- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-18
- Bylos Nr.
- N-444-936-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Utenos rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutarties L. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Molėtų rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad L. Ž. 2007 m. rugpjūčio 28 d., apie 19 val. 30 min. Molėtų rajone, kelio Vilnius-Utena 75 kilometre, važiuodama automobiliu BMW 320, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo 129 km/h greičiu, viršydama nustatytą 90 km/h greitį. Taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 175 punkto reikalavimą. Ši jos veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 4 dalį.
Utenos rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2007 m. rugsėjo 10 d. nutarime pripažinta, kad L. Ž. protokole nurodyta veika padarė ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį jai skirta 350 Lt administracinė bauda, pažeidimą pagal LR ATPK 130² straipsnio pastabą įvertinant 6 balais.
II.
L. Ž. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašė pakeisti Institucijos priimtą nutarimą, paskirtą baudą pakeičiant įspėjimu arba sumažinant jos dydį. Nurodė, kad ji visiškai prisipažįsta padariusi teisės pažeidimą, dėl jo gailisi, kritiškai vertina savo neatsakingą elgesį kelyje, pasižada ateityje laikytis KET reikalavimų. Kadangi už KET pažeidimus yra baudžiama pirmą kartą, mano, kad jos atžvilgiu galima taikyti ir įspėjimą, drausminamąjį poveikį jai turės paskirtas KET pažeidimo įvertinimas balais.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 5 d. nutartimi L. Ž. skundą patenkino – taikė LR ATPK 130¹ straipsnį ir Institucijos 2007 m. rugsėjo 10 d. nutarimu L. Ž. pagal LR ATPK 124 straipsnio 4 dalį paskirtą 350 Lt administracinę baudą pakeitė įspėjimu. Teismas nurodė, kad skiriant nuobaudą, buvo nepakankamai atžvelgta į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, jo kaltės laipsnį, turtinę padėtį bei kitas turinčias nuobaudos paskyrimui aplinkybes. L. Ž. visiškai prisipažįsta įvykdžiusi teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo, pasižada ateityje nepažeisti KET reikalavimų, kas vertinama kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Byloje nėra pateikta duomenų apie anksčiau taikytas nuobaudas už KET pažeidimus ar kitokio poveikio priemones. Be to, nustatyta, kad L. Ž. augina nepilnametę dukrą, yra nėščia. Teismas nurodė, jog LR ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų skyrimo tikslai L. Ž., administracinėn atsakomybėn patrauktos pirmą kartą, kritiškai vertinančios savo kaip vairuotojos elgesį kelyje, atžvilgiu gali būti pasiekti taikant švelnesnę nei numatyta sankcijoje nuobaudą.
III.
Utenos rajono policijos komisariatas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos priimtą nutarimą. Nurodo, kad L. Ž. pirmosios instancijos teismui nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios jos atsakomybę. Į tai, kad pažeidėja gailisi gali būti atsižvelgta tik individualizuojant skiriamą nuobaudą sankcijos ribose, kas ir buvo padaryta Institucijos nutarimu. Pažymi, kad leistino greičio viršijimas yra laikytinas šiurkščiu pažeidimu, tai viena pagrindinių eismo įvykių, kurių metu sukeliami žalingi padariniai ne tik pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet ir kitiems eismo dalyviams, kilimo priežasčių.
Atsiliepimas
L. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ji suvokia, kad elgėsi neatsakingai, pripažįsta padarytą pažeidimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi. Tačiau mano, kad kiekvienas administracinės teisės pažeidimas turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į jo padarymo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę bei kitas faktines aplinkybes. Pažymi, kad pažeidimą padarė pirmą kartą, yra nėščia, augina nepilnametę dukterį, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą piniginę baudą pakeitė įspėjimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Skundžiamu nutarimu L. Ž. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 4 dalyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per švelni. Apeliantas mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Tai, kad pažeidėja gailisi dėl padaryto pažeidimo, teisės pažeidimą padarė būdama nėščia yra jos atsakomybę švelninančios aplinkybės (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Tačiau šios aplinkybės gali būti įvertinamos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Kitos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės (augina nepilnametę dukrą, pažeidimas padarytas pirmą kartą) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.
Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui už ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą skirta nuobauda – įspėjimas – yra per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nebuvo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. teismo nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.