendravimas nuotoliniu būdu darbo dienomis. Tarnyba pateikė duomenis, kad atsakovas neužtikrino vaikui saugios aplinkos ir egzistuoja faktinis pagrindas siaurinti atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką, kuri buvo nustatyta ankstesniu teismo sprendimu. Šalių nepilnametė dukra yra mažo amžiaus (4 metų), ji negalėtų pati pasirūpinti savimi atsakovui esant neblaiviam, tokia situacija vertintina kaip kelianti pavojų vaikui, todėl maksimalus atsakovo bendravimas su dukra (su nakvynėmis) neatitiktų vaiko interesų. Vaiko bendravimo su atsakovu siaurinimas, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, būtų vaikui mažiau žalingas nei buvimas atsakovo aplinkoje, jam galimai vartojant alkoholį. Tarnyba taip pat pateikė informaciją, kad M. J. ir P. J. šeimai inicijuotas atvejo vadybos procesas, Panevėžio socialinių paslaugų centras Tarnybai pateikė informaciją, kad M. J. bendradarbiauja su socialines paslaugas teikiančiais darbuotojais, P. J. ne visada linkęs bendradarbiauti, nevykdo teismo nutarties, nesiregistruoja specialistų konsultacijoms. Tarnyba sutinka su ieškove, kad šiuo metu egzistuoja pagrindas riboti atsakovo bendravimą su vaiku su nakvynėmis, taip pat ir vasaros atostogų metu. Mano, kad naujos atsakovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymas atitiktų geriausius vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo
6. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-462-902/2023 buvo nutraukta šalių M. J. ir P. J. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta jų sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 13 d. nutartimi iš dalies patenkintas ieškovės M. J. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo.
7. Kaip matyti, ieškovė teismo prašo pakeisti teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punktą, kuriame buvo susitarta dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.53 straipsnio 3 dalį teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Teismas, nagrinėdamas bylą pagal pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, turi įvertinti, ar pareiškėjų nurodytos aplinkybės yra iš esmės pasikeitusios. Prašymas pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį taip pat turėtų būti įvertintas atsižvelgiant į CK 3.53 straipsnio 4 dalį, t. y. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimas bet kokiu atveju neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar iš esmės pažeisti sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų.
9. Pagrindinė priežastis, lėmusi poreikį keisti ankstesniu teismo sprendimu nustatytą nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką, yra tai, kad atsakovas, (duomenys neskelbtini) bendraudamas su vaiku, buvo neblaivus. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė vaiko teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas, sukėlė vaikui pavojų, neužtikrino vaikui saugios aplinkos. Įvertinus tai, kad šalių nepilnametė dukra yra ketverių metų amžiaus, ji negalėtų pasirūpinti savimi esant atsakovui neblaiviam, todėl sutiktina, jog egzistuoja pagrindas riboti atsakovo bendravimą su vaiku su nakvynėmis.
10. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daro neigiamą įtaką vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Taigi, minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovo pozicijos dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku suformuluotos procesiniuose dokumentuose. Šiuo atveju bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka iš esmės keistina dėl šalių dukters nakvynės pas atsakovą nebuvimo. Ieškovė, atsižvelgusi į Tarnybos išvadą, taip pat teismo posėdžio metu išdėstytus atsakovo paaiškinimus, patikslintame ieškinyje įtraukė atsakovo ir dukters bendravimą darbo dienomis, taip pat numatė atsakovo bendravimą nuotolinio ryšio priemonėmis darbo dienomis, tokia bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus ir jų nepažeidžia, tai iš esmės užtikrina maksimalų vaiko ir tėvo bendravimą. Atsakovas teismo posėdyje iš esmės neprieštaravo dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, sutiko, kad jis bendrautų su dukra be nakvynių. Tačiau atsakovas kategoriškai nesutinka, jog vasaros atostogų metu nepilnametį vaiką reikėtų pasiimti ir pristatyti į kitą miestą (pas močiutę, gyvenančią (duomenys neskelbtini)). Toks įpareigojimas atsakovui nėra pagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad tiek atsakovas, tiek ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, tokia sąlyga galėtų būti tik alternatyvi, jei šalys tarpusavyje dėl to susitartų. Nesant sutarimo, atsakovas turėtų vaiką pasiimti iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos (duomenys neskelbtini). Įvertinus tai, koreguojamas ieškovės nurodytos bendravimo tvarkos 6 punktas dėl vaiko pasiėmimo ir pristatymo vietos, nustatant, kad „atsakovas per savo kasmetines vasaros atostogas ir dukters vasaros atostogas, kai ši nelanko ugdymo įstaigos, turi teisę bendrauti su dukra darbo dienomis, pasiimdamas dukrą iš mamos gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos (duomenys neskelbtini) 10 val. ir grąžindamas į mamos gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą (duomenys neskelbtini) 19 val., suderindamas pasiėmimo laiką su M. J. ne vėliau kaip prieš parą laiko. Šalys gali susitarti ir dėl kitos vaiko pasiėmimo ir grąžinimo vietos.“. Teismas taip pat pažymi, jog prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 8 punkte nurodyta, jog atsakovas, be kita ko, privalo užtikrinti vaiko dienos režimą, o skliaustuose nurodyta – „pietų miegą nuo 12 val.“. Ši nuostata, kas nurodyta skliaustuose, yra perteklinė, atsižvelgiant į tai, kad šalių dukra auga, metų-dviejų laikotarpyje šalių vaikui jau tikrai nebus reikalingas pietų miegas, todėl, teismo vertinimu, pakanka nurodyti, jog atsakovas privalo užtikrinti vaiko dienos režimą, todėl šis tvarkos punktas taip pat koreguojamas. Įvertinus tai, kad šalys dėl kitų bendravimo tvarkos punktų sutaria tarpusavyje, patikslintame ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka atitinka šalių, jų nepilnamečio vaiko interesus, teismas dėl kitų punktų plačiau nepasisako.
12. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus duomenis, atsižvelgiant į atsakovo išreikštą poziciją nagrinėjamu klausimu, daroma išvada, kad ieškovės ieškinyje prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nepažeidžia šalių, jų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų, institucija, teikianti išvadą byloje, taip pat sutinka su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, todėl ieškovės reikalavimas tenkinamas iš dalies ir nustatoma patikslintame ieškinyje prašoma atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, koreguojant tvarkos 6 ir 8 punktus.
13. Teismas pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
14. Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: ieškovė už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo sumokėjo 73 Eur žyminį mokestį ir už ieškinį sumokėjo 109 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 1 000 Eur teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidas.
15. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas taip pat gali nukrypti nuo šiame straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nustatęs, kad šalis atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba nesąžiningai naudojosi mediacija.
16. Paskirstydamas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teismas atsižvelgia į tai, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo pateikimą ir ieškinio pateikimą teismui lėmė atsakovo iš esmės netinkamas elgesys vykdant bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovas siekė ginčą išspręsti taikiai, nevilkino bylos nagrinėjimo, iš dalies sutiko su ieškinio reikalavimais, nurodė, kad pati ieškovė nesiekė baigti ginčo spręsti mediacijos procese. Byloje pateikta 2023-10-24 pažyma dėl mediacijos patvirtina, jog ikiteisminė mediacija baigėsi vienai ginčo šaliai pasitraukus iš mediacijos. Atsižvelgus į aukščiau nurodytą, teismas mano esant pagrįsta priteisti iš atsakovo ieškovei pusę jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 591 Eur.
17. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 265 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-462-902/2023 patvirtintos M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punktą ir jį išdėstyti sekančiai:
„1) P. J. su nepilnamete dukra B. J. bendrauja kas antrą savaitgali, pasiimant dukrą iš mamos M. J. gyvenamosios ar kitos šalių sutartos vietos šeštadienį 10 val. ir pristato dukrą į mamos gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą tą patį šeštadienį iki 18 val.; taip pat pasiima vaiką sekmadienį 10 val. ir pristato dukrą į mamos gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą tą patį sekmadienį iki 18 val.
2) P. J. su nepilnamete dukra B. J. bendrauja kiekvienos savaitės trečiadienį ir ketvirtadienį, vaiką pasiimdamas iš ugdymo įstaigos 16.30 val. ir grąžindamas į mamos gyvenamąją vietą 19.30 val.
3) P. J. su nepilnamete dukra B. J. kasmet bendrauja Tėvo dieną, tėvo P. J. gimimo dieną, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos šventinės dienos 10 val. ir pristatydamas dukrą į mamos gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą tą pačią dieną iki 19 val., jeigu šios dienos yra savaitgalis, o jei tai darbo diena, pasiimdamas vaiką 16.30 val. ir grąžindamas 19.30 val.
4) Dukters gimtadienį šalys švenčia tokia tvarka: neporiniais metais su dukra jos gimimo dieną - birželio 11 d., praleidžia tėvas, pasiimdamas vaiką iš mamos gyvenamosios ar kitos šalių sutartos vietos 10 val. ir grąžindamas į mamos gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą iki 19 val., jeigu ši diena yra savaitgalis, o jei tai darbo diena, pasiimdamas vaiką 16.30 val. ir grąžindamas 19.30 val. Poriniais metais dukra savo gimtadienį švenčia su mama.
5) P. J. su nepilnamete dukra B. J. bendrauja lyginiais metais pirmąją Šv. Kalėdų, Naujųjų metų dieną, antrąją Šv. Velykų dieną, pasiimant dukrą iš mamos gyvenamosios ar kitos šalių sutartos vietos šventinės dienos 10 val. ir pristatant dukrą į mamos gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą tos pačios dienos 19 val. Nelyginiais metais P. J. su nepilnamete dukra bendrauja antrąją Šv. Kalėdų, pirmąją Šv. Velykų dieną, pasiimant dukrą šventinės dienos 10 val. ir pristatant dukrą į mamos gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą tos pačios dienos 19 val.
6) P. J. per savo kasmetines vasaros atostogas ir dukters vasaros atostogas, kai ši nelanko ugdymo įstaigos, turi teisę bendrauti su dukra darbo dienomis, pasiimdamas dukrą iš mamos gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos (duomenys neskelbtini) 10 val. ir grąžindamas į mamos gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą (duomenys neskelbtini) 19 val., suderindamas pasiėmimo laiką su M. J. ne vėliau kaip prieš parą laiko. Šalys gali susitarti ir dėl kitos vaiko pasiėmimo ir grąžinimo vietos.
7) P. J. su dukra B. J. bendrauja darbo dienomis nuo 19 val. iki 20 val. nuotolinio ryšio priemonėmis, ar telefonu, ar kitų programėlių pagalba.
8) Vaiko buvimo su P. J. metu, tėvas privalo užtikrinti vaiko neformaliojo ugdymo būrelių lankymą, jei būrelių lankymo laikas sutampa su bendravimo su tėvu laiku. Taip pat privalo užtikrinti vaiko dienos režimą.
9) Jei P. J. neturi galimybės pasiimti vaiko bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, jis privalo M. J. apie tai informuoti ne vėliau kaip prieš tris valandas iki pasiėmimo laiko.
10) Kiekviena iš šalių įsipareigoja jai skirtu bendravimo su nepilnamete dukra laiku užtikrinti nepilnametės dukters bendravimą su tos šalies tėvais (nepilnametės dukters seneliais) ir kitais tos šalies giminaičiais.
11) Bendru šalių sutarimu (kurį patvirtina el. laiškai arba trumposios tekstinės žinutės (SMS) telefonu), šalys turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra kitokiu nei šioje sutartyje numatytoje bendravimo tvarkoje laiku ir tvarka. Kilus ginčui, šalys vadovaujasi šia sutartimi.“
Priteisti iš atsakovo P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 591,00 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt vieno euro 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.