Kauno apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

M. Š. (nepilnametis), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini) sav., gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje (nežymiu sveikatos sutrikdymu/fizinio skausmo sukėlimu žmogui) ir pagal BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimu), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022 m. kovo 15 d. apie 15.30 val., M. Š., prie pastato, esančio J. Basanavičiaus g. 47c, Kėdainiuose, tyčia keturis kartus kumščiu sudavė V. V. į galvą bei ne daugiau kaip penkis kartus įspyrė į įvairias kūno vietas, pataikydamas į dešinį šoną, dešinę koją ir pilvą, taip padarė V. V. nosies sumušimą su poodine kraujosruva, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam V. V. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Be to, 2022 m. balandžio 22 d. apie 22.00 val., M. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - namo (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir taip sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, kitų asmenų akivaizdoje, tyčia ranka vieną kartą sudavė per galvą G. V., tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. Š. prisipažino kaltu padaręs abu nusikaltimus.

Patvirtino, kad 2022 m. kovo 15 d. apie 15.30 val., prie pastato, esančio J. Basanavičiaus g. 47c, Kėdainiuose, keturis kartus sudavė V. V. į galvą, galimai penkis kartus įspyrė į įvairias kūno vietas. Suvokia, kad nukentėjusįjį sužalojo, sukėlė jam skausmą. Taip pasielgė supykęs, nes nukentėjęs jį negražiai pavadino, pavadino „ryžu“. Pažada daugiau nesikabinėti prie nukentėjusiojo. Su 500 Eur civiliniu ieškiniu sutinka, jį atlyginti galės tik dalimis.

Patvirtino, kad galimai 2022 m. balandžio 22 d. apie 22.00 val., būdamas neblaivus, (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, tyčia ranka vieną kartą sudavė per galvą moteriai, suvokia, kad sukėlė jai fizinį skausmą. Viskas per alkoholį. Gailisi padaręs nusikaltimus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nežymus sveikatos sutrikdymas/fizinio skausmo sukėlimas (BK 140 straipsnio 1 dalis).

V. V. pareiškime nurodyta, kad 2022 m. kovo 15 d. apie 15.30 val., prie pastato, J. Basanavičiaus g. 47C, Kėdainiuose, buvo sumuštas jos nepilnametis sūnus V. V. (1 t., b. l. 29).

Liudytoja ir atstovė pagal įstatymą V. V. parodė, kad 2022 m. kovo 15 d. apie 16.00 val., jos sūnus V. V. grįžo į namus. Ji pastebėjo, kad paraudusi sūnaus dešinės pusės ausis, taip pat prie dešinės akies ir nosies buvo paraudimas bei guzas. Sūnus papasakojo, kad belaukiant autobuso prie pastato „Šiaulių bankas“, adresu J. Basanavičiaus g. 47C, Kėdainiai, pro šalį paspirtuku važiavo M. Š. ir D. L.. M. Š. priėjo prie jos sūnaus ir keturis kartus kumščiu sudavė į galvą bei 6-8 kartus įspyrė į pilvą ir kojas (1 t., b. l. 70-71).

Nukentėjusysis V. V. parodė, kad tikslios datos neatsimena, kai jis su draugu D. J. stovėjo prie pastato „Šiaulių bankas“, kuomet su draugu pravažiavo M. Š., kuris priėjo prie jo ir kažką pasakęs, trenkė keturis kartus kumščiu į veidą. Jis nusisuko bei pajuto spyrius į dešinį šoną, dešinę koją ir pilvą. Kas įspyrė jis nematė, tačiau D. J. pasakė, kad jį mušė ir jam spyrė M. Š., o kitas asmuo tik žiūrėjo. Smūgių sudavimo metu jis jautė fizinį skausmą. Po sumušimo ties dešine akimi buvo paraudimas, nosį skaudėjo 1-2 dienas (1 t., b. l. 80-83).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 565/2022(02) nurodyta, kad V. V. konstatuota nosies sumušimas su poodine kraujosruva. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 99-100).

Liudytojas D. L. parodė, kad 2022 m. kovo 15 d., dienos metu, buvo po pietų, su M. Š. važinėjo paspirtuku. Tarp pastatų „Šiaulių bankas“ ir „Pegasas“ sutiko V. V. su draugu. M. Š. sustojo ir priėjo prie V. V., o jis liko prie paspirtuko. M. Š. kažką pasakė V. V., o šis jam atsakė atgal, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu M. Š. sudavė iš rankos V. V.. Kiek kartų buvo suduota ir kur sudavė, jis nematė. Matė, kaip V. V. rankomis buvo susiėmęs už veido. Jis klausė M. Š. kodėl sudavė V. V., ir M. Š. atsakė, kad per daug kalba (1 t., b. l. 110-113).

Liudytojas D. J. parodė, kad tikslaus laiko neatsimena, kai jis kartu su draugu V. V. stovėjo prie knygyno „Pegasas“ ir laukė autobuso. Paspirtuku važiavo M. Š. su draugu, kurio jis nepažįsta. M. Š. nulipo nuo paspirtuko, priėjo ir sudavė V. V. į galvą bei lygtai įspyrė (1 t., b. l. 116-119).

Liudytoja D. Ž. parodė, kad ji yra M. Š. močiutė ir globėja. Apie tai, kad jis sumušė berniuką sužinojo iš policijos pareigūnų. Paklausus kodėl taip pasielgė, M. Š. atsakė, kad minėtas berniukas jį įžeidinėjo, daugiau nieko nepasakojo. Taip pat ji sužinojo, kad M. Š. yra sumušęs dar ir moterį, tačiau apie tai ji nieko nežino. Namuose anūkas yra geras vaikas, tačiau jo draugų pasirinkimas nėra tinkamas ir jis pasiduoda netinkamai draugų įtakai (1 t., b. l. 125-128).

Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnis).

G. V. pareiškime nurodyta, kad 2022 m. balandžio 22 d. apie 22.05 val., (duomenys neskelbtini), M. Š. vieną kartą ranka jai sudavė per galvą, dėl ko ji jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 132-137).

Nukentėjusioji G. V. parodė, kad ji kartu su drauge U. R. gyvena (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 22 d. apie 21.30 val., bute Nr. (duomenys neskelbtini) prasidėjo didelis triukšmas, garsiai grojo muzika, šūkavo žmonės. Triukšmui nenurimus, ji su drauge nutarė eiti pas kaimynus paprašyti, kad jie nustotų triukšmauti. Ji su drauge užlipo į šeštą aukštą ir paskambino į duris. Už durų kilo sąmyšis. Ji dar kartą paskambino į duris ir pasakė garsiai, kad liautųsi triukšmauti, nes kitaip iškvies policiją. Po to buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys atsidarė ir iš buto į laiptinę išlėkė jaunas vyras, kuriam ji pasakė, kad jie netriukšmautų, nes turi mažą vaiką. Tas vyras prie jos priėjo ir pasakęs, „pochui man tas vaikas“, trenkė jai ranka per galvą. Smūgio metu ji juto fizinį skausmą ir atsitraukė atgal, nes apsvaigo galva (1 t., b. l. 132-137).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 780/2022(02) nurodyta, kad G. V. sužalojimų nekonstatuota (1 t., b. l. 176-177).

Liudytoja U. R. parodė, kad ji gyvena pas draugę G. V.. 2022 m. balandžio 22 d. apie 21.30 val., bute Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pradėjo garsiai groti muzika ir girdėjosi stiprus triukšmas. Ji su G. V. laukė, kol triukšmas liausis, tačiau jam po pusvalandžio nesibaigus, nutarė abi eiti ir paprašyti, kad nustotų triukšmauti, nes G. V. turi mažą vaiką. Jos užlipo į šeštą aukštą ir G. V. paskambino į buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris. Iš pradžių buto durų niekas nedarė. Tada G. V. paskambino dar kartą ir pasakė, kad kvies policiją. Iš buto tada staigiai išlėkė vaikinas, kurį ji iškart atpažino kaip M. Š., jis buvo akivaizdžiai neblaivus. M. Š. priėjo prie G. V. ir trenkė jai ranka vieną kartą per galvą. Nuo smūgio G. V. paėjo atgal (1 t., b. l. 182-185).

Liudytoja K. N. parodė, kad ji viena gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 22 d. apie 19.00 val., val. pas ją į namus atėjo pažįstami M. Š. su draugu T. G., ir su savimi atsinešė butelį degtinės, kurį visi gėrė. Po kurio laiko, T. G. pradėjo prie jos kabinėtis, jie sukonfliktavo, todėl ji vaikinus pradėjo varyti lauk. Tuo momentu, apie 22.00 val., į duris paskambino kaimynė, kurios vardo, pavardės nežino, tik žino, kad ji gyvena toje laiptinėje. Ji atidarė duris ir pro jas išstūmė M. Š. su T. G., nes norėjo kad jie išeitų. Su minėta moterimi dar buvo jai nepažįstama mergina. M. Š. pradėjo konfliktuoti su tomis moteriškėmis. Matė, kaip M. Š. užsimojo ranka ir kažkur sudavė vienai iš moterų, kur tiksliai pataikė nepastebėjo (1 t., b. l. 189-192).

Tarnybiniame pranešime dėl atlikto darbo nurodyta, kad gautas G. V. pareiškimas, jog 2022 m. balandžio 22 d. apie 22.05 val. laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), nepažįstamas asmuo, kaip vėliau sužinojo, tai M. Š., vieną kartą ranka jai sudavė per galvą, dėl ko ji jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 151).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, išvardintais ir aprašytais rašytiniais įrodymais, neginčijamai nustatyta, kad:

2022 m. kovo 15 d. apie 15.30 val., M. Š., prie pastato, esančio J. Basanavičiaus g. 47c, Kėdainiuose, tyčia keturis kartus kumščiu sudavė V. V. į galvą bei ne daugiau kaip penkis kartus įspyrė į įvairias kūno vietas, pataikydamas į dešinį šoną, dešinę koją ir pilvą, taip padarė V. V. nosies sumušimą su poodine kraujosruva, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam V. V. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Be to, 2022 m. balandžio 22 d. apie 22.00 val., M. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - namo (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir taip sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, kitų asmenų akivaizdoje, tyčia ranka vieną kartą sudavė per galvą G. V., tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Kaltinamasis kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino, kad nukentėjusiojo atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus, nurodytus kaltinime.

Tai, kad kaltinamasis smurtavo, patvirtina ištirti ir anksčiau aprašyti rašytiniai įrodymai: nukentėjusiojo V. V. įstatyminės atstovės V. V. pareiškime ir apklausoje nurodytos aplinkybės; nukentėjusiojo V. V. parodymai dėl kaltinamojo jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, sužalojimo ir skausmo, ką patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada; liudytojų D. L. ir D. J. parodymai, kad kaltinamasis naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Būdamas jau pakankamai suaugęs (16 metų) ir psichiškai sveikas, tai yra jau suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes – kad jo suduoti smūgiai nukentėjusiajam sukels jam fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė.

Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – kaltinamasis nukentėjusįjį nežymiai sužalojo, sukėlė jam fizinį skausmą.

Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymų visumą, daro išvadą, kad M. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią be kaltininko leidimo turi teisę patekti kiti asmenys. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta, kurioje būnančiam asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas, ką apsaugon ima BK 284 straipsnis. Dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojimai ar sunaikinamas svetimas turtas yra tik BK 284 straipsnio saugomos papildomos vertybės. Jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Kaltinamasis kaltu pažeidęs viešąją tvarką prisipažino visiškai, patvirtino, jog viešoje vietoje, - daugiabučio namo bendro naudojimo patalpose, matant ir kitiems pašaliniams asmenims, panaudojo fizinį smurtą prieš jam nepažįstamą nukentėjusiąją.

Išnagrinėjus byloje esančių įrodymų visumą nustatytą, jog kaltinamojo veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymiai, nes dėl akivaizdžiai chuliganiškų paskatų, elgdamasis ypatingai įžūliai, viešoje vietoje, matant ir stebint kitiems asmenims, jis ciniškai panaudojo fizinį smurtą prieš moterį, kuri prašė jų netriukšmauti, nes turi mažametį vaiką, ir smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Šias aplinkybes be paties kaltinamojo prisipažinimo patvirtino ištirti ir anksčiau aprašyti rašytiniai įrodymai: nukentėjusiosios G. V. pareiškime ir apklausoje nurodyti duomenys; liudytojų U. R. ir K. N. parodymai, kad jos matė, kaip kaltinamasis koridoriuje smurtavo prieš nukentėjusiąją.

Kadangi dėl tokio kaltinamojo elgesio nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, o įvykį matę kiti asmenys turėjo jaustis nepatogiai ir nemaloniai, akivaizdu, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Įrodymų visuma nustatyta, kad viešąją tvarką kaltinamasis pažeidė veikdamas tiesiogine tyčia, nes jis, nors ir būdamas nepilnamečiu, tačiau, kaip teismas jau pasisakė, būdamas jau pakankamai suaugęs, būdamas psichiškai sveikas, turėjo suprasti ir suprato, kad savo įžūlius smurtinius veiksmus žmogaus atžvilgiu atlieka viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, suvokė, kad tai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, turėjo suprasti ir suprato, kad dėl jo pavojingos smurtinės veikos nukentėjusiajai gali būti sutrikdyta sveikata ir/ar sukeltas fizinis skausmas, turėjo suprasti ir suprato, kad viešoje vietoje buvę kiti asmenys jausis nepatogiai ir nemaloniai, ir viso to norėjo.

Kaltinamojo psichinį santykį su jo veika įrodo kaltinamojo veiksmų demonstratyvumas, akivaizdus savęs priešpastatymas aplinkiniams. Neteisėtais veiksmais kaltinamasis ne tik nukentėjusiajai, bet ir aplinkiniams siekė pademonstruoti savo tariamą viršenybę, kas yra visiškai netoleruotina.

Nusikaltimas baigtas, nes nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji buvo išgąsdinta, įvykį matęs kiti asmenys turėjo jaustis ir jautėsi nemaloniai, buvo kviečiama policija - visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta.

Kadangi be kaltinamojo prisipažinimo jo nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina byloje pateiktų aukščiau išvardintų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad M. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad kaltu prisipažino ir nurodė, jog gailisi, taip pat jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta kaltinamojo nepilnametystę (BK 59 str. 2 d.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad viešosios tvarkos pažeidimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką nurodė ir pats kaltinamasis.

Proceso dalyvių pozicija.

Prokuroras ir kaltinamojo gynėja prašė atleisti nepilnametį kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Posėdyje dalyvausi nukentėjusiojo atstovė savo pozicijos išreikšti nenorėjo, nurodė, kad tiek ji, tiek ir jos nukentėjęs sūnus, yra įskaudinti kaltinamojo elgesio tiek įvykio metu, tiek ir po įvykio.

Teismo pozicija.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis yra nepilnametis, nusikalto būdamas 16 metų, teisiamas pirmą kartą, nepadarė sunkių nusikaltimų, atsiprašė, savo kaltę pripažino, gailėjosi, neginčijo ieškiniu, sutiko jį atlyginti, mokosi, nėra, kaip ir jo globėja/rūpintoja, charakterizuojamas neigiamai, daro išvadą, jog šiuo metu dar yra galimybė manyti, kad nepilnametis ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl yra pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 ir 3 d., leidžiantys jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje atleisti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti neskiriant kriminalinės bausmės (BPK 254 str. 5 d., 303 str. 4 d.), sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 82 str. 1 d. 5 p. - taikant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, nustatant įpareigojimą ir draudimą, numatytus Lietuvos Respublikos BK 87 str. 2 d., 4 d. Elgesio apribojimo laiką nustatant atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį iki šio teismo nuosprendžio priėmimo ir po jo.

Civilinis ieškinys.

Nepilnamečio nukentėjusiojo V. V. atstovė pagal įstatymą V. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiam sūnui V. V. (1 t., b. l. 101). Ieškinyje nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala grindžiama smūgių sudavimo metu justu fiziniu skausmu, bloga savijauta, patirtu pažeminimu, atsiradusiu nesaugumo jausmu, baime išeiti į miestą ir sutikti kaltinamąjį.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė ieškinį palaikė, paaiškino, kad ne pinigai jai yra svarbu. Nurodė, kad sutinka, jog ieškinys jos sūnui būtų atlyginamas dalimis.

Kaltinamasis sutiko su ieškiniu, prašė leisti mokėti dalimis.

Neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas (CK 6.250). Neturtinė žala – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, turi atsižvelgti į: 1) pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismui nekyla abejonių, jog dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų - fizinio smurto panaudojimo, nukentėjusiajam neabejotinai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ką patvirtino ir specialisto išvada, nukentėjusysis patyrė pažeminimą ir dvasinius išgyvenimus, todėl neturtinė žala jam padaryta buvo.

Tačiau tuo pačiu negalima teigti, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sukėlė nukentėjusiajam kokias nors ypatingai neigiamas pasekmes, kaip jos suprantamos teismų praktikoje.

Kaltinamasis, kaip ir nukentėjusysis, yra nepilnamečiai, tai yra dar nebrandžios asmenybės, ne visada tinkamai įvertinančios savo elgesį ir jo pasekmes.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi pareigą užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, į nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, į jo patirtus išgyvenimus, nesant duomenų apie kokias nors liekamąsias pasekmes nukentėjusiojo fizinei sveikatai, taip pat atsižvelgiant į kitus įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismas nustato, kad nukentėjusiajam V. V. už nusikalstamą veiką atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 400,00 Eur, nes mano, jog tokio dydžio kompensacija atitinka kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo kaltės laipsnį, teismų praktikos tendencijas, suma nėra per didelė ar per maža, ir atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus (BPK 115 str., CK 6.250 str.).

Kadangi kaltinamasis M. Š. yra nepilnametis, jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, neturtinė žala subsidiariai priteistina ir iš jo rūpintojos/globėjos D. Ž., nustatant, kad ši jos pareiga pasibaigia, kai rūpintinis sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 43-46, 47-50), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Proceso išlaidos.

Kadangi kaltinamasis nepilnametis, turi atlyginti žalą, proceso išlaidos iš jo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. Š. (nepilnametį), remiantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas žmogui), ir BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas), ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 2 d., taikyti BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 2 p., 4 d., ir M. Š. elgesį apriboti 10 (dešimties) mėnesių laikui: 1) įpareigojant jį tęsti mokslą arba dirbti, 2) uždraudžiant artintis prie nukentėjusiojo V. V. arčiau kaip 30 metrų atstumu, tai yra draudžiant bendrauti, ieškoti ryšių (prieiti prie jo, kalbinti ar kitais būdais [telefonu, rašant raštu, per kitus asmenis, elektroninėmis ryšio priemonėmis, kt.] susisiekti ar bandyti susisiekti su nukentėjusiuoju, išaiškinant, kad apie įpareigojimo ir draudimo vykdymą jis privalo atsiskaityti nustatyta tvarka.

Nevykdant teismo paskirto įpareigojimo ar pažeidžiant draudimą: gali būti paskirtos papildomos auklėjamojo poveikio priemonės, o po to galima paskirti ir auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš kaltinamojo M. Š., subsidiariai iš nepilnamečio įstatyminės atstovės – globėjos/rūpintojos D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), 400,00 Eur (keturių šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. V., gim. (duomenys neskelbtini), įpareigojant neturtinę žalą nukentėjusiajam atlyginti per 8 (aštuonis) mėnesius, skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 1 d.

Nukentėjusiajam ir kaltinamajam bei jo atstovams išaiškinti, kad jei kaltinamasis gera valia žalos neatlygins per teismo nurodytą terminą, nukentėjusysis po nurodyto termino turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir vykdomąjį raštą pateikti antstoliui dėl priverstinio išieškojimo. Tokiu atveju kaltinamasis antstoliui papildomai turės atlyginti išlaidas dėl priverstinio žalos išieškojimo.

Proceso išlaidų iš nepilnamečio kaltinamojo valstybei nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).