- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-06-01
- Bylos Nr.
- 2-318-33/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Pesliakas
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai, Klaipėdos miesto 8-ajam notarų biurui
- Kategorijos
- 34.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo teisėjas J. Pesliakas, sekretoriaujant J. Aukštuolienei, dalyvaujant atsakovo atstovui A. S. , trečiojo asmens atstovei A. Krugliakovai, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal T. Ž. ieškinį E. Ž. (įstatyminė atstovė – globėja L. J. ), tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai ir Klaipėdos miesto 8-ajam notarų biurui dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu bei teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškinio pareiškimais ieškovas prašo iš dalies pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarės B. Vinogradovienės išduotą E. Ž. 2006-03-16 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą bei pripažinti jam teisę į palikimo dalį, atsiradusią po sūnaus A. Ž. mirties, įpareigojant Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarą išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą dėl priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies. Nurodo esąs 2-osios grupės invalidas, neturintis jokio nekilnojamojo turto bei santaupų ir pragyvenantis tik iš invalidumo pensijos, kurios neužtenka būtinosioms gyvenimo reikmėms tenkinti. Būdamas gyvas sūnus jam teikdavo materialinę paramą, todėl po jo mirties CK 5.20 str. pagrindu jam atsirado teisė į privalomąją palikimo dalį. Nepaisant to, paveldėjimo teisės liudijimas į visą A. Ž. palikimą buvo išduotas jo dukrai E. Ž. , atstovaujamai įstatyminės atstovės L. J. .
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovės atstovė L. J. ieškinio nepripažino. Nurodė, jog ieškinys grindžiamas netinkama įstatymine norma, nes CK 5.20 str. reguliuoja santykius, susijusius su paveldėjimu pagal testamentą. Ieškovas klaidina teismą, nurodydamas, jog sūnus jam teikdavęs materialinę paramą, bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių nedarbingumą.
Vaikų teisių apsaugos tarnyba atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti. Nurodo, kad patenkinus jį būtų pažeistos nepilnametės E. Ž. teisės bei teisėti interesai.
Po keleto parengiamųjų teismo posėdžių ieškovas 2007-04-23 pateikė prašymą leisti atsiimti ieškinį (b. l. 100).
Atsiliepimas
Atsakovės atstovui A. S. nesutikus leisti ieškovui atsiimti ieškinį, byla nagrinėjama iš esmės (b. l. 109).
Šalies argumentai
Ieškovas T. Ž. į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas A. S. ieškinio nepripažįsta ir prašo jį atmesti. Paaiškina, kad ieškovas nėra mirusiojo A. Ž. pirmosios eilės paveldėtojas, todėl panaikinus paveldėjimo teisės liudijimą jam jokios teisės į palikimą negali atsirasti.
Šalies argumentai
Trečiojo asmens Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė A. Krugliakova su ieškiniu taip pat nesutinka ir prašo jo netenkinti. Paaiškina, jog šioje situacijoje ieškovas elgiasi nesąžiningai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas (CPK 83 str. 3 d., 178 str., CK 5.11, 5.20 str.).
Surinktais byloje įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) Dėl palikimo priėmimo į Klaipėdos miesto 8-ąjį notarų biurą kreipėsi mirusiojo tėvas T. Ž. , nurodydamas, jog kitų mirusiojo įpėdinių nėra (b.l. 6). Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą 2006 m. kovo 16 d. buvo išduotas mirusiojo A. Ž. nepilnametei dukrai E. Ž. (b.l. 7).
Pagal CK 5.20 str. 1 d. palikėjo vaikai, sutuoktinis ir tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, paveldi mirusiojo turtą tik esant testamentui ir jų neįtraukus į jį. Šiuo atveju E. Ž. mirusiojo tėvo A. Ž. turtui paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas pagal įstatymą. Paveldėjimą pagal įstatymą reguliuoja Civilinio kodekso penktosios knygos trečiojo skyriaus normos. CK 5.11 str. nurodo, jog palikėjo vaikai yra pirmosios eilės, o jų tėvai – antrosios eilės įpėdiniai. Antrosios eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmosios eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, arba kai iš jų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 str. 2 d.). Kadangi pirmosios eilės įpėdinė – mirusiojo duktė E. Ž. priėmė tėvo palikimą ir jai teisėtai buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, net iš dalies naikinti jį nėra pagrindo, nes jo panaikinimas ieškovui nesukurs jokių teisių. Nurodytų aplinkybių pagrindu ieškinys atmestinas.
Pareikšdamas ieškinį, ieškovas sumokėjo 150 Lt žyminį mokestį (b.l. 20-21). Likusios 7 997 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimas teismo 2006-12-28 nutartimi buvo atidėtas iki sprendimo byloje priėmimo (b.l. 24). Nors žyminio mokesčio viena iš paskirčių yra priemonė apsaugoti nuo nepagrįstų ieškinių, tačiau atsižvelgiant į tai, jog ieškovas sąžiningai galėjo klysti dėl tariamai pažeistų jo teisių, į tai, kad jis yra antrosios grupės invalidas, jo mėnesines pajamas sudaro 218,33 Lt gaunama invalidumo pensija (b.l. 5, 8), kuri nuo 2006-07-01 tik nežymiai pakito (b.l. 46), nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies jis atleistinas (CPK 83 str. 3 d.).
Atsakovo atstovui A. S. nepateikus jokių įrodymų apie ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (ieškovas galėjo sąžiningai klysti dėl savo teisių) bei atstovaujamosios L. J. patirtus nuostolius, prašymas dėl baudos ieškovui paskyrimo (CPK 95 str.) ir bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo priteisimo (CPK 93, 98 str.) nesvarstytinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
T. Ž. ieškinį atmesti.
Atleisti T. Ž. nuo nesumokėtos 7 997 Lt žyminio mokesčio dalies.
Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.