Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. M. , I. G. ir I. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno rajono 2-ojo notarų biuro notarei R. B., VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M. a.k. (duomenys neskelbtini), I. G. a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. M. a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė po palikėjos V. M. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) 2002-04-18, mirties, palikimą faktiškai pradėję jį valdyti.

Pareiškėjai pareiškime bei pareiškėjas A. M. 2016-10-20 teismo posėdyje bei pareiškėja I. M. teismo posėdžiuose nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo A. M. žmona ir pareiškėjų I. G. ir I. M. mama.

Palikėja pirmosios santuokos metu 1994-01-20 pirkimo- pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu įgijo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)

gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) lauko virtuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Mirus A. M. žmonai ir pareiškėjų I. A. (vėliau pakeista pavardė G.) bei I. M. mamai, nei vienas iš pareiškėjų į notarus dėl palikimo priėmimo laiku nesikreipė, palikimą priėmė faktiškai jį valdydami, kadangi tiek A. M. tiek I. A. bei I. M. po palikėjos mirties prižiūrėjo ir mokėjo mokesčius už aukščiau minėtą turtą. Kitų palikėjos paveldėtojų nėra.

Pareiškėjas A. M. prašė pareiškėjų pareiškimą tenkinti. Teismo posėdžio, įvykusio 2016-10-20 metu pareiškėjas paaiškino, kad po sutuoktinės mirties jis tvarkė namų valdą, joje kartu gyveno su nepilnametėmis dukterimis, rūpinosi minėto turto priežiūra, mokėjo mokesčius. Kadangi dukros buvo mažametės, jis buvo paskirtas dukters I. A. globėju. Tiek dukterys, tiek jis faktiškai priėmę palikimą po sutuoktinės ir motinos mirties , pradėdami jį valdyti.

Pareiškėja I. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nežinojo, kad po mirties reikia kreiptis į notarą dėl paveldėjimo, be to buvo sunku po netekties. Nurodė, kad po motinos mirties gyveno kartu su tėvu namų valdoje (duomenys neskelbtini), ją tvarkė kartu su seserimi ir tėvu, tėvelis mokėjęs visus mokesčius. Nurodė, kad į notarą nesikreipė dėl to, kad mama mirė visiškai netikėtai, įvykus nelaimei, ji ir sesuo Ieva buvo nepilnametės, nežinojo, kad reikia taip padaryti, ir tik po kelerių metų sužinojo, kad reikėjo kreiptis į notarą per tris mėnesius nuo mirties. Paaiškino, kad tvarkė namų valdą, ją prižiūrėjo, todėl priėmė palikimą faktiškai pradėjusį jį kartu su tėvu valdyti ir prašė pareiškimą tenkinti.

Pareiškėja I. G. palaiko pareiškimą ir prašo jį tenkinti, tačiau į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad neprieštaraus dėl palikimo priėmimo fakto faktiškai pradėjus valdyti nustatymo, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai tokių faktų nustatymui reikalingų įrodymų. Suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjai priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymui patenkinti. Suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Susipažinus su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. M. a. k. (duomenys neskelbtini) kuri buvo pareiškėjo A. M. a. k. (duomenys neskelbtini) ir sutuoktinė, o pareiškėjų I. A. ( pakeitusi sudarytos (duomenys neskelbtini) santuokos pagrindu pavardę į G.) a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. M. a. k. (duomenys neskelbtini) motina (b. l. 9-12). Po V. M. mirties liko jai nuosavybės teise priklausantis turtas, namų valda- esanti (duomenys neskelbtini) (b.l.21-22).

Kauno rajono notarų biuro notarė R. B. 2016-08-03 rašte nurodė, kad paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į V. M. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, neužvesta.

Pareiškimas tenkintinas, nes pagrįstas ir įrodytas.

Įvertinus pareiškėjų nurodytas faktines aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus jų duotus paaiškinimus teismo posėdžiuose, liudytojos S. J. ir R. S. parodymus , darytina išvada, kad po V. M. mirties pareiškėjai ir toliau gyveno – namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), rūpinosi nekilnojamojo turto išlaikymu, mokėjo komunalinius mokesčius, todėl konstatuotina, kad pareiškėjai priėmė palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti.

Pareiškėjas A. M. yra palikėjo sutuoktinis CK 5.13 straipsnis numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ir antros eilės įpėdiniais (jei jų yra). Pareiškėjos I. G. ir I. M. yra pirmos eilės įpėdinės (CK 5.11 str.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str.).

Pareiškėjai palikimą priėmė pradėdami faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nes po savo sutuoktinės ir motinos mirties prižiūrėjo ir rūpinosi V. M. nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai ir pareiškėjų duoti paaiškinimai bei liudytojų parodymai (CPK 177 str., 185 str., 192 str.). Pareiškėjai kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjams sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdami teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 str. 1 d.). Jokio ginčo dėl paties prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra.

Iš pareiškėjų nepriteistinos 5,07 Eur dydžio išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, kadangi kiekvienam iš pareiškėjų tenkanti mokėtina suma yra mažesnė nei 3,00Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio l dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai kad pareiškėjai A. M. a. k. (duomenys neskelbtini), I. G. a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. M. a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė po palikėjos V. M. a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą faktiškai pradėję jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjoms siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.