- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-08-10
- Bylos Nr.
- 1-90-830/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-00341-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Česlovas Kulikauskas
- Kaltinamasis
- D. K.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. K.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K.-S., 2016 m. rugsėjo 30 d. 18.15 val., kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, esantį Tulpių g. 60, Panevėžyje, kur Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjai O. T., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą pagal BK 236 str. 1 d., melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, t.y. apie tai, kad 2016-09-30 apie 7.30 val. pastebėjo, jog iš aptvaro (duomenys neskelbtini) km. Panevėžio raj. pagrobtas žirgas reg. Nr. LTU (duomenys neskelbtini), vardu (duomenys neskelbtini), 5000 eurų vertės.
Be to, D. K.-S., 2016 m. spalio 3 d. pranešdama draudimo bendrovei „ERGO“ Lietuvos atstovybei apie nebūtą žirgo vagystę t.y., kad 2016-09-30 apie 7.30 val. pastebėjo, jog iš aptvaro (duomenys neskelbtini) k. Panevėžio raj. pagrobtas žirgas reg. Nr. (duomenys neskelbtini), vardu (duomenys neskelbtini), tuo kėsinosi įgyti savo naudai iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) Lietuvos atstovybės draudiminę išmoką 2250 eurų.
D. K.-S. kaltinamuoju aktu pagal BK 236 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. buvo kaltinama tuo, kad ji 2016 m. rugsėjo 30 d. 18 val. 15 min., kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, esantį Tulpių g. 60, Panevėžyje, kur Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjai O. T., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą pagal BK 236 str. 1 d., melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, t.y. apie tai, kad 2016-09-30 apie 7.30 val. pastebėjo, jog iš aptvaro (duomenys neskelbtini) km. Panevėžio raj. pagrobti keturi žirgai Nr. (duomenys neskelbtini) vardu (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), vardu (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), vardu (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), vardu (duomenys neskelbtini), bendros 14 000 eurų vertės. D. K.-S., 2016 m. spalio 3 d. pranešdama draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini)Lietuvos atstovybei apie nebūtą žirgų vagystę t.y., kad 2016-09-30 apie 7.30 val. pastebėjo, jog iš aptvaro (duomenys neskelbtini) k. Panevėžio raj. pagrobti keturi žirgai Nr. (duomenys neskelbtini), vardu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) vardu (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) vardu (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), vardu (duomenys neskelbtini), bendros 14 000 eurų vertės, tuo kėsinosi įgyti savo naudai iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) Lietuvos atstovybės draudiminę išmoką 10 800 eurų, t.y. didelės vertės svetimą turtą.
D. K.-S. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio raj. 2016 m. rugsėjo 30 d. ryte pastebėjo, kad iš aptvaro prie namų dingo jos laikomi žirgai - (duomenys neskelbtini). Iš pradžių manė, kad žirgai pabėgo, ieškojo jų, važinėjo su mašina po apylinkes, neradusi žirgų, vakare kreipėsi į policiją. Tuo metu ji turėjo apie 16 žirgų, dalį laikė prie namų, dalį pas tėvą V. K. (duomenys neskelbtini) rajone. Prie namų yra 3 hektarų žemės sklypas, 3 aptvarai, kuriuose buvo laikomi žirgai. Aptvare matėsi kad išguldyta žolė, nukabintas elektrinis piemuo, tai sukėlė įtarimą, kad žirgai pavogti. Iš pradžių manė, kad žirgus išsivarė A. V., nes su juo buvo konfliktiniuose santykiuose. Žirgai buvo apdrausti. Viso ji buvo apdraudusi 6-7 žirgus. Žirgai buvo apdrausti 2 draudimuose. Draudė žirgus jau antrus metus. Draudė žirgus, nes turėjusi įvairių problemų dėl tyčinių veikų, konfliktavo su I. S., A. V.. Drausdama žirgus, įvertino juos brangiai. Žirgų kainą sudarė rinkos bei papildomai prisirišimas ir meilė arkliams. Įvertino žirgus daugiau negu jie kainuoja, prisiėmė riziką. Pagrobti žirgai neatsirado, pranešimas policijai buvo ne melagingas, o teisingas. Pas jos tėvo kaimyną J.V. S. vėliau, po vagystės, buvo surastas jos pažįstamos arklys. Arklį jos paprašė pasaugoti iš matymo pažįstama mergina, nepamena net jos vardo G. ar G. Tos merginos duomenų nežino, kur gyvena nežino, kontaktų neturi, merginai 28-30 metų. Ši mergina norėjo išvažiuoti į užsienį ir paprašė jos pasaugoti žirgą. Ji sutiko. Visa tai vyko 2016 metų rudenį, gal praėjus mėnesiui po vagystės. Jokių dokumentų dėl arklio perdavimo ir saugojimo nepasirašė. Arklį nuvežė pas J.V. S., nes kitur neturėjo vietos kur saugoti. Nuvežė minėtą arklį ir kumeliuką. Viso pralaikė apie mėnesį. Vėliau minėta mergina grįžo į Lietuvą, nes Anglijoje negavo darbo, kartu su arklio savininke nuvažiavo pas J.V. S. ir pasiėmė arklį. Namuose pas V.J. S. tuo metu nieko nebuvo. Už arklio saugojimą mergina jai davė 250 eurų. Tas arklys buvo bėras su žvaigžde. Arklio vardo ji (D. K.-S.) nežinojo. Teisme apklausti liudytojai teigia, kad ten neva yra dingęs žirgas (duomenys neskelbtini), tačiau taip nėra, nes ir net iš nuotraukų matosi, kad ten skirtingi arkliai. Sekančią dieną sužinojo, kad pas J.V. S. buvo atvažiavusi policija dėl to žirgo. Iki to laiko nežinojo, kad policija buvo ankščiau apžiūrėjusi minėtą žirgą. V.J. S. minėtą arklį vadino „K“ tačiau apklausoje tyrėja užrašė, kad neva arklio vardas (duomenys neskelbtini). Teisme nei I. S., nei D. L., nei viena iš jų nepasakė, kad čia yra 100 proc. būtent tas žirgas (duomenys neskelbtini), pasakė, kad yra panašumų. Tik du liudininkai pasakė, t.y. R. Š. ir A. V., kad čia tikrai tas arklys, bet iš dokumentų matosi, kad čia tikrai ne tas pats arklys. Mano, kad šių liudytojų parodymai negali būti laikomi teisingais, nes yra konfliktinė situacija su šiais liudytojais. Visų liudytojų parodymai apie arklį (duomenys neskelbtini) buvo skirtingi, liudytojai nurodė skirtingas kojas, kuriomis ,,V“ šlubčioja. Pas V.J. S. rastas arklys išoriškai buvo panašus į ,,V“. Galėjo per klaidą ir pašaukti jį ,,V“ ar ,,P“, tačiau to nepamena. Šiuo metu jos nuosavybėje yra 9 žirgai. ,,V“ buvo jos pirmas varžybinis žirgas, pats mylimiausias. 2015-2016 metais nebesportavo, nes turėjo nugaros išvarža. Draudė savo geriausius, mylimiausius žirgus. Brangiausiai įvertino ,,G“ ir ,,V“. Draudimo bendrovėse apdraudė žirgus panašiomis sumomis, paklaida gali būti 500 eurų. Nežino, kodėl rašydama pareiškimą policijoje, nurodė vieną draudimą bendrovę, gal buvo susinervavusi. Pagrobti žirgai ,,G“ ir ,,V“ buvo kastratai. Jie buvo 4-5 metų amžiaus, nors tiksliai pasakyti negali. Draudėjai natūra žirgų neapžiūrėjo. Jiems buvo siųstos tik konkrečių žirgų nuotraukos ir identifikacinis numeris. Draudimas su jos pasiūlytomis sumomis sutiko. Jos (D. K.-S.) draudimui pateiktos sumos juos tenkino ir jie iškarto apdraudė arklius. Žirgų draudimas įsigalioja po mėnesio. Visi žirgai buvo „čipuoti“, jiems buvo įvestos mikroschemos. Tai padarė (įvedė mikroschemas) R. S.. Ji (D. K.-S.) mikroschemų numerių neįklijavo į žirgų pasus. Mikroschemos numeris reikalingas tik veterinarams, kurie tikrina žirgus. ,,V“ buvo sužalota koja, iš pradžių šlubavo, tačiau vėliau sugijo, nebešlubavo. Minėtą arklį (,,V“) ankščiau, prieš vagystę, buvo davusi palaikyti D. L., tačiau ji blogai prižiūrėjo, atsiėmė nusilpusį arklį po dviejų savaičių. Mano, kad liudytojai apsipažino dėl ,,V“. Pagal aprašymą yra daug žirgų panašių į ,,V“, tai matyti iš jos pateiktų teismui nuotraukų, kuriuose pavaizduotas ne ,,V“, tačiau galima aprašyti kaip ,,V“. Arklius atpažinti gali tik savininkas arba labai gerai įsižiūrėjęs žmogus.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 276 str. 4 d. pagrindu, kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti, teismo posėdžio metu buvo pagarsinta dalis D. K.-Sargautienės parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu. I D. K.- S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji 2016 m. pavasarį-balandžio pabaigoje, ji iš savo sodybos (duomenys neskelbtini) k. atjojo į tėvo sodybą (duomenys neskelbtini) k. su 6 kumelėmis ir vienu kastratu, kurio vardas ,,V“. Juos paliko pas tėvą sodyboje, nes (duomenys neskelbtini) neturėjo ganyklų, o be to prie tėvo ji yra nusipirkusi žemės. Žirgus prižiūrėjo tėvas, retkarčiais- 1- 2 kartus į savaitę nuvažiuodavo ir ji. Kartais nueidavo aplankyti tėvo, kartais net neidavo- apžiūrėdavo žirgus ir išvažiuodavo. Rugsėjo pabaigoje su priekaba ,,V“ išsivežė iš tėvo sodybos. Priekabą paliko ant žvyrkelio prie fermų ir iki priekabos ,,V“ atsivedė. Žino, kad tomis dienomis buvo tėvo V. K. gimtadienis – jo gimimo diena rugsėjo 27d. Nepamena, ar ,,V“ išsivežė prieš, ar po gimtadienio. Pas tėvo kaimyną buvo laikomas ne ,,V“, o kitas žirgas - bėras, jo anketinių duomenų nežino, savininko duomenų nežino, kadangi su moterimi – žirgo savininke susitiko prekybos centre (duomenys neskelbtini) prieš mėnesį iki žirgas buvo atvežtas pas ją į kiemą. Ta moteris PC (duomenys neskelbtini) jos paprašė pažiūrėti arklį, nes ji išvažiuoja į užsienį, planavo grįžti po mėnesio, bet jei gaus darbo, grįš tik pavasarį. Sutartos dienos nepasakė, kai jai reikės, ji arklį atveš į (duomenys neskelbtini) k. ir paleis į ganyklą. To žirgo savininkei gali būti apie 30 m., tamsių plaukų, vardas gal G. Jos abi anksčiau sportavo pas trenerį (duomenys neskelbtini) nuo 1994 m. iki 2008 m. Ta mergina lankė gal kokius 2- 3 mėn. Jokių kontaktinių jos duomenų neturi. Ji atvežė žirgą su ruda fanerine priekaba, žirgo vardo nepamena. Žirgą pasaugoti atvežė gal po mėnesio nuo vagystės, t. y. spalio pabaigoje. Kadangi žirgas sirgo - duso, tai sutarė su tėvo kaimynu V.J. S., kad jis priimtu į tvartą tą žirgą. Nuvežė su priekaba, tiesiai pas V.J. S. į kiemą, tuo pačiu metu vežė ir savo juodą kumeliuką. Kai nuvežė, V.J. S. buvo namuose. Jam pasakė, kad reikės laikyti per žiemą, nes negalvojo, kad mergina, davusi arklį, taip greitai grįš. To žirgo savininkė jos neįspėjusi atvažiavo savo žydru automobiliu, kurio markės nežino, su priekaba ir jos automobiliu nuvažiavo pasiimti jos žirgo. V.J. S. namuose nebuvo, atvažiavo apie pietus, kumeliuką paliko. Nepamena, kada buvo paimti žirgo. Kai atvažiavo paimti žirgo, jau žinojo, kad pas V.J. S. buvo policijos pareigūnai dėl žirgo. Nežino, kodėl pas V.J. S. buvusį žirgą pavadino ,,V“, tai svetimas žirgas, vadino jį ,,P“. Pas V.J. S. tvarte tikrai nebuvo ,,V“, ,,V“ buvo su mikroschema, o be to ji ,,V“ parsivežė namo rugsėjo pabaigoje. 2016 m. pavasarį visi žirgai buvo patikrinti ir visi buvo su mikroschemomis. Pas V.J. S. buvęs žirgas tikrai nešlubavo, jis tik duso, todėl ir paprašė, kad V.J. S. paimtų į tvartą pas save. Nežino, kaip susisiekti su ta moterimi, kuri buvo palikusi žirgą, jokių jos anketinių duomenų neturi ir nežino (2 t., b.l. 143-144).
Liudytoja I. S. parodė, kad D. K.-S. pažįsta, jas sieja žirgų auginimas. Pamena, kad D. K.-S. turėjo žirgus ,,G“ ir ,,V“. Šiuos žirgus ji (I. S.) pažinojo. ,,G“ buvo labai sena kumelė, niekada gyvenime nejota, akla viena akimi, augo ir gyveno, nieko labai neveikė. Paskutiniu metu ,,G“ ganėsi pas D. K.-S. sodyboje už (duomenys neskelbtini), prie kelio. Su D. K. santykių nebepalaiko nuo 2015 metų, nes su ja buvo kilęs ginčas dėl vieno žirgo, kurį D. K.-S. buvo pasisavinusi. Buvo civilinė byla, žirgą ji (I. S.) iš D. K.-S. atgavo. Per žinias girdėjo, kad iš D. K.-S. buvo pavogti žirgai. Apie šio įvykio aplinkybes nieko nežino. Ž. V. ji žinojo. Žirgas buvo nesenas, tačiau buvo raišas visam gyvenimui, nes turėjęs didelę traumą, ,,V“ matydavo besiganantį prie sodybos. ,,V“ seniau buvo laikomas ,,G“, kaip ir ,,G“. Ž. V. ir ,,G“ galėtų atpažinti. Nežino kiek galėjo kainuoti minėti žirgai, tačiau nedaug, nes ,,V“ buvo raišas, o ,,G“ sena ir akla. Kitų žirgų, kurie buvo pavogti iš D. K.-S., ji nepažinojo. Neteko girdėti, kad D. K.-S. drausdavo savo žirgus. Negirdėjo, kad ankščiau iš D. K. – S. būtų dingę žirgai. Ji (I. S.) savo žirgų nedraudžia, negirdėjo ir kad kiti augintojai draustų žirgus. ,,V“ buvo bėros spalvos, su balta žyme ant snukio, o ,,G“ buvo sarta. Teismo posėdžio metu I. S. parodžius nuotraukas (1 t., b.l. 170-173, 2 t., b.l. 12-15) paaiškina, kad žirgas labai panašus į ,,V“, tačiau nėra 100 procentu garantuota.
Žemesnės instancijos teismas
BPK 276 str. 4 d. pagrindu, kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti, teismo posėdžio metu buvo pagarsinta dalis I. S. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu. I. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji labai seniai pradėjo domėtis žirgais, pradėjo sportuoti ir taip susipažino su D. K.-S. Tai galėjo būti prieš kokius 15 m. D. pradėjo dirbti trenere (duomenys neskelbtini) žirgyne, tai buvo prieš kokius 12-13 m. Tuo metu jau tame žirgyne buvo ,,G“ ir ,,V“. ,,V“ vardas tuo metu buvo kitas - „L“. ,,G“ niekada nebuvo sportinis žirgas, ji tiesiog buvo atvedusi kelis palikuonis. Tais laikais žirgus kergė su bet kuo, nes tiesiog kilmingų nebuvo. ,,G“ labai sena ir buvo viena akimi akla. Nuo ,,G“ pas ją yra palikuonis, kuriam dabar jau apie 10 metų ir jį jau pardavusi prieš 4-5 metus. Nurodytu laiku ,,V“ buvo 3 metai. Ji apjodinėjo žirgus nuo trijų metų. ,,V“ buvo šlubas, nes buvo pabėgęs ir susižalojo visam gyvenimui, sportui nebuvo tinkamas. ,,V“ jos kumelės palikuonis, kuri iki šiol gyvena pas ją. Apie ,,V“ ir ,,G“ žirgus pasakyti nieko negali. Pas D. eržilai buvodavo aptvare arčiau namų, o kumelės atskirai, toliau ganyklose. Eržilai kartu būti su kumelėmis negali. Aptvarai būdavo aptverti elektriniais piemenimis. Anksčiau ji turėdavo apie 10 žirgų. ,,V“ ir ,,G“ gali kainuoti šiai dienai tiek, kiek pasiūlytų mėsininkai. t.y. apie 150-200 eurų kiekvienas. Sportavimui jau jie netinkami. ,,V“ tai kastratas, o ,,G“ nėra jokia kilminga. Žirgai vežami į bandymus ir vertinimus. Asociacijos turi savo vertintojus. Tada gaunamas vertinimas pagal klases ir jei kumelė įvertinta elito klase (pažymėjimą), leidimas kergti ir parduoti kaip kilmingą. Be to, ,,G“ nekainuotų daug, kadangi ji sena ir akla. O senas gyvūnas neatves gero palikuonio. Nežino kodėl D. pateikė duomenis apie tokias savo žirgų kainas (1 t., b.l. 55-58).
Liudytoja D. L. parodė, kad gyvena D. K.-S. kaimynystėje, (duomenys neskelbtini) kaime. Važiuodama į darbą, mato D. K.-S. laikomus (ganomus) žirgus. Apie tai, kad iš D. K.-S. buvo pavogti žirgai, sužinojo iš spaudos. Ankščiau su D. K.-S. bendravo daugiau, anksčiau aš pas ją lankydavosi, jodinėjo su žirgais, bet čia buvo gerokai prieš tą įvykį. Jojamus žirgus pažinojo, žirgą ,,V“ pažinojo. Su ,,V“ taip pat jodinėjo. ,,V“ buvo bėras su žvaigžde galvoje, yra kai kurios kojos baltos. Jis šlubčiojo galine koja ir buvo randas ant juosmens iš priekio. Žirgo ,,G“ nepažinojo, tik girdėjo, kad toks yra, bet nebuvo mačiusi. ,,V“ buvo fotografavusi, vėliau tyrėjai siuntė nuotraukas (1 t., b.l. 170-173). Pati tas nuotraukas padarė, gal 2015 metais. Šį žirgą (,,V“) keletą savaičių laikė prie savo namų (D. K.-S. leidimu). Į posėdžio metu parodytas surasto žirgo nuotraukas (1 t., b.l. 75-77, 2 t., b.l. 12-15) – Žirgas labai panašus į ,,V“, žvaigždės forma tokia pati, policijoje per apklausą jai jau rodė šias nuotraukas, tik spalvotas. Jos nuomone šis žirgas yra ,,V“. Tokią išvadą daro iš žirgo požymių, kurie atitinka – žvaigždės, karčių, spalvos, sudėjimo, ant kojų atitinka pabaltavimai. Kad D. K.-S. draustų žirgus negirdėjo, negirdėjo, kad ankščiau būtų pas D. K.-S. dingę žirgai. Yra ankščiau buvusi ir pas D. K.-S. tėvą sodyboje. Sodyba yra (duomenys neskelbtini) rajone, tikslios vietos nežino, aplinkybių nepamena. Tyrėjai ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, juos pilnai tvirtina. Su D. K.-S. buvo ankščiau susipykusios, nes D. K.-S. buvo ją apkaltinusi nebūta skola. Iš D. K.-S. žirgų atsimena tokius - ,,P“, ,,G“, ,,M“, ,,V“. ,,G“ neužsifiksavo, ten žirgų buvo daug. ,,V“ buvo laikomas tiek tarp eržilų, tiek tarp kumelių, nes jis yra kastratas.
BPK 276 str. 4 d. pagrindu, kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti, teismo posėdžio metu buvo pagarsinta dalis liudytojos D. L. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu. D. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. rudenį pas ją į namus atvyko policijos pareigūnai ir klausinėjo apie kaimynystėje pavogtus žirgus, gal turi jų nuotraukas. Kadangi anksčiau, iki 2016 m. rudenio, pas kaimynę D. K.-S. buvo jodinėjusi, tai nuolatos tuos žirgus fotografuodavo, tai buvo įdomu. Jai pareigūnai paliko kontaktinius duomenis ir ji suradusi žirgų nuotraukas, persiuntė į paštą, tyrėjos (duomenys neskelbtini). tai buvo žirgo vardu „V“ nuotraukos. 2016 m. pavasarį, galėjo būti kovo pabaiga, jau buvo sausa, ji D. padėjo pervesti pas jos tėvą į sodybą (duomenys neskelbtini) raj. žirgus. Prisimena, kad tarp kumelaičių buvo ir žirgas „V“, kadangi jis šlubavo, dar kiek pamena D. pasakė, kažin kaip jis ištvers, nes „V“ šlubavo, jis turėjo seną traumą. Tų kumelaičių buvo gal apie 6. Prie sodybos kiek pamena liko žirgai: ,,G“ (neprajotas žirgas), ,,P“ (mišrūnas, ,,J“ kastratas), bei kitas be vardo jaunas eržilas-mišrūnas. Bei liko dvi kumelės ,,M“ ir ,,V“. ,,V“ dar turėjo kumeliuką labai mažą. Jie buvo kitoje pusėje kelio, toliau nuo plento. Apie ,,G“ yra tik girdėjusi, D. sakydavo, kad ji yra arabė, ir ją davusi kergimui. Kiek su D. bendravo, nuo 2014 iki 2016 m., nebuvo pas ją mačiusi ,,G“, o ir pati sakė, kad ji kergimui paskolinta, pas ką nežino. Apie ,,G“ ir ,,V“ nieko pasakyti negali. Peržiūrėjus pateiktą fofolentelę 2016-12-20 prie apžiūros protokolo 2016-12-15, prisijungus prie IBPS sistemos, kuriame matyti žigas, tai pagal požymius matyti kad tai žirgas „V“. Pagal galvoje baltos spalvos dėmę-žvaigždę, bei pagal kojas, ant kurių yra baltos spalvos palei kanopas bei iš bendrų bruožų (1 t. b.l. 180-181).
Liudytoja V. K. parodė kad dirba valstybinėje veterinarijos tarnyboje vyriausiąja veterinarijos gydytoja-inspektore, tikrina laikytojų ūkinius gyvūnus. Paskutinį kartą D. K.-S. buvo tikrinta 2016 m. kovo 17 d. Tas tikrinimas vyko pagal viceministro S. C. pavedimą dėl arklių augintojų asociacijų narių laikomų veislinių arklių bandų patikrinimo. Buvo duota patikrinti laikytoją D. K.-S. Ir tada nuvažiavo tuos žirgus pasižiūrėti. Buvo taip pat labai šalta. D. K.-S. nelabai suteikė sąlygų pasižiūrėti, patikrinti mikroschemas. Kažkoks žmogus turi laikyti žirgą, kad būtų galima pasižiūrėti (patikrinti) mikroschemą. Mikroschema turi būti ant žirgo kaklo antrame trečdalyje. Tą dieną mikroschemų negalėjo patikrinti. Tada apie žirgų tapatybę sprendė ne iš mikroschemų, o iš jų pasų. Pasuose yra aprašyti žirgai. Tada apžiūrėjo jų pasus. Tą dieną turėjo būti patikrinti 9 žirgai, bet buvo nerasti trys: ,,G“, ,,V“ ir ,,G“. D. K.-S. nurodė, kad ,,G“ išvežta į (duomenys neskelbtini) kergimui, bet nebuvo duomenų bazėje įrašytas joks įvykis. Jeigu ūkinis gyvūnas išvažiuoja iš laikymo vietos, duomenų bazėje turi matytis jo perkėlimas į kitą vietą. Ta duomenų bazė yra jų tarnyboje. Duomenis turi pranešti laikytojas. Jis turi ateiti, užpildyti GR formas, kurios yra užpildomos ir parašoma, kur tas gyvulys išvažiavo. Jeigu jis grįš atgal, turi vėl atstatyti atgal. Ūkinių gyvulių atvežimą ar išvežimą laikytojas turi užregistruoti per 6 dienas. Kur buvo kiti žirgai (,,G“ ir ,,V“) nežino, neatsimena ką sakė D. K.-S., bet šių žirgų tada nebuvo. Jiems irgi nebuvo duomenų bazėje padaryto jokio įvykio. Minėti žirgai iki šiol suvesti duomenų bazėje, niekur nenurašyti. Pagal patikrinimą išvadose buvo parašyta, kad per 14 dienų pašalintų trūkumus. Pasas kiekvienam žirgui duotas su eksterjero aprašymu. Tai pagal šias žymes ir pasižiūri. Tikrinant žirgus mikroschemas reikia patikrinti, tačiau tada nebuvo žmogaus, kad palaikytų žirgą, nebuvo sudarytos sąlygos patikrinti žirgus. D. K.-S. nepaaiškino kur išvežė žirgus LTU(duomenys neskelbtini) ir LTU (duomenys neskelbtini). Pas D. K.-S. nerado 3 žirgų: ,,G“, ,,V“ ir ,,G“. Ėjo kalba dar apie ,,V“, bet ,,V“ priklausė UAB(duomenys neskelbtini) o ta įmonė nebuvo tikrinama. ,,V“ nežiūrėjo, nes tikrino tik D. K.-S. gyvulius. Į patikrinimo aktą ,,V“ neįrašė. Pas D. K.-S. važiavo tik vieną kartą, nepamena ar ankščiau buvo tikrinti D. K.-S. žirgai. Apie D. K.-S. žirgų vagystę nieko nežino.
BPK 276 str. 4 d. pagrindu, kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti, teismo posėdžio metu buvo pagarsinta dalis liudytojos V. K. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu. V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba inspektore, yra atsakinga už gyvulių ženklinimą ir registravimą. Kilmingus žirgus ženklinti ir registruoti priklauso asociacijoms, šiuo atveju dėl D. K.-S. žirgų – tai yra atsakinga Trakėnų asociacija. 2016-03-17 buvo atliktas patikrinimas visų augintojų kartu su veislininkystės atstovais, kadangi buvo gautas ministro įsakymas. Tuo vadovaujantis buvo atliktas patikrinimas ir pas D. Panevėžio raj. (duomenys neskelbtini) k. 2016-03-17 atliko patikrinimą kartu su I. Š. – veislininkystės atstove. Buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. 45-ŪGP-69. Patikrinimo metu buvo suskaičiuotos tik gyvos galvos. Mikroschemos nebuvo tikrintos, kadangi jos buvo tik dvi moterys, nebuvo kam žirgų palaikyti. Tikrino pagal tuo metu jų duomenų bazėje buvusius duomenis. Pirma nesutapo, kad nebuvo dviejų žirgų-LTU(duomenys neskelbtini), LTU(duomenys neskelbtini), D. paaiškino, kad jie išvežti, kumelė kažkur išvežta kergti, o eržilas nepaaiškino kur. Gali pasakyti, kad tas patikrinimas nebuvo toks labai nuodugnus. Pagal jų duomenis turėjo būti 9, o rado tik 7 žirgus. Tą tikrinimo dieną D. priklausė 9 žirgai. Šiuo metu mato, kad yra gimęs jaunas kumeliukas ,,V“. Tikrinimo metu jo dar nebuvo. Tikrinimas D. K.-S. bandos buvo tas vienintelis kartas, mikroschemų netikrino. Tuo metu kai buvo tikrinama, D. nebuvo sutvarkiusi žirgų judėjimo (kaitos ir perkėlimo duomenys). Anksčiau D. K.-S. tai turėdavo padaryti atvykusi pas juos, šiuo metu D. jau gali tvarkyti tiesiogiai duomenų bazėje, turėdama prieigą prie bazių. Gyvulių judėjimas turi būti atliekamas per savaitę laiko. Už veislinių žirgų ženklinimą ir registravimą atsakingos asociacijos. Jie registruodavo tik žirgų judėjimą (2 t., b.l. 31-32).
Liudytoja K. Ž. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone. D. K.-S. yra jos kaimynė. Matė, kad D. K.-S. laikė arklius, tačiau jų neįsidėmėjo. Žirgai buvo laikomi prie kelio užtvare. Kiek tiksliai arklių buvo nežino, gal 8-10. Žinojo, kad vieno vardas buvo ,,V“, tačiau nežinojo koks tai žirgas. Pati ankščiau buvo pirkusi iš D. K.-S. žirgą ,,P“. Vėliau sužinojo, kad iš kaimynės pavogė arklius, apie tai sužinojo iš kitos kaimynės. Po kelių dienų po vagystės susitiko su D. K.-S., klausė jos apie arklių vagystę. D. K.-S. apsiverkė. Daugiau ji nieko D. K.-S. neklausinėjo. Apie vagystę ji (K. Ž.) nieko nežino. Vėliau kažkas pasakė, kad D. K.-S. žirgai atsirado, kažkur (duomenys neskelbtini). Apie tai paklausė D. K.-S., ši vėl susijaudino, pradėjo verkti.
BPK 276 str. 4 d. pagrindu, kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti, teismo posėdžio metu buvo pagarsinta dalis liudytojos K. Ž. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu. K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) k. gyvena labai senai. Prieš kokius tris metus ji matydavo, kad kitoje kelio pusėje gyvena moteris, kuri laiko žirgus. Tai D. S., taip jos susipažino. Vėliau, 2014 m. spalį ji iš D. nusipirko žirgą vardu ,,P“. Kad nereikėtų pačiai šienauti, D. buvo pasiūliusi ganyklą, kuri yra kitoje pusėje nei D. namai. Šioje jos ganykloje D. ganydavo dvi juodas kumeles, kurių vardų nežino. Šios kumelės ganėsi iki užšąlant, nežino, kur vėliau D. jas išsivedė. Eržilai ganėsi šalia D. namų. Iš aplinkinių sužinojo, kad D. pavogė žirgus. Vienu metu žirgų prie D. ganykloje nebuvo, paklausus D. apie vagystę žirgų, D. nieko neaiškino. Po kiek laiko ji net nusistebėjo pamačiusi vėl tuos pačius žirgus D. ganykloje. Bet D. taip pat nieko neaiškino, kai ji antrą kartą pasidomėjo apie vagystę. D. su kaimynais nebendrauja (2 t., b.l. 61-64).
Liudytoja R. Š. parodė, kad D. K.-S. pažįsta apie 10 metų. Internete perskaitė pranešimą, kas iš D. K.-S. pavogti žirgai. Žinojo kai kuriuos D. K.-S. žirgus, žinojo ,,V“, ,,G“. Policijoje ją (R. Š.) apklausinėjo apie D. K.-S. laikytus žirgus rodė žirgų nuotraukas. Konkrečiai rodė ,,V“ nuotrauką. Rodė 2 nuotraukas, t.y. D. K.-S. draugės pateiktą ,,V“ nuotrauką ir nuotrauką surasto po vagystės arklio. Teismo posėdžio metu jai taip pat buvo parodytos nuotraukos (1 t. b.l. 75-77, 170-173, 2 t., b.l. 12-15). Mano, kad šiose nuotraukose pavaizduotas žirgas ,,V“. Atpažįsta pagal požymius – žvaigždę ir kt. ,,V“ ir ,,G“ pažinojo iš ankščiau, nes šie žirgai buvo laikomi žirgyne, kuriame dirbo, (duomenys neskelbtini) rajone, „K“. D. K.-S. tuos žirgus nusipirko. Tas žirgynas („K“) bankrutavo, tai D. K.-S. tuos žirgus ir nusipirko. Arklį galima pažinti pagal pasą, kur aprašyti požymiai. ,,V“ turėjo žvaigždutę, buvo bėras, o dėl kojų nebepasakys, nebepamena ar galinės kojos buvo truputį baltos. Jos žiniomis ,,V“ vardo nebuvo pakeitęs. Su paminėtais žirgais nėra jodinėjusi, nes ,,G“ buvo nejojama, sena. Pas D. K.-S. apsilankydavo. Tuo metu D. K. laikė 10-15 žirgų. D. ne visus žirgus laikydavo prie namų, kai kurie būdavo atskirai kitose ganyklose. Nežinojo, kad D. K.-S. drausdavo arklius. Nemano, kad tokius arklius tikslinga drausti. Galima apsidrausti gerą, varžybinį žirgą, o arklį kurio vertė keli šimtai eurų, drausti neapsimoka, nes draudimas kainuoja daugiau nei arklio vertė.
Liudytoja R. S. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Policijoje jos klausė dėl žirgų pasų, dėl mikročipavimo aplinkybių, rodė arklių nuotraukas. Žirgų pasuose yra lapas, kur apipiešiamos žirgo žymės, pavyzdžiui, pažymima kakta, jeigu yra baltos dėmės, kojos. O ,,V“ pase buvo tik aprašas, t.y. žodžiu dar būna parašyta, kad žvaigždė, sūkurys žemiau akių linijos. Tai pagal tas nuotraukas ir pagal aprašymą, gali būti šitas žirgas (,,V“), bet nėra tikra 100 proc. Būna, kad mikroschemos žirgams iškrenta arba nukeliauja po krūtine ir ant pilvo. Apie žirgų vagystę iš D. K.-S. sužinojo policijoje. Su D. K.-S. bendrauja nuo 2011 metų, nes D. K.-S. irgi buvo Trakėnų asociacijos valdybos narė ir pirmininkė, o ji (R. S.) tuo metu buvo veisimo vadovė. Šiuo metu ji (R. S.) yra šios asociacijos pirmininkė. Taip pat ji yra valdybos pirmininkė ir veisimo vadovė. Jos pareigos yra žymėti, suvesti visus duomenis į registrus ir išduoti žirgams pasus. Su D. K.-S. santykiai yra dalykiški. Ž. V., ,,G“, ,,G“, ,,V“ „čipavo“ (įvedė mikroschemas) ji (R. S.). Policijai pateikė žurnalo originalus, tyrėja atsišvietė. Žurnalą veda savo apskaitai, kadangi reikia nurašyti mikroschemas ir būna, kad sužymi: žirgo vardą, numerį, mikroschemos numerį, datą, kada tai padaryta, žirgo šeimininkas pasirašo. Žirgai ,,G“, ,,V“ buvo „čipuoti“ 2012-07-24 d. Jie visi buvo čipuoti 2012 metais, išskyrus žirgą ,,V“, nes jį ženklino dar kumeliuką. Mikročipas yra maždaug ryžio dydžio ir švirkštu įleidžiamas žirgui į kairę kaklo pusę per vidurį. Kai įvedi mikročipą, tai su specialiu prietaisu patikrini ar tikrai įvedei tą mikročipą, ar veikia. Jeigu reikia surasti mikročipą, tai su skaneriu tikrini kaklą prietaisas rodo numerį. Bet būna, kad žirgai iš ganyklų grįžta ir be mikročipų. Būna, kad mikročipai išpūliuoja arba juos randa žirgo papilvėje, arba per žaizdelę išeina. Jau keli metai, kad be mikroschemos ir be AŽ-1 formos, tai yra to žirgo piešinėlio, reikia siųsti į Registrų centrą ir tik tada yra išduodamas pasas. 2012 metais nereikėjo apipiešimo, bet mikroschemos jau reikėjo. Dabar visi žirgų pasai atsiunčiami jai, kadangi žirgo apipiešimai yra suvesti į Registrų centrą. Pildoma AŽ-1 forma, toks didelis lapas, kur yra savininko duomenys, gimimo vietos duomenys, laikymo duomenys, gimimo data, veislė, spalva, apačioje yra aprašomos ranka žodžiu žymės, pavyzdžiui, žvaigždė, čiurna balta ir yra tokia žirgo schema iš vienos pusės, iš kitos pusės, kakta, kojos, kur tu atžymi tas baltas žymes. Kiekvienam žirgui atlikus apipiešimą (paveikslėlyje), įdėjus mikročipą, tada duomenys siunčiami į Registrų centrą ir tada tik galima užsakyti pasą ir jį gauti. Pase irgi yra toks paveiksliukas, kur žirgas yra iš vienos pusės ir iš kitos, galva, pakaklė, priekinės kojos, užpakalinės kojos irgi atskirai žymimos visos žymės. Kadangi žirgų ,,G“, ,,V“ pasai buvo išduoti seniau, tai žirgus „sučipavusi“, lipdukus atidavė šeimininkei D. K.-S., kad ji įsiklijuotų lipdukus į pasą. Tai jeigu ji neįsiklijavo, tai reiškia liko be mikročipo, bet registruose, jeigu atsidarytumėte Registrų centro duomenis, tai ten viskas yra įrašyta, kada sužymėta, koks numeris, kas žymėjo. Abejotina ar pats žmogus gali išimti mikročipą. Sunku jį taip ir surasti, neįsivaizduoja kas taip galėtų padaryti. Negirdėjo, kad kas draustų tokius žirgus, nebent žirgas būtų aukštos klasės. Negali atsakyti, kokia žirgų ,,V“, ,,G“, ,,V“ kaina, nes žirgo kaina priklauso nuo daug faktorių – žirgo sveikata, gabumai, išvaizda, veislė, ir pan. Arklių judėjimas pagal taisykles registruose turi matytis, kur tas žirgas yra laikomas, kokiame ūkyje. Jeigu veterinarijos tarnyba nori patikrinti, tai atvažiuoja ir turi rasti tą žirgą ten. Šitą dalyką daryti gali veterinarijos gydytojai, t. y. parodyti tą pervežimą iš vienos vietos į kitą, bet tik pervežimą. Žirgo šeimininką keisti gali tik per asociaciją. Pavyzdžiui, Trakėnams šeimininką keisti gali tik ji (R. S.). Pervežimą gali daryti veterinarijos tarnybą arba praneša jai ir tada rašomas pakeitimas. Pagal jai parodytas surasto žirgo nuotraukas (2 t. b.l. 12-15), tai žirgas yra panašus į ,,V“, tačiau nėra 100 proc. tikra. Ji (R. S.) namuose laiko 10 žirgų, juos visus pažįsta iš bendrų bruožų.
BPK 276 str. 4 d. pagrindu, kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti, teismo posėdžio metu buvo pagarsinta dalis liudytojos R. S. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu. R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2016 m. balandžio yra oficiali Lietuvos Trakėnų žirgų asociacijos valdybos pirmininkė, asociacijai priklauso ir D. K.- S. Parodė, kad nežino, kodėl pasuose pas ,,G“ ir ,,V“ nėra įrašytų mikroschemos numerių. Pagal paso išdavimą mato, kad jie išduoti 2010-01-25, reiškia, kad kaip buvo įvedama mikroschema jie pasus turėjo, pagal mikroschemos registraciją D. S. jai pasirašė, kad ,,V“ ir ,,G“, 2012-07-24 buvo įvesta mikroschema, reiškia, kad ji paliko D. lipdukus, kad ji įsiklijuotų į pasus. Tai priklauso nuo šeimininko atsakingumo, nežino, kodėl D. lipdukų neįklijavo į pasus. Pagal dokumentus ,,G“, ,,V“, ,,G“ ir ,,V“ jos įvestos mikroschemos. Bet po įvedimo jų netikrino ir net nematė. Paskutinį kartą pas D. Panevėžio raj. (duomenys neskelbtini) k. buvo 2016 m. rugpjūčio 11d., dėl kumeliuko ,,V“. ,,V“ buvo tvarte, jį suženklino ir išleido, kad galėtų apžiūrėti. Nežino, kiek tuo metu buvo žirgų pas D., bet matėsi, kad ganosi ganyklose. Jeigu eržilai tampa kastratais, turi būti pranešama asociacijai ir įvedama į registrus. Nežino, kodėl D. to nepadarė. Kad žirgų judėjimą reikia fiksuoti GŽ2 arba GŽ2A, šeimininkas turi pranešti veterinarijos tarnybai, bei asociacijai. Bet nelabai tos tvarkos laikosi. Apie vagystę S. 4 žirgų sužinojo tik iš policijos pareigūnų, pati D. nieko nepranešė. Jau po vagystės gerokai vėliau, gal prieš kokį mėnesį laiko, jai paskambino D. ir paklausė kaip ten su ta ,,G“, kodėl jos nėra įrašytos, kad ji jau pas D. G.. Kai rašė pranešimą policijos pareigūnams ,,G“ pagal dokumentus buvo pas ūkininką P. O D. paskambinus paaiškino, kad ,,G“ jau senai yra parvežta ir tik tada po jos skambučio patikrino, kad iš P. išvežta, tai matėsi registruose, ir pagal D. pasakymus, ji sutvarkė ,,G“ judėjimą. Bet D. tuo metu apie žirgų vagystę nieko nesakė, tik paaiškino, kad prasidėjo „velniava“. 2016-12-15 vakare skambino D. ir paklausė, ar ji gali pasižiūrėti ,,V“ mikroschemos numerį, bei dar viena mikroschema ją domino. Kadangi negalėjo to pažiūrėti, tai susiskambino kitos dienos ryte. Padiktavo mikroschemos numerį ,,V“, kitos mikroschemos numerio registruose nebuvo. Tada paklausė iš kur turi tokį numerį, o D. atsakė, kad priglaudė kažkokį žirgą vargšelį su tokia mikroschema. Pasikalbėjo, kad turbūt kažkas sužymėjo ir neįvedė į registrus. Apie vagystę jokios kalbos nebuvo. Mikroschema gali kartais iškristi iš žirgo. ,,V“ ir kitų žirgų po suženklinimo pas D. netikrino. Be ženklinimo mikroschemos, pase yra žirgo aprašymas ir apipiešimas, pagal pateiktas keturias nuotraukas ir aprašymus ,,V“ pase, galima teigti, kad tai tas pats žirgas. Pagal kitas tris pateiktas žirgo nuotraukas gali teigti, kad tai tas pats žirgas vardu ,,V“, kadangi yra labai daug atitikmenų- žvaigždė, tokios pat formos verpetas žemiau akių lygio, baltos priekinių kojų apynagės, baltos užpakalinių kojų čiurnos. Negirdėjo, kad Trakėnų asociacijoje kas nors draustų žirgus. Žirgus į priekabą įkrauti labai sunku be garso, jie tiesiog nelipa taip paprastai. Prideda mikroschemos registracijos lapus, kuriuose matyti, kada buvo ženklinti D. žirgai ,,V“, ,,G“, ,,V“, ,,G“ (2 t., b.l. 4-18).
Liudytojas A. V. parodė, kad D. K.-S. pažįsta apie 6 metus, yra pirkęs iš jos arklį. Jis pats gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajonas. Su D. K.-S. bylinėjosi teisme, nes buvo jai paskolinęs pinigų, o ji pusė pinigų grąžino, o pusės negrąžino. Teismas priteisė iš D. K.-S. grąžinti skolą. Jis (A. V.) ankščiau žinojo D. K.-S. arklį ,,V“. ,,V“ tuo laiku buvo dar eržilas, bet paskui gal iškastravo. Žirgo koja buvo viena lyg ir patemta. Jis (A. V.) taip pat laiko žirgus, šiuo metu laiko 8 žirgus. Apie žirgų vagystę iš D. K.-S. sužinojo iš žurnalistų. D. K.-S. laikė žirgus, kiek tiksliai jis nepamena, apie 8-12. Geriausiai iš jos žirgų atsimena žirgą vardu ,,V“. ,,V“ priklausė D. K. – S. Po vagystės, jis iš vietinių žmonių sužinojo, kad kažkokie senukai laiko du arklius, pasakė vietą. Jis (A. V.) su tyrėjais nuvažiavo pažiūrėti. Ten atrado, kad senukas laikė 2 arklius, vienas iš jų buvo ,,V“, kitas arklys jaunas. ,,V“ labai išskiria iš kitų arklių. Sutapo jo spalva, dydis, arklys viena koja šlubavo. A. V.. Tyrėjai tikrino mikroschemą, bet jos nerado. Iš kitų D. K.-S. žirgų pamena ,,G“, kumelė, kuri viena akimi nematė. Apie tai, kad D. K.-S. drausdavo arklius nežinojo, taip pat nežino ar kiti arklių laikytojai draudžia arklius. Jis (A. V.) arklių nedraudžia.
BPK 276 str. 4 d. pagrindu, kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti, teismo posėdžio metu buvo pagarsinta dalis liudytojo A. V. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu. A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2016-10-03 apie 11.30 val. sužinojo, kad buvo pavogti 4 žirgai, kurie priklausė D. K.-S. Kad būtent D. priklausė šitie žirgai, jis žinojo anksčiau, kadangi maždaug prieš tris metus buvo pirkęs iš jos žirgą. Iš jos turimų žirgų žino tik dviejų vardus, tai ,,G“ ir ,,V“. ,,G“ tai buvo sena kumelė, kurios viena akis buvo pabalus, šios kumelės vertės tikslios pasakyti negali, tačiau tikrai negalėtų kainuoti 5000 eurų, o ,,V“ buvo kumelys, kurio priekinė koja buvo šluba, jo kaina taip pat negali būti 5000 eurų, tačiau vertės nupasakoti negali. Nežino, kas galėtų tiksliai pasakyti žirgų vertę, bet tokių žirgų kaina būtų iki 1000 eurų. Apie dingusius žirgus jis sužinojo iš žurnalistų. Atvykęs į vietą, iš kurios buvo pavogti žirgai, jis pamatė, kad nelabai galėjo jie būti pavogti. Kadangi pats užsiiminėja tokiu verslu, jam pasirodė labai keista, kadangi žolė buvo neištrypta ir nenuėsta ir toks vaizdas susidarė, kad tų žirgų jau seniau nebėra, nors juos dar prieš pora savaičių matęs tame garde. Dėl žirgų išmatų nieko pasakyti negali ar jų buvo ar ne, nes nematė. Pati tvora ar buvo kiek nors sugadinta jis nematė, kadangi stovėjo vienoje vietoje ir nėjo dairytis kitur, tačiau kiek matė ji buvo nesugadinta. Kadangi žirgai yra apdrausti, jis mano, kad D.padarė draudiminį įvykį, o tų žirgų niekas nevogė. D. yra melagė, ją įvardintų kaip aferistę. Tokių žirgų visų pirma niekas nevogs, jie verti nedidelių pinigų. Su ja pats asmeniškai turėjo labai didelių problemų, vyko ir teismai, kur galutiniam variante buvo priteista 18000 eurų, kuriuos jam turi grąžinti. Kadangi ji pinigų neturi, su ja pastoviai būdavo konfliktai. Jis nežino, kur galėjo ji tuos žirgus padėti Papildomos apklausos metu A. V. paaiškino, kad 2011 m. tikslios datos nepamena kartu su D. K. S. (tuo metu jie bendravo, santykiai buvo geri) bandė įkurti žirgų veislyną. Taip buvo įkurtas UAB (duomenys neskelbtini). Tuo metu pradžioje visus UAB(duomenys neskelbtini) dokumentus patikėjo ir pasitikėjo D., ji turėjo prisijungimus prie Registrų centro, ji savo esamus žirgus perrašė į UAB(duomenys neskelbtini). Apie tai tik vėliau sužinojo, kai prasidėjo teismai civilinėje byloje, nes ji perrašydama žirgus į UAB (duomenys neskelbtini), siekė, kad jis iš jos neprisiteistų jai paskolintų pinigų - 27 000 litų. Bet tai kitas reikalas, kuris buvo išspręstas civiline tvarka. Tų žirgų jis niekada neturėjo ir realiai tas UAB (duomenys neskelbtini) neveikė. Jokios veiklos nevykdė, todėl ir žirgų pasai, esantys pas D., yra UAB(duomenys neskelbtini), taip ir tas žirgas vardu „V“ yra UAB(duomenys neskelbtini), nuosavybė, bet realiai jis yra D. kaip ir buvo. Bet tuos žirgus, kurie registruoti UAB (duomenys neskelbtini), jis gerai pažįsta. Todėl gyvendamas kaime, jis pradėjo visų klausinėti dėl tų D. žirgų vagystės ir sužinojo, kad vienas iš žirgų yra laikomas, (duomenys neskelbtini) k. Taip pranešė tyrėjai ir policijos pareigūnams, parodė tą (duomenys neskelbtini) k. Ten 2016-12-15 nuėjęs į tvartą pamatė, kad yra žirgas, kurio vardas ,,V“ ir kartu buvo kumeliukas. ,,V“ atpažįsta labai gerai iš bendrų bruožų, be to jis truputį šlubas, bei tokio amžiaus žirgas pas D. buvo tik vienas, daugiau visos kumelės. Jis pilnai įsitikinęs, kad (duomenys neskelbtini) k. tvarte 2016-12-15 buvo D. neva tai pavogtas žirgas „V“, jis buvo kastratas. Tą dieną buvo labai šalta, todėl jis nieko nelaukė ir išvažiavo palikęs pareigūnus prie to žirgo. Jam nereikia net paso, kad įvertinti ar tai tas žirgas. Tai tikrai tas žirgas - ,,V“ (1 t., b.l. 60, 193-194).
Liudytojas V. J. S. parodė, kad D. K.-S. pažįsta, jis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, šalia D. K.-S. tėvo V. K., yra kaimynai. D. K.-S. tėvas V. K. paprašė jo palaikyti keletą arklių, nes pas jį netilpo. Arklį atvedė D. K.-S. Tas arklys turėjo ant kaktos žvaigždę, kojos buvo baltos, bet ne visos, ant vienos priekinės kojos buvo šlubas, kuri tiksliai nežinau, lyg dešine, arklys buvo kastruotas. D. K.-S. paprašė, kad jis (V.J. S.) prižiūrėtų arklį. Minėtą žirgą vėliau pas jį surado policija Šį žirgą jis vadino „K“, o apklausos metu tyrėja bandė įpiršti kitą vardą – ,,V“ ar ,,B“, nepamena. Nepamena ar D. K. –S. šauktų, vadintų šį žirgą ,,V“. Apklausos metu tyrėja užrašė kaip jai reikėjo, tyrėja gąsdino, kad uždarys jį, todėl ant apklausos pasirašė. Apklausose ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai nėra tikslūs. Apie tai, kad policija apžiūrėjo žirgą jis pasakė D. K. –S., kuri klausė ką policija darė su žirgu. Policija įpareigojo jį saugoti minėtą žirgą, tačiau po kelių dienų, minėtas žirgas dingo. Tuo metu nieko nebuvo namuose, jis (V.J. S.) buvo išėjęs į parduotuvę, i sugyventinė išvažiavusi į miestą. Apie dingusį žirgą pasakė D. K.-S. tėvui V. K., kad šis praneštų D. K. –S.
BPK 276 str. 4 d. pagrindu, kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti, teismo posėdžio metu buvo pagarsinta dalis liudytojo V.J. S. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu. V.J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad už jo namų valdos D. K.-S. nusipirkusi žemės, kurios iš kitos pusės ribojasi su V. K. žemėmis. V. K. gyvena su senyva motina. D. K. –S. pažįsta labai senai, dirbo pas ją namuose ūkio darbus. Kiek pamena, 2016 m. pavasarį ji atvarė pas tėvą į sodybą 4 ar 5 žirgus. Spalio - lapkričio mėn., tiksliai pasakyti negali, D. K.-S. iš savo tėvo sodybos atvarė žirgą kastratą vardu „V“. Ji pasakė, kad pas tėvą nėra vietos ir kad jis palaikytų. Jis sutiko, nes tvartas tuščias ir gyvulių neturi. Dėl atlygio jie nekalbėjo. Ji pasakė, kad žirgas ligotas. Ji norėjo, kad žirgas būtų laikomas tvarte. Pastebėjo, kad to žirgo viena koja šlubuoja, galvojo, kad tai nuo ilgo stovėjimo. V. K. žinojo, kad pas jį tvarte yra laikomas žirgas vardu „V“. Jis nebuvo atėjęs jo apžiūrėti, bet jie pakalbėdavo, kaip žirgui sekasi. D. buvo atvažiavusi tik vieną kartą ir atvežė grudų. Kartu su atvestu „V“ D. atvedė ir jauną kumeliuką. Rudenį, kai kasė bulves, V. K. paprašė, ar jis gali priglausti arklį. Po kiek laiko, jis jau buvo pamiršęs, V. K. paklausė ar gali atvesti arklį, bet jį reikia laikyti tvarte. Po kiek laiko D. atvedė arklį, jo vardo nesakė, bet jis girdėjo kaip ji kreipiasi vardu „V“. Kodėl V. K. kitus D. žirgus laiko lauke, o šitą prašė laikyti tvarte, negali pasakyti. Ji tik minėjo, kad žirgas serga. D. buvo prašiusi, kad žirgą reikia išvesti į lauką ir pavaikyti. K. D. pavogti žirgai, jis tuo metu nežinojo. Žirgo vardu „V“ pavogti negalėjo, nes jis vasarą ganėsi ganykloje, esančioje šalia jo namų (1 t. b.l. 64-69); Liudytojas V. J. S. papildomos apklausos 2016-12-27 metu paaiškino, kad kai iš jo tvarto buvo išvestas žirgas jo namuose nebuvo. 2016-12-16 jis išėjo į (duomenys neskelbtini) k., grįžo jau buvo prietema ir žirgo tvarte nebuvo. 2016-12-15 kai buvo policijos pareigūnai, jo sugyventinės E. S. namuose nebuvo. Vakare E. grįžo ir jis papasakojo, kad buvo policijos pareigūnai, ieškojo žirgo. Kai jis 2016-12-16 išėjo į (duomenys neskelbtini), sugyventinė pasiėmė telefoną, užrašų knygelę ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Sugyventinė negrįžo savaitę laiko. 2016-12-17 ryte jis nuėjo pas V. K., kuriam pasakė, kad dingo žirgas ir kad paskambintų D. Dar V. sakė, kad buvo policijos pareigūnai, kurie ieškojo žirgo. V. skambino D., bet ji neatsiliepė. V. buvo išgėręs, pasakė, kad paskambins vėliau. Kitą dieną atvažiavo D. viena, atvežė avižų, paliko prie keliuko, nes į sodybą įvažiuoti negalima. D. pasakė, „kad blogai, bet nesiklapatink susitvarkys“. Jis suprato, kad nesinervuoti, kad dingo žirgas. D. jo paklausė „kada dingo žirgas“ ir jai pasakė, kad išėjo į (duomenys neskelbtini) ir grįžęs neberado. Ji pradėjo kažką kalbėti, kad gal jos draugės draugas pasiėmė tą žirgą. D. jo paklausė, ar policija klausė žirgo vardo. Jis atsakė, kad klausė ir pasakė, kad „V“. D. tada atsakė, kad jis ne „V“, kažkokį kitą pasakė vardą, neprisimena. Klausinėjo kaip apžiūrėjo žirgą, ar fotografavo. Pasakė D., kad buvo išvedęs į kiemą, kad mikroschemos nerado (2 t. b.l. 42-43).
Liudytoja E. S. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su V.J. S.. D. K.-S. pažįsta, nes gyvena šalia jos tėvo V. K. namo. Apie žirgų vagystę iš D. K.-S. nieko nežino. 2016 m. rugsėjo mėnesį, po bulviakasio D. K.-S. atvedė arklį, prašė priimti laikinai palaikyti. Sutiko, nes tvartas buvo tuščias. Manė, kad arklys yra D. K.-S. Arklį prižiūrėjo V.J. S., vadino arklį „K“. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja jos klausė koks arklio vardas, ji pasakė, kad nežino. D. K.-S. minėtą arklį vadino „M“. Tyrėja klausė ar žirgo vardas nebuvo „V“ ar „B“, ji atsakė, kad nežino. Vėliau minėtas arklys dingo iš tvarto. Tada jos nebuvo, kiek žino V.J. S. grįžęs iš parduotuvės nerado arklio. Nežino kas paėmė šį arklį.
BPK 276 str. 4 d. pagrindu, kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti, teismo posėdžio metu buvo pagarsinta dalis liudytojos E. S. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu. E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena kartu su V. J. S., (duomenys neskelbtini) km., kartu gyvena apie 20 m. Tarp jų sodybos ir kaimyno V. K. yra ganyklos, kurios priklauso K. dukrai D. K.- S., kuri augina žirgus, dalis žirgų laikoma pas K. Kartais nueina pas K., nežino kiek šiuo metu pas K. yra žirgų. Jie jokių gyvulių nelaiko, tvartas tuščias. 2016 m. rugsėjį, gal 15 d. pas K. kasė bulves, tuo metu buvo ir D., kuri užsiminė, ar gali priimti į tvartą arklį. Ji atsakė, kad reikia klausti V.J. S.. Nežino, ar V.J. S. bendravo dėl arklio laikymo. Daugiau apie tai jokios kalbos nebuvo. Gal po mėnesio, abiems su V.J. S. būnant namuose, D. atvedė rudą su juodos spalvos karčiais ir uodega žirgą. Atvedė nuo tėvo pusės, vedė tiesiai į tvartą. Nežino, kodėl vedė į tvartą, pririšo ir tiek. Buvo šalta, bet sniego nebuvo. K. su traktoriumi pas juos atveždavo pašaro. Gal po savaitės į kiemą atvažiavo D. automobiliu su priekaba, atvežė mažą juodą kumeliuką ir aviną, buvo sniego. Apvažiavo per kitą kaimynę, nes iki jų privažiuoti negalima. Kumeliuką ir aviną įvedė į tą patį tvartą. Aviną atvežė kaip dovanų, liepė pjauti arba laikyti. Atvežė ir avižų, tada tvarte pirmą kartą išgirdo kaip D. kreipiasi į didelį žirgą vardu „V“, nes V.J. S. jį vadindavo „K“. Ji neklausinėjo jų vardų. D. mažiuką kumeliuką vadindavo „m“. Nežino iki kiek buvo sutarta laikyti. Kadangi atvežė pašaro, avižų, tai manė, kad reikės laikyti iki pavasario. V. D. irgi buvo atvažiavusi, atvežė pieno, sūrio, buvo nuėjusi į tvartą pažiūrėti arklių. 2016-12-15 apie 8.30 val. ji išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Žirgas ir kumeliukas buvo tvarte. Su savimi turėjo telefoną pasiėmusi, nes jie su V.J. S. naudojasi vienu telefonu. Grįžo jau buvo sutemę, namuose buvo V.J. S. ir K., gėrė sidrą, ir tada pasakė, kad buvo policijos pareigūnai dėl D. didelio žirgo, kuris buvo jų tvarte, apžiūrinėjo, fotografavo žirgą, kad D. išsivežė žirgą. Tą vakarą tvarte nebuvo. Kitą dieną ji matė kieme vėžes, nes buvo sniego. Girdėjo kad V. K. kalbėjo, „ką čia D. pridirbo nesuprantu, ką ji daro“. V.J. S. pasakojo, kad kai policija išvažiavo, jam buvo palikę telefono numerį, kad paskambintų policijos pareigūnams. Policijai jis neskambino, o nuėjo pasakyti V. K.. Kaip suprato, K. paskambino D., nes V.J. S. telefono neturėjo. Kitą dieną, penktadienį ji išvažiavo į (duomenys neskelbtini), paskui į (duomenys neskelbtini) pas brolį. Pirmadienį V.J. S. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas brolį, namo grįžo taksi automobiliu. V.J. S. pasakė, kad „dabar bus tampymo dėl to arklio“ (2 t., b.l. 38-39).
Liudytoja L. Ž. parodė, kad dirba policijoje tyrėja, atliko šioje byloje ikiteisminį tyrimą. Iš pradžių tyrimas vyko dėl žirgų vagystės, pagal D. K.-S. pareiškimą. Pradėjus nagrinėti žirgų vagystę, buvo gauta duomenų iš kriminalinės žvalgybos, kad žirgai nebuvo pavogti, kad jie yra perkelti į kitą vietą. Vėliau vieno žirgo buvimo vietą nurodė A. V.. Važiuodami tikrinti, buvo giliai įsitikinę, kad tai žirgas ,,V“, nes buvo gauta tokia informacija. Buvo pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo. Vienas arklys ir kumeliukas buvo rasti pas V.J. S., pasikvietė veterinarą ir pradėjo apžiūrinėti žirgus. Rastas žirgas buvo apžiūrėtas, nufotografuotas. Parodė veterinarei ankstesnes žirgo „V“ nuotraukas, veterinarė pasakė, kad tai tas pats žirgas. ,,V“ nuotraukos buvo gautos iš D. L.. Buvo apklaustas V.J. S., kuris parodė, kad žirgą atvedė D. K.-S. V.J. S. minėjo, kad D. K.-S. šį žirgą šaukė, vadino „V“. V.J. S. apklausa buvo surašyta pagal jo žodžius. Apklausos protokolą V.J. S. perskaitė, pasirašė. Apklausos metu V.J. S. parodymus davė geranoriškai. Vėliau, apklausiant policijoje, V.J. S. parodymus keitė, jautėsi priešiškumas iš V.J. S. pusės. V.J. S. sugyventinė S. taip pat parodymus davė geranoriškai. Protokolas surašytas pagal S. žodžius. Tyrimo metu buvo apklausiama R. S., kuri pagal pateiktas nuotraukas patvirtino, kad surastas arklys yra ,,V“.
Liudytojas A. J. parodė, kad jam žinoma, kad D. K.-S. kaltinama tuo, kad neva melagingai pranešė policijai apie žirgų vagystę, bei ketino sukčiauti. Apie šių veikų aplinkybes jam nėra žinoma. Trakėnų žirgų augintojų asociacijos valdybos pirmininko pareigas jis ėjo nuo 2000 metų iki 2010 metų. Toje asociacijoje buvo ne tik valdybos pirmininkas, bet ir veisimo vadovas. Veisimo vadovas yra atsakingas už Trakėnų veislės žirgų veislininkystę, sukergimą, kumeliukų registravimą. Kai buvo įvestas žirgų pasas Lietuvoje, lyg ir 2006 metais, buvo įpareigotas arklių augintojų asociacijos išduoti žirgams pasą, kuris buvo žirgo identifikavimo dokumentas. Neatsimena kada susipažino su D. K.-S., tikriausiai pradžia buvo tada, kai jis dirbo (duomenys neskelbtini) žirgyne ir D. atvežė vieną ar dvi kumeles kergti. Po to D. tapo asociacijos nare ir ten teko bendrauti su D. K.-S. kaip arklių augintoja. Kadangi žirgo paso visi reikalingi duomenys yra Žemės ūkio ir kaimo verslo centre, kuriame yra šita duomenų bazė, tai pasas atspausdinamas tame centre ir į pasą įrašoma tie duomenys, kurie būna nusiųsti asociacijos registruojant arklį. Registruojant yra įrašomos žymės, jos aprašytos raštu. Dėl to, kad centras yra Vilniuje, o laikytojai yra pasklidę po visą Lietuvą, tie pasai yra siunčiami paštu. Išdavimo pasą patvirtindavo kaip valdybos pirmininkas, o žirgo žymes aprašyti turi teisę visi maisto ir veterinarijos tarnybos apmokyti žmonės, tai gali būti veterinarijos specialistai, taip pat visų arklių augintojų asociacijų žmonės, kurie turi teisę apipiešti arklį ir patvirtinti. VMVT visiems šitiems žirgų identifikatoriams yra išdavusi antspaudą ir tokio žmogaus, kuris turi tą antspaudą, jo apipiešimas galioja. Tikslios datos nepamena, bet dabar registruojant kumeliuką yra AŽ-1 forma, o pačioje pradžioje tų dalykų nebuvo, jie atsirado vėliau. Kumeliuko žymės apipiešiamos, nuskanuojama ir siunčiama į centrą ir centre yra ne tik aprašymas raštu, kaip sakiau anksčiau, bet jau yra PDF failas su nupieštomis žymėmis, bet tuo laiku (kai jis buvo asociacijos valdybos pirmininkas) to dar nebuvo. Iš pradžių buvo piešiama atspausdinus pasą, o dabar jau tie duomenys yra iš karto duomenų bazėje. Tuo metu žirgo savininkas gal ir pasižymėdavo pase apipiešimus, bet kaip minėjo, tas pasižymėjimas galioja tik tada, kai antspaudą uždeda apmokytas asmuo. Apmokytas asmuo, jeigu randa apipieštą, tai jis turi sutikrinti žymes konkrečiai su gyvu arkliu. Ž. G. ir ,,V“ apipiešimo nebuvo, nes savininkas nesikreipė į tą apmokytą žmogų, turintį įgaliojimus ir nepaprašė apipiešti ir patvirtinti antspaudu. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad (1 t., b. l. 170-173, 2 t., b.l. 12-15), matyti, kad žirgai labai panašūs, ne visose nuotraukose vienodai matosi tos žymės. Kojos kaip ir sutampa, žvaigždė yra tam tikros formos, ant abiejų nuotraukų matosi spyglys išsikišęs, Arklių žvaigždės yra panašios, tačiau tvirtinti 100 proc. kad tai tas pats arklys negalima. Kojų žymės sutampa, arklio spalva sutampa, žvaigždė labai panaši. Iš tokių žymių galima daryti išvadą, kad čia tikriausiai yra tas pats arklys. Arkliui mikroschema, kuri naudojama Lietuvoje arkliams implantuoti po oda, tai ji informacijos neneša, tai yra ta skaičiaus seka, bet mikroschema tai yra ryšys tarp arklio ir arklio paso, nes įvedus mikroschemą į arklio pasą įklijuojamas bar kodas ir nuskaičius nuo arklio kaklo ten tą mikroschemos numerį, tai sulygini ir randi tokį pat numerį ant bar kodo, o jau pase yra atitinkamai yra aprašytos žymės, ir apipieštos žymės. Mikroschemos naudojimas tai yra garantija, kad šitam arkliui priklauso šitas pasas, su jame esančia informacija. Ar mikroschemos patikimos, ar nepatikimos, sunku spręsti, kelios mikroschemos į metus pajuda iš vietos, reikia ieškoti, bet čia labai mažas procentas. Nėra girdėjęs, kad kas nors pats išimtų mikroschemą. Mikroschemas veisliniams registruotiems arkliams įvedinėjo asociacijų darbuotojai, turi omenyje pripažintų veislininkystės institucijų darbuotojai. D. K.-S. kažkurį laiką yra buvusi asociacijos valdybos pirmininkė. Negali atsakyti ar per ją ėjo mikroschemų pirkimas. Mikročipavimas prasidėjo 2010 metais. „Čipavimo“ procedūroje turėjo dalyvauti savininkas. Jis yra pats tuo metu (2000-2010 m.) draudęs sportinius žirgus nuo traumų, tačiau drausti neapsimokėdavo, nes nebuvo iki galo sutvarkytos draudimo nuostatos, įkainiai neadekvatūs. Kokiu būdu šiuo metu arkliai draudžiami, nežino. Šiuo metu vidutinį arklį nesunkiai galima parduoti už 5000 eurų, o gerą – už 15 000 eurų. Tam turi įtakos: veislė, apmokymas, kiek žirgas gali ar jis gali sportuoti kiekvieną savaitę ir pan. Jeigu arkliui kas nors implantavo mikroschemą, tai mikroschemą turėjo rasti. Yra du variantai: nerado – tikėtina, kad jos nebuvo, ir labai nedidelė tikimybė, kad ta mikroschema pasislinko. Tas kas augina arklius atskiria savo arklius be jokių dokumentų ir aprašymų, tik metęs žvilgsnį. Arklys turi savo formą, išvaizdą. Žmogus, tas kuris pažįsta arklius, nesvarbu ar jis mato žymes, ar nemato, jis gali iš uodegų atskirti savo arklius.
Iš 2016-09-30 D. K.-S. pareiškimo matyti, kad 18.15 val. Panevėžio apskr. VPK Panevėžio miesto ir rajono PK KPS tyrėja O. T. surašė protokolą-pareiškimą, kuriame D. K.- S. nurodė, kad 2016-09-30 apie 7.30 val., prie sodybos esančiame aptvare, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio r, pasigedo keturių arklių, kurie yra grynaveisliai. Arkliai drausti draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini). Bendra arklių vertė 14000 Eur. D. K.- S. prašant, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-46357-16 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d. (1 t., b.l. 22). 2016-06-30 D. K.-S. buvo įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (1 t., b.l. 23).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2016-09-30 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r., fiksuota, kad važiuojant keliu nuo (duomenys neskelbtini) pietų kryptimi, kairėje esančios kapinės, dešinėje kelio pusėje pieva, aptverta elektrai laidžia viela su piemeniu. Aptvaro šiaurės rytų kampe viela išimta iš izoliatoriaus ir guli (1 t., b.l. 24- 26).
Iš 2016-12-19 (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), Vilnius 2016-12-19 pateikto prašymo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad į draudimo bendrovę D. K.-S. dėl 2016-09-29 įvykio kreipėsi 2016-10-03, t. y. praėjus 4 dienoms po įvykio. Renkant informaciją sužinota, kad ir (duomenys neskelbtini) drausti tie patys žirgai. Telefonu buvo bendrauta su Lietuvos trakėnų žirgų augintojų asociacijos vadove, kuri patvirtino, kad dingusių žirgų pasai buvo išduoti minėtoje asociacijoje, tačiau atkreipė dėmesį, kad draudimo liudijime nurodyta žirgų vertė gali būti padidinta, kadangi vyr. lyties žirgai yra kastruoti (ši aplinkybė draudikui sutarties sudarymo metu nebuvo žinoma). Trijų iš keturių draudžiamų žirgų vertė skirtingai nurodyta (duomenys neskelbtini) sutartyse: žirgas, kurio ID Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), polise draustas 2500 Eur suma, (duomenys neskelbtini) polise- 5000 Eur suma; žirgas, kurio ID (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) polise draustas 2000 Eur suma, (duomenys neskelbtini) polise- 3000 Eur suma; žirgas, kurio ID Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) polise draustas 5000 Eur suma, (duomenys neskelbtini) polise- 3000 suma; žirgas, kurio ID Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) polise draustas 2500 Eur suma, (duomenys neskelbtini) polise 2500 Eur suma. Pagal (duomenys neskelbtini) polisą dingusių žirgų bendra vertė 12000 Eur suma, pagal (duomenys neskelbtini) polisą- 13500 Eur suma. Nurodyta, kad remiantis nurodytais faktais, manoma, kad siekiant įgyti didelės vertės svetimą turtą, (duomenys neskelbtini) buvo suteikta neteisinga informacija apie 2016-09-29 žirgų dingimą. 2017-03-28 (duomenys neskelbtini) pateikė pažymą dėl išmokos dydžio patikslinimo. Šioje pažymoje teigiama, kad bendra dingusių keturių žirgų vertė pagal draudimo liudijimą yra 12000 Eur. Skaičiuojant išmoką, būtų taikoma 10 proc. besąlyginė išskaita nuo žalos dydžio. Besąlyginė išskaita- paties draudėjo dalyvavimas nuostolių atlyginime- sudarytų 1.200 Eur. Todėl paskaičiuota draudimo išmoka už keturis dingusius žirgus būtų 10.800 Eur (1 t., b.l. 13, 14, 17, 108, 113).
Iš (duomenys neskelbtini) ūkinių gyvūnų draudimo taisyklių Nr. 039 matyti, kad draudėjas privalo vagystės ar gyvūno dingimo atveju informuoti policiją per 2 valandas po to, kai draudėjui šis faktas tapo žinomas. Privalo per pirmąsias 12 valandų pranešti draudikui telefonu arba kitomis priemonėmis, o per 48 valandas po įvykio patvirtinti savo pranešimą raštu (1 t., b.l. 117).
Iš Gyvūnų draudimo liudijimo Nr. 290-0002689 matyti, kad K.-S. (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovėje nuo 2016-08-21 iki 2017-08-21 apdraudė 7 arklius nuo vagystės, trečiųjų asmenų tyčinės veiklos, ugnies, užkrečiamos pavojingos ligos. Tarp apdraustų arklių buvo reg. Nr. LTU (duomenys neskelbtini) (,,G“) – 5000 eurų, Nr. LTU (duomenys neskelbtini) (,,V“) – 2500 eurų, Nr. LTU (duomenys neskelbtini) (,,G“) – 2000 eurų, Nr. LTU (duomenys neskelbtini) (,,V“) – 2500 Eurų (1 t., b.l. 113).
Iš 2016-10-07 K.-S. pareiškimo (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovei matyti, kad K.-S. pranešė draudimo bendrovei apie 4 žirgų vagystę - Nr. LTU (duomenys neskelbtini), Nr. LTU (duomenys neskelbtini), Nr. LTU (duomenys neskelbtini), Nr. LTU (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad žirgų pasigedo 2016-09-30. pranešė draudikui 2016-10-03, policijai pranešta 2016-09-30 (1 t., b.l. 114-115).
Iš (duomenys neskelbtini) filialas rašto matyti, kad 2016-06-01 buvo sudaryta turto draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su D. K.- S., kuri pagal pateiktą turto sąrašą apdraudė jai priklausantį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r., viso apdrausti 6 arkliai (1 t., b.l. 108).
Iš 2016-11-16 (duomenys neskelbtini) filialas Lietuvoje D. K.- S. pateikto atsakymo matyti, kad draudimo bendrove neatlygins patirtų nuostolių, nes gyvuliai dingo iš aptvaro, neapsaugoto signalizacijos, o nuo tokios rizikos gyvuliai apdrausti nebuvo (1 t., b. l. 18).
Iš 2016-11-09 savanoriško dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. K.- S. savanoriškai pateikė prijungimui prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-46357-16 4 žirgų pasus-(duomenys neskelbtini)-,,G“, (duomenys neskelbtini)-,,V“, (duomenys neskelbtini)-,,V“, (duomenys neskelbtini)-,,G“. 2016-11-16 šie pasai buvo apžiūrėti, kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Pase Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad „G“ gim. (duomenys neskelbtini), išdavimo data 2010-01-25 LTU(duomenys neskelbtini), pase yra įrašai apie „H“ tėvus, Lietuvos Trakėnų žirgų augintojų asociacijos atspaudai. Pase yra tik vienas įrašas 2010-03-22 veterinaro A. L., dėl skiepo nuo stabligės 2010-03-22, atliktas testas, yra 57 puslapiai. Pase Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad „V“ gim. (duomenys neskelbtini), išdavimo data 2015-12-31, LTU(duomenys neskelbtini), pase yra duomenys apie „V“ tėvus, daugiau jokių įrašų pase nėra. „Lietuvos Trakėnų žirgų augintojų asociacija“ atspaudai, 31 puslapis. Pase Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad „V“ gim. (duomenys neskelbtini), išdavimo data 2010-01-25 LTU(duomenys neskelbtini), pase yra duomenys apie „V“ tėvus, daugiau jokių įrašų nėra, „Lietuvos Trakėnų žirgų augintojų asociacija“ atspaudai, 57 puslapiai. Pase Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad „G“ gim. (duomenys neskelbtini), išdavimo data 2015-12-31 LTU(duomenys neskelbtini), pase yra duomenys apie „G“ tėvus, daugiau jokių įrašų pase nėra. „Lietuvos Trakėnų žirgų augintojų asociacija“ atspaudai, 31 puslapis. Visi pasai yra įvilkti į žalios spalvos plastmasinius viršelius, surišti dvejomis kniedėmis su skylutėmis, „Lietuvos Trakėnų žirgų augintojų asociacija“. (1 t. b.l. 29-36).
Iš 2016-12-15 apžiūros protokolo, matyti, kad Anykščių raj. (duomenys neskelbtini) k., pas V. J. S. tvarte apžiūrėtas žirgas – kastratas, mikroschemos nerasta. Nustatyti požymiai -galvoje balta žvaigždė, juoda uodega ir karčiai, galinės kojos ir priekinės kojos prie kanopų baltos. Kartu dalyvavo ir Panevėžio VMVT vyr. veterinarijos gydytoja - inspektorė V. S.. Apžiūrėtas žirgas - fotografuotas. (1 t. b.l. 71-78).
Iš 2016-12-15 įsipareigojimo matyti, kad Vytas J. S. pasirašė įsipareigojimą saugoti savo tvarte D. K.-S. atvestą žirgą vardu „V“, kartu su kumeliuku. Be policijos pareigūnų žinios pasižadėjo niekam neatiduoti. (1 t. b.l. 70).
Iš elektroninio laiško kopijos matyti, kad laišku adresu (duomenys neskelbtini) 2016-12-29 liudytoja D. L. tvirtino, kad žirgas ,,V“ iš D. K.- S. sodybos 2016 m. pavasarį buvo nuvarytas į Anykščių r. prie tėvo sodybos. Nuo 2014 m. pavasario iki 2016 m. rudens periodiškai ir gan dažnai lankydavosi pas ją, todėl žino tuo metu jos laikytus žirgus ir daugiausia apie jojamus. Nuo 2016 m. pavasario prie D. sodybos liko ,,G“ (neprajotas eržilas), ,,P“ (mišrūnas, kastratas), „Š“ (mišrūnas, eržilas). Bei dvi kumelės su kumeliuku, kurios buvo toliau nuo sodybos. Vykstant į darbą tenka pravažiuoti D. sodybą, todėl dažnai atkreipdavo dėmesį į besiganančius žirgus. Pasirodžius žiniasklaidoje šiam straipsniui ir kai prie sodybos nebebuvo 3 žirgų, buvo labai keista iš kur 4 ir dar visi grynaveisliai, kai iš tų trijų tik vienas toks buvo (1 t., b.l. 165-176).
Iš 2017-04-07 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio maisto ir veterinarijos tarnybos pažymos dėl žirgų patikrinimo matyti, kad 2016-03-17 buvo tikrinama D. K.-S. arkliai, (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r. Laikymo vietoje nerasta šių arklių: LTU(duomenys neskelbtini), LTU(duomenys neskelbtini), LTU(duomenys neskelbtini). Tikrinimo metu arklių savininkė nesudarė tinkamų sąlygų patikrinti arkliams mikroschemų (1 t., b.l. 144-145).
Iš 2016-12-27 kratos protokolo matyti, kad pas D. K.-S., (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r., be kitų daiktų, buvo paimta kopija 2016-03-17 veislinių arklių ūkio patikrinimo akto Nr. 45 110P-1,6-17, iš kurio matyti, kad pas D. K.-S. ūkyje laikomi 5 arkliai - 2 eržilai ir 3 veislinės kumelės. Išvadoje nurodyta, kad LTU(duomenys neskelbtini) ir LTU(duomenys neskelbtini) eržilai išnuomoti į Anykščių raj., be gyvulio judėjimo dokumento ( 2 t., b.l. 184-187).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas, kt. bylos klausimai
Teismas vertindamas bylos įrodymus tiria kiekvieną įrodymą atskirai ir kitų bylos duomenų kontekste. Teismas neteikia išskirtinės reikšmės nė vienam įrodymui, ir visi įrodymai vertinami visumoje. Esant byloje abejonėms, jos yra vertinamos kaltinamosios naudai. Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai
Kaltinimai D. K.-S. yra pareikšti pagal BK 236 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d.. Nusikaltimas, numatytas BK 236 straipsnio 1 dalyje (pranešimas apie žinomai nebūtą nusikaltimą), padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo supranta, kad informacija, kurią jis pateikia valstybės įstaigoms ar pareigūnams, kompetentingiems pradėti baudžiamąjį persekiojimą, neatitinka tikrovės, tikrai žino, kad nusikaltimo, apie kurį informuoja, nėra buvę, jis neegzistuoja ir pranešimo metu, tačiau siekia, kad tokią neabejotinai jam melagingą informaciją minėti pareigūnai ar institucijos gautų ir kaip nors į ją reaguotų. D. K.-S. pagal BK kaltinama, kad 236 str. 1 d. kaltinama, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. 18 val. 15 min., kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kur būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, t.y. apie tai, kad 2016-09-30 apie 7.30 val. pastebėjo, jog iš aptvaro (duomenys neskelbtini) km. Panevėžio raj. pagrobti keturi žirgai: ,,G“, ,,V“, ,,G“, ,,V“, bendros 14 000 eurų vertės. Dėl minėto pranešimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-46357-16, pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d. (vagystė). 2016-12-15 kad Anykščių raj. (duomenys neskelbtini) k., pas V. J. S. tvarte rastas žirgas-kastratas, mikroschemos nerasta. Šio žirgo požymiai atitiko vieno iš D. K.-S. pavogtų žirgų požymius - galvoje balta žvaigždė, juoda uodega ir karčiai, galinės kojos ir priekinės kojos prie kanopų baltos. Žirgas buvo nufotografuotas. Byloje nustatyta, kad minėtą žirgą pas V. J. S. atvedė D. K.-S. Ikiteisminio tyrimo metu surasto žirgo nuotraukos buvo pateiktos ankščiau žirgą ,,V“ ne kartą mačiusiems asmenims – A. V., D. L., R. Š., R. S., kurie patvirtino, kad 2016-12-15 surastas žirgas yra ,,V“, kurį turėjo D. K.-S. Teisminio nagrinėjimo metu D. L. patvirtino savo parodymus ir patvirtino, kad jos manymu surastas žirgas yra ,,V“, nes sutampa žymės – žvaigždė, karčiai spalva, sudėjimas, ant kojų pabaltavimai. Liudytoja R. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, kad parodytose nuotraukose (1 t. b.l. 75-77, 170-173, 2 t., b.l. 12-15) yra pavaizduotas žirgas ,,V“. R. Š. nurodė, kad atpažįsta pagal požymius – žvaigždę ir kt. Liudytojas A. V. teismo posėdyje patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad atpažino rasta žirgą kaip ,,V“, kurį iki vagystės turėjo D. K.-S. A. V. nurodė, kad ,,V“ labai išskiria iš kitų arklių, sutapo jo spalva, dydis, kt. požymiai, arklys viena koja šlubavo, atpažino ,,V“. Liudytoja R. S. (dabartinė Lietuvos Trakėnų žirgų asociacijos valdybos pirmininkė) teismo posėdžio metu patvirtino, kad pagal jai parodytas 2016-12-15 surasto žirgo nuotraukas, jose nufotografuotas žirgas yra labai panašus į ,,V“. Visi minėti liudytojai (A. V., D. L., R. Š., R. S.) yra iki vagystės matę ,,V“, liudytojai patys augina žirgus bei turi žinių ir patirties susijusios su žirgų auginimu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. L. pateikė tyrėjai nuotraukas žirgo ,,V“, darytas iki vagystės. Ikiteisminio tyrimo metu pagal žirgų nuotraukas (pateiktas liudytojos D. L. ir darytas 2016-12-15 apžiūros metu) liudytojas A. J., ankščiau buvęs Lietuvos Trakėnų žirgų asociacijos valdybos pirmininku taip pat patvirtino kad tai yra tas pats žirgas, kurio požymiai sutampa. Teisiamojo posėdžio metu A. J. patvirtino, kad nuotraukose fiksuotas galimai tas pats arklys, sutampa žymės – kojų, žvaigždė, spalva. Teismo posėdžio metu liudytoja I. S., kuri iki vagystės žinojo žirgą ,,V“, pagal parodytas nuotraukas žirgo, kuris buvo rastas 2016-12-15, paaiškino, kad žirgas labai panašus į ,,V“, tačiau nėra pilnai tvirta, kad nuotraukose būtent ,,V“. Liudytojas V. J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad žirgą, kurį D. K.-S. atvedė pasaugoti ir kurį 2016-12-15 surado policija, D. K.-S. šaukdavo, vadindavo ,,V“. Pasak V.J. S. apie tai, kad Pas jį laikomas ,,V“ žinojo ir V. K. (D. K.-S. tėvas). V. K. teisminio proceso metu atsisakė duoti parodymus prieš savo dukrą D. K.-S. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu ir liudytoja E. S. (V.J. S. sugyventinė) teigė, kad atvestą žirgą D. K.-S. vadino ,,V“. Teisminio nagrinėjimo metu tiek V.J. S., tiek E. S. teigė nepamenantys, kad D. K.-S. atvesta žirgą vadintų ,,V“. Pati kaltinamoji D. K.-S. teigė, kad minėtą žirgą jos paprašė palaikyti iš matymo pažįstama moteris, kurios tiksliai vardo nepamena, anketini duomenų nežino ir neturi, jokių dokumentu nepasirašė. Žirgą ji (D. K.-S.) nuvežė pas V.J. S., kurio paprašė pasaugoti minėtą arklį. D. K.-S. teigė, kad paskui su minėta moterimi minėtą žirgą ir pasiėmė iš V.J. S.. Ikiteisminio tyrimo metu D. K.-S. teigė, kad minėto žirgo vardas buvo ,,P“. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo patikrinti visi žirgai vardu ,,P“, tačiau nei vienas neatitiko rasto žirgo požymių (2 t., b.l. 72-80). Teismas atmeta D. K.-S. nurodytas aplinkybes apie neva jai iš matymo pažįstamos moters žirgo perdavimą saugoti, kaip nelogiškas, neįtikinamas. Įvertinęs bylos aplinkybių visumą teismas daro išvadą, kad 2016-12-15 Anykščių raj. (duomenys neskelbtini) k., pas V. J. S. tvarte surastas žirgas yra tas pats žirgas – ,,V“, reg. Nr. LTU(duomenys neskelbtini), apie kurį D. K.-S. 2016-09-30 pranešė Panevėžio apskrities VPK, kaip apie pavogtą. Nors 2016-12-15 Anykščių raj. (duomenys neskelbtini) k., pas V. J. S. surastame žirge nebuvo aptikta mikroschema, tokią išvadą teismas daro iš byloje surinktų duomenų visumos – liudytojų, kuri iki įvykio buvo matę ir žinojo žirgą ,,V“, parodymų – liudytojų A. V., D. L., R. Š., R. S., I. S. parodymų, o taip pat liudytojo A. J. parodymų, ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojų V.J. S., E. S. parodymų. Pačios kaltinamosios parodymus, kad tai 2016-12-15 Anykščių raj. (duomenys neskelbtini) k., pas V. J. S. buvo laikomas kitas žirgas, ne ,,V“, bei kad šio žirgo ir ,,V“ požymiai skiriasi, teismas atmeta, kaip prieštaraujančius surinktų įrodymų visumai. Pažymėtina, kad žirgo ,,V“ pase nebuvo atžymėta (įklijuota) duomenys apie mikroschemos šiam arkliui įvedimą (1 t., b.l. 32-33). R. S. pateiktas žurnalo išrašas (2 t., b.l. 9-12), neleidžia nebejotinai daryti išvadą jog žurnale nurodyta mikroschema buvo įvesta Ž. V.. Liudytojai A. J., R. S. teismo posėdyje parodė, kad net ir įvesta mikroschema gali būti tam tikrais atvejais dėl įvairių aplinkybių gali būti neaptinkama. Todėl mikroschema, teismo manymu, nėra vienintelis būdas identifikuoti žigą. Nesant mikroschemos žirgas identifikuojamas pagal žirgo požymius, aprašymus, apipaišymus, kurie yra registruose, žirgo pase. Be to, žirgą galima identifikuoti ir pagal asmenų, kurie žino, matė žirgą, nurodytus žirgo požymius, atpažinimus ir pan.
Išvardintų aplinkybių visuma rodo, kad minėtas žirgas – ,,V“, iš D. K.-S. išties nebuvo pavogtas, ir 2016 m. rugsėjo 30 d. kreipdamasi į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, dėl minėto žirgo vagystės, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą pagal BK 236 str. 1 d., melagingai pranešė apie šio žirgo – ,,V“, vagystę. Tačiau D. K.-S. 2016 m. rugsėjo 30 d. kreipdamasi į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą apie dar 3 trijų žirgų vagystę – žirgų ,,G“, ,,V“, ,,G“. Pažymėtina, kad byloje nėra surinkta neabejotinų įrodymų, kurie galėtų besąlygiškai patvirtinti, kad Panevėžio apskrities VPK dėl žirgų ,,G“, ,,V“, ,,G“ vagystės buvo melagingas. Byloje nėra surinkta objektyvių neginčijamų duomenų, kurie leistų daryti tvirtą išvadą, kad D. K.-S. prisidėjo prie šių žirgų dingimo (,,G“, ,,V“, ,,G“). Tai, kad 2016-12-15 buvo surastas žirgas ,,V“s, apie kurį D. K.-S. pranešę kaip apie pavogtą nepatvirtina, kad kiti žirgai - ,,G“, ,,V“, ,,G“ negalėjo būti pavogti. Duomenų leidžiančių teigti, kad D. K.-S. melagingai policijai pranešė apie žirgų ,,G“, ,,V“, ,,G“ vagystę, nepakanka D. K. – S. kaltei pagrįsti dėl šios jai kaltinime nurodytos veikos. Abejonės, kurių nepavyko pašalinti vertintinos kaltinamosios naudai. Todėl iš kaltinimo pagal BK 236 str. 1 d. šalintinos aplinkybės apie D. K.-S. melagingą pranešimą dėl žirgų ,,G“, ,,V“, ,,G“, vagystės. Nėra byloje pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad D. K.-S. padarė šią veiką. Pareiškime D. K.-S. nurodė bendrą žirgų kainą - 14 000 eur. (1 t. b.l. 22), apklausoje D. K.-S. detalizavo žirgų kainas, nurodydama, kad ,,V“, reg. Nr. LTU (duomenys neskelbtini) vertė yra 5000 eurų (1 t., b.l. 28). Kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad D. K.-S., 2016 m. rugsėjo 30 d. 18.15 val., kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, esantį Tulpių g. 60, Panevėžyje, kur būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą pagal BK 236 str. 1 d., melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, t.y. apie tai, kad 2016-09-30 apie 7.30 val. pastebėjo, jog iš aptvaro (duomenys neskelbtini) km. Panevėžio raj. pagrobtas žirgas reg. Nr. LTU (duomenys neskelbtini) vardu ,,V“ 5000 eurų vertės. Veikos dėl BK 236 str. 1 d. kvalifikacija nesikeičia.
Nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių teigti jog D. K.-S. melagingai policijai pranešė apie žirgų ,,G“, ,,V“, ,,G“ vagystę, ir pašalinus iš kaltinimo šias aplinkybes, atitinkamai tikslintinas ir kaltinimas dėl BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. Iš Gyvūnų draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K.-S. (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovėje nuo 2016-08-21 iki 2017-08-21 apdraudė 7 arklius nuo vagystės, trečiųjų asmenų tyčinės veiklos, ugnies, užkrečiamos pavojingos ligos; arklys reg. Nr. LTU (duomenys neskelbtini) (,,V“) buvo apdraustas 2500 Eurų suma (1 t., b.l. 113). Draudimo išmoka žirgo ,,V“ vagystės atveju sudarytų 2250 Eurų, t.y. nuo draudimo sumos taikant 10 proc. besąlyginę išskaitą (1 t., b.l. 17). Įvertinus tai, kad D. K.-S. pranešė apie žirgo (,,V“) vagystę, kuris nebuvo pavogtas, darytina išvada, kad D. K.-S., 2016 m. spalio 3 d. pranešdama draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini) Lietuvos atstovybei apie nebūtą žirgo vagystę t.y., kad 2016-09-30 apie 7.30 val. pastebėjo, jog iš aptvaro (duomenys neskelbtini) k. Panevėžio raj. pagrobtas žirgas reg. Nr. LTU (duomenys neskelbtini) vardu ,,V“, eurų vertės, kėsinosi apgaulės būdu įgyti savo naudai iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) Lietuvos atstovybės draudiminę išmoką 2250 eurų sumai. Tokia veika atitinka BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. Nesurinkus pakankamai įrodomųjų duomenų dėl melagingo pranešimo dėl žirgų ,,G“, ,,V“, ,,G“ vagystės, kaltinimas dėl BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. perkvalifikuotinas, atsižvelgus į sumą, kurią D. K.-S. kėsinosi neteisėtai įgyti (2250 Eur), į BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.
Skirdamas bausmę D. K.-S. teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Skiriant bausmes įvertintina padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis, kilę padariniai. Kaltinamoji D. K.-S. padarė 2 nusikalstamas veikas, kurios yra nesunkūs nusikaltimai. Veikos padarytos sutaptyje, teismo manymu D. K.-S. tikslas buvo sukčiavimo būdu gauti draudimo išmoką, todėl pareiškimas policijai dėl vagystės buvo būtina grandis siekiant galutinio tikslo – sukčiavimo būdu įgyti lėšas. D. K.-S. padarytos veikos yra tyčinės, viena veika baigta, kita pasikėsinimas, veikos iš esmės savanaudiškos. D. K.-S. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę D. K.-S. atsižvelgtina į tai, kad D. K.-S. ankščiau neteista, ankščiau administracine tvarka bausta, baustumas išnykęs (2 t., b.l. 163-166). Atsižvelgdamas į šias išdėstytas kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai R. G. už padarytas nusikalstamą veikas pagal BK 236 str. 1 d. bei BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. skirtinos baudos, kurių dydis mažesnis nei sankcijoje (veikų padarymo metu galiojančioje BK) nustatytas vidurkis; Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p,. pagrindais, jas apimant.
Proceso išlaidomis pripažintinos dokumentų įteikimo išlaidos – 79,50 euro, jos priteistinos iš kaltinamosios Valstybei.
Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti – Žirgų pasai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), r. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 6 švirkštai, 3 adatos, 3 juostelės lipdukų su numeriais, saugomi prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini D. K. – S. Arklio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), (,,V“), saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktines saugoti prie bylos. 2 vnt. kompaktiniai diskai su telefono skambučių išklotinėmis (2 t., b.l. 89, 99), nuotraukos (13 vnt., 4 t., b.l. 145), voką su dokumentais (2 t., b.l. 188) saugomi byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
D. K. – S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
D. K. – S. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai šias bausmes:
- už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos padarymą – 50 MGL dydžio baudą.
Paskirtas bausmes BK 63 str. 1 d. 2 d., 5 d. 1 p. pagrindu subendrinti apėmimo būdu ir paskirti D. K. – S. galutinę subendrintą bausmę – 50 MGL dydžio baudą (1883 Eur, MGL dydis skaičiuotas pagal MGL dydį veikų padarymo metu).
Priteisti iš D. K. – S. 79,50 Eur proceso išlaidų valstybei.
Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti – Žirgų pasus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 6 švirkštus, 3 adatas, 3 juosteles lipdukų su numeriais, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti D. K. – S. Arklio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), (,,V“), saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos. 2 vnt. kompaktinių diskų su telefono skambučių išklotinėmis, nuotraukas (13 vnt.), voką su dokumentais, saugomu byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti D. K. – S., kad paskirtą baudą ji turi sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų.: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ bankas, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB bankas Luminor, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas (įmokos kodas 6801), o dokumentus, patvirtinančius apie sumokėjimą, pristatyti Panevėžio miesto apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys). Išaiškinti D. K.–S., kad nurodytu laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismą. Išaiškinti proceso dalyviams, kad apeliacinis skundas paduotas BPK 327 straipsnyje, 328 straipsnio 1, 2 ar 4 punkte nurodytais pagrindais ir nesant BPK 325¹ straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, apeliacinėje instancijoje nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.