Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko ir pranešėjo Valdimaro Bavėjano, Elenos Vainienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. T. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šiaulių apygardos teismui perduotoje baudžiamojoje byloje E. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis bendrais tyčiniais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų nužudė žmogų ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. 2016 m. spalio 26 d., apie 21 val., tiksliau nenustatytu laiku, viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie miesto turgaus, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje gatvės vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, veikdamas kartu su G. A., O. K., K. P., dėl chuliganiškų paskatų ir dėl menkavertės priežasties, jog nukentėjusysis nepasitraukė ir nepraleido jų einančių gatve, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. P. K., jam suduodami rankomis ir kojomis ne mažiau 9 smūgių į įvairias kūno vietas, t. y. E. T., sudavus ne mažiau kaip 1 smūgį R. P. K. ranka į galvą, dėl to šiam nugriuvus, E. T., G. A., O. K., K. P., kiekvienas sudavė rankomis ir spyrė ne mažiau kaip 8 smūgius į galvą ir kitas kūno vietas, tokiu būdu bendrais veiksmais nukentėjusiajam R. P. K. padarydami sužalojimus: dešinės krūtinės ląstos pusės VIII-IX šonkaulių lūžius, poodines kraujosruvas kairiame žaste, dešinėje krūtinės ląstos pusėje ir dešinėje nugaros pusėje, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, kairiame žaste, dešiniame dilbyje, dešiniame rieše, kairėje blauzdoje, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą dešinės akies obuolio odenoje ir kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, todėl nuo patirto galvos sumušimo-kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio nukentėjusysis R. P. K. mirė.Kaltinamasis E. T. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu 2016 m. gruodžio 15 d. laikinai sulaikytas. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui. Vėlesnėmis teismų nutartimis suėmimas buvo tęsiamas.Šiaulių apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi kaltinamajam E. T. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d., nes konstatavo, kad nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindas, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.Kaltinamasis E. T. skunde nesutinka su Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi ir mano, kad BPK nustatytus tikslus galima pasiekti prieš jį taikant švelnesnes kardomąsias priemones.Kaltinamasis tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam pratęsė suėmimo terminą. Anot kaltinamojo, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis pasikeitė, suvokia savo veiksmų pasekmes, gailisi ir laikomas suimtas jau daugiau kaip pusę metų.Kaltinamasis nurodo ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog jis kada nors būtų bėgęs (slapstęsis) nuo teisėsaugos pareigūnų. Pasak kaltinamojo, jis ryšių su bendrininkais nepalaiko. Kaltinamajam esant suimtu yra suvaržytos jo teisės, patiria nepatogumų.Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, kaltinamasis daro išvadą, kad jam skirtinos švelnesnės kardomosios priemonės. Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė kaltinamojo E. T. skundą atmesti.Kaltinamojo E. T. skundas netenkintinas.Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis teisėta bei pagrįsta. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą 2 mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121,122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat laikėsi ir nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. T. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas: paties kaltinamojo E. T., kitų kaltinamųjų O. K. ir kt., liudytojų R. K. ir kt. parodymai, įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose esantys duomenys, specialisto išvados ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Apygardos teismas teisingai įvertino nurodytus duomenis, laikėsi BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų.Pirmosios instancijos teismas padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo), atsižvelgia ne tik į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje, bet ir į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą. Pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Šių aplinkybių iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Kita vertus, be abejonės, nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ypatingai tuo atveju, kai kitos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Tačiau tokių aplinkybių konkrečiu atveju teisėjų kolegija nenustatė. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad E. T. yra kaltinamas galbūt padaręs ne tik nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), bet ir labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurio padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs tik su laisvės atėmimu susijusią griežtą bausmes, t. y. arba laisvės atėmimą nuo iki 10 metų (BK 90 straipsnio 5 dalis). Teismas teisingai įvertino ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, jo socialinius bei šeiminius ryšius. Bylos duomenimis, E. T. iki sulaikymo sistemingai nelankė mokyklos, pažeidinėjo mokykloje nustatytas taisykles, bėgdavo iš pamokų, bendravo su neigiamą įtaką jam darančiais asmenimis, vogdavo iš namų. Tokios aplinkybės neigiamai apibūdina suimtojo asmenybę, patvirtina jo antivisuomenines nuostatas, rodo, kad jis yra linkęs nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio, moralės normų, taip pat, jog kaltinamasis neturi tamprių ryšių su visuomene. Byloje taip pat nėra pagrindo teigti, kad E. T. būtų susijęs tampriais ryšiais ir su šeima. Kaltinamasis yra netekęs tėvų globos, su paskirta globėja nesutardavo, teismas ją atleido nuo kaltinamojo rūpintojos ir turto administratorės pareigų ir E. T. rūpintoju bei turto administratoriumi paskyrė Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namus. Be to, teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad bylos duomenimis E. T. turi ryšių užsienyje: Norvegijoje gyvena jo dėdė ir pažįstamas kaimynas. Tokia aplinkybė ją kartu vertinant su gręsiančia griežta laisvės atėmimo bausme, žymiai padidina galimo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę. Teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą, kad E. T. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, sustiprina ir tai, jog jis, būdamas laisvėje, bėgdavo iš namų, net 2 kartus buvo paskelbta jo paieška. Todėl atsižvelgus į tai, kas pasakyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagal BPK 122 straipsnio 2 ir 8 dalis teisingai įvertino bylos aplinkybes ir priėjo prie pragrįstos išvados, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos prieš kaltinamąjį siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Teismas privalo užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Pažymėtina, kad tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.Kaltinamojo E. T. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (susiformavusios antivisuomeninės nuostatos), jo turimų socialinių ryšių tamprumo nebuvimas (iki suėmimo sistemingai nelankė mokyklos; bėgdavo iš pamokų; vogdavo iš namų; 2 kartus skelbta paieška), kaltinamojo galbūt padaryto nusikaltimo pavojingumas (pasikėsinta į didžiausią vertybę – žmogaus gyvybę), pobūdis (smurtinis; dėl chuliganiškų paskatų ir menkavertės priežasties), sunkumas (ir labai sunkus), leidžia teisėjų kolegijai formuoti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą E. T. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam E. T. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Ši baudžiamoji byla Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaip minėta 18 punkte, teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas. E. T. paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas iš tikrųjų varžo jo teises bei laisves, tačiau aptariamu atveju, atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, pateisinama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų taikymo kontekste. Maksimalus leistinas suėmimo taikymo E. T. terminas baudžiamojo proceso metu šiuo konkrečiu atveju nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Aplinkybės, kad E. T. suvokia savo veiksmų pasekmes, gailisi, niekada nebėgo (nesislėpė) nuo teisėsaugos pareigūnų, nepalaiko ryšių su bendrininkais, savaime nepašalina suėmimo pagrindo, nustatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, buvimo ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios, kaip nustatyta pirmiau, pagrįstos bylos duomenimis.Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau E. T., taip pat nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo termino pratęsimo klausimą ir nesuteikia pagrindo naikinti ar pakeisti apskųstą iš esmės pagrįstą bei teisėtą nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi kaltinamajam E. T. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.