- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-05-29
- Bylos Nr.
- e1-1111-674/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42043-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Kaltinamasis
- M. J.
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro Armino Elijošiaus pareiškimą dėl nusikalstamos veikos tyrimo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje
M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą 2021 m. gegužės 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu, pagal LR BK 187 straipsnio 1 dalį, 51 MGL (2550 Eur) bauda; vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 34 MGL (1700 Eur) bauda. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2021 m. kovo 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 70 MGL dydžio bauda ir paskirta galutinė bausmė - 100 MGL (5000 Eur) bauda, baudos nesumokėjęs, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. M. J. 2024 m. spalio 24 d., apie 21:00 val., (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio gyvenamojo namo kieme, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė M. P. į veidą vieną smūgį, sukėlusį nosies kaulo lūžimą, poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, tuo padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje.
2. Kaltinamasis M. J. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad tvirtina savo parodymus, kurie duoti jį apklausiant specialiuoju liudytoju. Pripažįsta, kad duris atidariusiam vyriškiui sudavė vieną kartą į veidą. Sutinka, kad nuo jo suduoto smūgio vyriškiui galėjo būti padarytas nosies kaulo lūžimas. Įvykio metu buvo tamsu, todėl gerai nematė to vyriškio veido. Jam sudavė, nes galvojo, kad tai yra kitas asmuo, pas kurį ir važiavo išsiaiškinti. Kai sužinojo, kad policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis nuvažiavo pas M. P., jo atsiprašė ir atlygino padarytą žalą. Šis jam dėl šio įvykio jokių pretenzijų neturi. Dėl savo elgesio gailisi, pasižada daugiau taip nesielgti. Už ankstesnius nusikaltimus buvo teistas, subendrinta bausmė - 5000 eurų bauda. Jis iki šios dienos baudos nėra sumokėjęs (2 t., b. l. 97-100).
3. Kaltinamasis M. J. buvo apklausiamas specialiuoju liudytoju, apklausos metu parodė, kad 2024 metų pabaigoje, tikslios datos neatsimena, su F. K. iš Kauno nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią F. tėvų sodybą, kur prie jų prisijungė N. B.. Ten jie gėrė alkoholinius gėrimus. Begeriant N. B. pasakė, kad R. B. apie M. J. skleidžia kažkokias apkalbas. Kadangi buvo išgėręs, tai per stipriai sureagavo, susinervino. Jis norėjo viską tą patį vakarą išsiaiškinti, todėl pasakė, kad reikia važiuoti pas tą B. į namus. N. B. surado automobilį su vairuotoju, kurio vardas D.. Kai jie išvažiavo, buvo jau vakaras, sutemę. Su juo važiavo F. K., N. B., juos vežė D.. M. J. maždaug žinojo, kad R. B. gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame daugiabučiame name. Nuvykę jie sustojo pagrindinėje gatvėje netoli daugiabučio. Vairuotojas pasiliko automobilyje, iš jo išlipo jis su F. K. ir N. B.. Nuėjo į to daugiabučio kiemą, kur buvo tamsu, jokio apšvietimo nebuvo. Jis pirmas nuėjo prie durų ir pabeldė. Duris atidarė vyriškis, kurio veido gerai nematė, nes buvo tamsu. Jis galvojo, kad tas vyriškis yra R. B., todėl iškart sudavė jam vieną smūgį delnu į veidą. Ar pataikė į nosį nežino. Po suduoto smūgio kažkuris iš jo draugų jį apsikabino iš nugaros ir pasakė, kad čia ne B.. Supratę, kad tai ne tas asmuo, jie visi trys grįžo į automobilį. Po kurio laiko iš F. K. sužinojo, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes M. P. parašė pareiškimą. Tada jis nuvažiavo pas M. P., jo atsiprašė ir susitarė, kad jam atlygins padarytą žalą (1 t., b. l. 196-199).
4. Nukentėjusysis M. P. paaiškino, kad 2024 m. spalio 24 d. vakare buvo namuose, žaidė kompiuteriu ir gėrė alų. Iš viso išgėrė penkias ar šešias 0,568 litro talpos skardines alaus. Apie 21:00 val. kažkas pabeldė į lauko duris. Jas atidarius ir išėjus į lauką, ant laiptų pamatė vyrą, kitas vyras stovėjo šalia laiptų už pirmojo vyro nugaros. Dar vienas vyras beldė į kaimyno duris. Pamatęs M. P., jis pasakė: "dabar tu gausi“. Priėjęs mėgino trenkti jam į veidą kumščiu, tačiau M. P. nuo smūgio užsidengė rankomis ir nušoko nuo laiptų į šoną. Tada priėjęs prie jo vyriškis vėl mėgino trenkti. M. P. jam taip pat mėgino suduoti, tačiau nei vienas nepataikė. Po to aukštas ir stambus šviesių plaukų vyras jam pasakė: "Gali visiems pranešti, F. grįžo". M. P. nesuprato ką jis turėjo omenyje. Po šių žodžių jis trenkė dešinės rankos kumščiu į nosį. M. P. pradėjo bėgti kraujas. Tai pamatę vyriškiai nuėjo. M. P. paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Atvykus policijai ir medikams jis į gydymo įstaigą vykti atsisakė. Policijos pareigūnams pasakė, kad pretenzijų neturi ir pareiškimo nerašysi. Tačiau išvykus tarnyboms jam nesiliovė bėgti kraujas, todėl jį nuvežė į gydymo įstaigą, kur buvo nustatytas nosies kaulo lūžis. Mano, kad jį sumušti galėjo F. K. (1 t., b. l. 15-21, 100-104).
5. Nukentėjusysis M. P. papildomos apklausos metu parodė, kad 2024 m. lapkričio 19 d. pas jį į namus atvyko vienas iš jį sumušusios kompanijos vaikinų. Jis atvyko vienas, siūlė taikytis ir sakė, kad atlygins padarytą žalą. Kai jį pamatė dienos šviesoje, jis jam pasirodė matytas. Paskui jį susirado internetiniame portale "Facebook", kur jis pasivadinęs "M.", nuotraukoje laiko žuvį. Jeigu bus atlyginta jam padaryta žala, tada jis byloje civilio ieškinio nereikš. Kaimynas iš gretimo namo J. B. jam sakė, kad matė jų automobilį tą vakarą (1 t., b. l. 114-116). Nukentėjusysis M. P. dar papildomos apklausos metu parodė, kad pas jį į namus buvo antrą kartą atvykęs M. J. ir perdavė jam 500 eurų jo daliniam padarytos žalos atlyginimui. Kai jis buvo pirmai atvykęs, tai jie susitarė, kad jam atlygins 1500 eurų. M. J. sakė, kad iš tikrųjų tai jis jam trenkė. Nors įvykio metu buvo neblaivus, tačiau M. P. atsimena, kad jam trenkė F. K. (1 t., b. l. 124-127). Nukentėjęs M. P. dar kartą papildomos apklausos metu parodė, kad 2025 m. vasario 14 d. pas jį į namus atvykęs M. J. atvežė likusius pinigus, t.y. 1000 eurų. Jis jam vėl sakė, kad tai jis trenkė į veidą M. P.. Jis atsimena, kad tą vakarą M. J. buvo agresyviausias iš tos kompanijos, bandė jam suduoti, tačiau jam sudavė F. K. (1 t., b. l. 124-127, 133-136, 153-156).
6. Liudytojas F. K. paaiškino, kad 2024 m. spalio 24 d. jis buvo su savo draugais M. J. ir N. B., gėrė alkoholinius gėrimus (duomenys neskelbtini) esančioje jo tėvų sodyboje. Begeriant N. B. pasakė, kad jo pažįstamas B. R. skleidžia kažkokias apkalbas apie M. J.. M. J. supyko ir pasakė, kad reikia važiuoti pas jį išsiaiškinti. Visi sutiko važiuoti, tačiau ką darys nuvažiavę nesitarė. F. K. manė, kad M. J. važiuoja pasikalbėti. N. B. surado automobilį su vairuotoju. Jie išvažiavo jau sutemus, kiek tiksliai buvo valandų, jis nežino. Važiavo jis, M. J., N. B. ir vairuotojas. Sustojo gatvėje netoli daugiabučio, kuriame, kaip jie manė, gyvena R. B.. Vairuotojas liko automobilyje, o jis, M. J. ir N. B. nuėjo prie daugiabučio. M. pabeldė į duris, kurias atidarė vyriškis. Jo tuo metu neatpažino, nes buvo tamsu. M. J. vyriškiui sudavė vieną smūgį į veidą ir šis nugriuvo. Jie iš ten išvažiavo ir viskas tuo pasibaigė. Paskui jis buvo kviečiamas į policiją, jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, nors ne jis sudavė M. P., o M. J. (2 t., b. l. 83-86).
7. 2025 m. gegužės 7 d. buvo priimtas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo F. K. atžvilgiu (2 t., b. l. 73-75).
8. Liudytojas N. B. paaiškino, kad 2024 m. spalio mėnesį, dienos nepamena, jis nuėjo į F. K. tėvų namus, esančius (duomenys neskelbtini). F. K. gyvena Kaune, tačiau tą dieną atvažiavo į savo tėvų sodybą (duomenys neskelbtini). Kartu su juo buvo M. J.. Ten jie trise gėrė degtinę. Begeriant jis papasakojo M. J., kad jį apkalba R. B.. Kai tai papasakojo M. J., šis pasiūlė važiuoti pas R. B. pakalbėti dėl skleidžiamų kalbų. Jie muštynių neplanavo. Tada jis paskambino D. Č. ir šis sutiko juos nuvežti. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini), jie sustojo pagrindiniame kelyje prie vieno iš daugiabučių, kuriame manė gyvenant R. B.. Vairuotojas liko automobilyje, o jis su M. J. ir F. K. nuėjo prie to daugiabučio. Pirmas ėjo M. J., jis jam iš paskos, o F. K. šalia rūkė prie laiptų. M. J. pabeldė į duris, kurias atidarė kažkoks vyriškis. Tam vyriškiui išėjus pro duris ant laiptų, M. J. trenkė vieną kartą jam į veidą ir tas vyriškis nugriuvo. Jie su F. K. nieko minėtam vyriškiui nedarė. Kai M. J. jam sudavė, jie visi sugrįžo į automobilį ir išvažiavo atgal į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 166-169).
9. Liudytojas D. Č. paaiškino, kad 2024 metų pabaigoje, tikslaus laiko nepamena, vakare jam paskambino N. B. ir prašė jį pavežti. Jis sutiko ir nuvažiavo prie F. namų, nes N. sakė, kad jis yra ten. Nuvažiavus atėjo N. B., su juo F. ir M.. Jis juos žino tik iš matymo, jie nėra draugai. Jie pradėjo važiuoti. Jam nesakė tikslaus adreso, tiesiog sakė kur reikia važiuoti. Jie visi atrodė neblaivūs. Sustojo kažkokiame kaime, kurio pavadinimo nežino. Sustojus pagrindiniame kelyje, jie visi trys išlipo ir nuėjo. Kur ir pas ką nuėjo, jis nežino. Tuo metu buvo tamsu. Jie netrukus sugrįžo į automobilį ir paprašė vežti namo. Jis juos parvežė ir daugiau su jais susitikęs nebuvo. Ką jie veikė toje vietoje kur juos paleido, jis nežino. Nieko nematė, nes buvo tamsu (1 t., b. l. 175-178).
10. Liudytojas J. B. nurodė, kad 2024 m. spalio mėnesio pabaigoje, tikslios dienos nepamena, apie 21:00 val., jis išėjo iš savo namų į kiemą. Jo kaimynas yra M. P., jis gyvena šalia esančiame daugiabutyje. Iš jo kiemo daugiabutis nesimato, nes užstoja ūkinis pastatas. Buvo ramus vakaras, todėl išgirdo daugiabučio namo kieme, kad kažkas vyksta. Girdėjo duslų garsą, panašų į smūgio sudavimą. Nuėjo link kelio ir girdėjo, kad pagrindiniame kelyje už M. P. daugiabučio stovi užvestu varikliu automobilis. Automobilis stovėjo tamsoje. Jis išgirdo užsidarančias automobilio dureles ir automobilis nuvažiavo. Buvo tamsu, todėl nematė nei automobilio, nei juo važiavusių asmenų. Tą patį vakarą sužinojo, kad M. P. buvo sumuštas (1 t., b. l. 160-163).
11. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota situacija įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje yra baltų plytų dviejų aukštų daugiabutis gyvenamasis namas. Iš kiemo pusės yra dvejos durys į namo butus. Dešinėje pusėje yra betoniniai penkių pakopų laiptai ir durys, vedančios į butą Nr. 4. Kairėje durų pusėje yra pašto dėžutė, ant kurios užrašyta "P.". Ant laiptų pakopų, laiptų aikštelės ir dešinėje laiptų pusėje ant žolės yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Ant durų rankenos ir šalia jos taip pat yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Pridedama foto lentelė (1 t., b. l. 15-30).
12. Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint M. P., žemiau dešinės akies yra mėlynos spalvos dėmė, panaši į sumušimą. Prie kairės akies, tarp akies ir nosies yra dėmė, panaši į mėlynę. Ant nosies matosi paraudimai, nosis atrodo patinusi. Pridedama foto lentelė (1 t., b. l. 36-42).
13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 2309/2024(02) nurodyta, kad M. P. konstatuota nosies kaulų lūžimas, poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2024 m. spalio 24 d., ir būdu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Nosies kaulų lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (1 t., b. l. 65-67).
Motyvuojamoji dalis
14. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
15. Kaltinamasis M. J. pripažino, kad vienu smūgiu sudavė nukentėjusiajam į veido sritį ir nuo šio smūgio padarytas nosies lūžis. Pripažino, kad smūgį siekė suduoti kitam asmeniui, t.y. R. B., tačiau iš nežinojimo nuvyko ne tuo adresu, o kadangi buvo tamsus paros metas, tai nieko negalvodamas sudavė asmeniui, kuris atidarė buto duris, nes nepažino dėl tamsos. Pripažino, kad jis buvo girtas. M. J. kaltę įrodo nukentėjusiojo ir liudytojų duoti parodymai, kiti byloje surinkti duomenys: proceso veiksmų atlikimo protokolas, asmens apžiūros protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 2309/2024(02), kurioje nurodyta, kad M. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – nosies kaulų lūžimas, poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke.
16. Įrodyta, kad M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, nes jis daugiabučio gyvenamojo namo kieme, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į veidą, sukėlusį nosies kaulo lūžimą, poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, tuo padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
17. 2024 m. balandžio 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573. Šis įstatymas įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d. Šiuo įstatymu buvo pakeistos BK 27 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios asmens pripažinimą recidyvistu. BK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Tuo tarpu M. J. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) numatė, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Tai yra nebuvo numatyta, kad teismas nagrinėdamas bylą motyvuotu sprendimu, o ne savaime, asmenį pripažįsta recidyvistu, įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes. Įvertinus aptartus BK 27 straipsnio 1 dalies pakeitimus nagrinėjamos bylos kontekste kaltinamojo M. J. atžvilgiu, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 27 straipsnio pakeitimai lengvina jo teisinę padėtį, todėl taikomi.
18. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumą, į tai, kad M. J., būdamas teistas (už turto sunaikinimą ar sugadinimą) ir turėdamas neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, padarė naują tyčinį nusikaltimą – nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, taipogi į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius byloje esančius duomenis ir kitas bylos aplinkybes, sprendžia ir pripažįsta, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šios išvados nekeičia tai, kad M. J. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, dėl jos nuoširdžiai gailisi, kas teismo įvertinta kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, taip pat skiriant bausmę įvertintinas ir kaltinamojo elgesys po nusikaltimo padarymo - atlygino žalas, bei kitos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės.
19. Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BPK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (LR BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.).
20. Prokuroras siūlo M. J. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 60 parų arešto; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros; vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirti 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
21. Teismas, skirdamas M. J. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, į jo asmenybę, teistas, bausmės neatlikęs (2 t., b. l. 108-112), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 115-117), byloje nėra duomenų apie įskaitas Psichikos sveikatos centre ar dėl priklausomybių ligų, nedirbantis (2 t., b. l. 118-119), taip pat atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir su siūloma bausme ir jos dydžiu sutinka (2 t., b. l. 120-126). Kaltinamasis savo tyčiniais veiksmais sukėlė asmeniui nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. suduodamas vieną smūgį kumščiu į veidą, nukentėjusiajam padarė nosies kaulo lūžį.
22. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam M. J. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijose numatyta bausmė – areštas. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma arešto bausmė (60 parų) ir jos dydis yra proporcingi padarytai nusikalstamai veikai ir tinkama. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Kaltinamajam M. J. skirtina arešto bausmė – 40 parų arešto.
23. Anksčiau M. J. buvo nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu ir jam skirta galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda, kuri nesumokėta. Ikiteisminio tyrimo metu M. J. duodamas parodymus pripažino, kad baudos skirtos minimu nuosprendžiu nėra sumokėjęs. Nagrinėjamu atveju, M. J. padarė naują nusikalstamą veiką neatlikęs bausmės, t.y. nesumokėjęs baudos, pagal ankstesnį nuosprendį. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su 2021 m. gegužės 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu skirta bausme – 100 MGL (5000 Eur) bauda, bausmes visiškai sudedant (BK 64 straipsnio 1, 2 dalys).
24. BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją, asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.
25. M. J. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, civilinius ieškinius pilnai atlygino, žadėjo daugiau taip nesielgti. Esant aptartoms aplinkybėms, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad ateityje laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, vadovaujantis teisingumo principu, teismo vertinimu, paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti M. J. neizoliavus nuo visuomenės, skiriant jam arešto bausmės vykdymo atidėjimą 6 mėnesiams. Intensyvios priežiūros skyrimas ar jos neskyrimas yra teismo diskrecija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023 5 p.), todėl intensyvi priežiūra netaikoma.
26. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pagal BK 71 straipsnio nuostatas, teismas gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, tai, kad kaltinamasis būdamas neblaivus, realiai neįvertinęs situacijos, nesunkiai sužalojo kito asmens sveikatą, nustatytina minimali 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
27. Kauno teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi 262,34 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 70-78), žala atlyginta (1 t. b. l. 90-92). Taip pat M. P. buvo pareiškęs 1000 Eur civilinį ieškinį (1 t. b. l. 128-131), kurį M. J. atlygino (1 t., b. l. 135).
28. M. J. buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 104-107), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 420, 421, 422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), M. J. pripažinti recidyvistu.
M. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę - 40 (keturiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu skirtos 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmės, visiško sudėjimo būdu pridedama Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu skirta bausmė – 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda, ir skiriama galutinė subendrinta bausmė – 40 (keturiasdešimt) parų arešto ir 100 MGL (5000 Eur), tai yra penkių tūkstančių eurų, dydžio piniginė bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą M. J. atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 3 dalimi, 3 dalimi, 71 straipsniu, M. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (50 Eur), tai yra penkiasdešimties eurų, įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Iki bausmės vykdymo pradžios M. J. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Įmoka turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą banke „Luminor Bank“ AS Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, gavėjas: LR teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.