Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-06-28 · Administracinė byla Nr. I-1244-289/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Data
2017-06-28
Bylos Nr.
I-1244-289/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Virginijus Stankevičius
Pareiškėjas
D. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybės
2017 m. birželio 28 d.Šiauliai(S)
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Virginijus Stankevičius,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,dalyvaujant pareiškėjui D. B.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo D. B. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2017 m. gegužės 2 d. buvo gautas pareiškėjo D. B. skundas (2 b.l.), kuriame prašoma iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad savo paties skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo palaiko. Prašo pagal skundą priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nes patyrė išgyvenimus dėl neteisėtų Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų.

Savo skunde pareiškėjas D. B. nurodė, kad 2017 m. kovo 31 d. jis kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su prašymu suteikti jam 2 telefoninius skambučius, t.y. leistų jam paskambinti tą pačią dieną 11 val. bei 15 val. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija tokios galimybės nesuteikė, leido pasinaudoti tik vienu telefoniniu skambučiu. Tokiais savo veiksmais Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija neleido jam pasinaudoti tą savaitę jam priklausančiu skambučiu. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija, žinodama, kad jo teisės ir laisvės yra maksimaliai apribotos ir suvaržytos, užkirto kelią maksimaliai bendrauti su savo artimaisiais. Pareiškėjo nuomone, įstaigos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jeigu to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių. Administracija savo veiksmais apribojo jo teisę išnaudoti jam priklausančius tą savaitę skambučius. Dėl tokių veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, kadangi žinojo, kad jis turi tokią teisę, bet administracija neleido pasinaudoti šia teise. Prašo tenkinti skundą ir priteisti jo naudai 100 Eur moralinei žalai atlyginti (2 b.l.).

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (27 b.l.).

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepime (19–22 b.l.) nurodoma, kad su skundu nesutinka. Nurodė, kad bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjas D. B. buvo nuteistasis (priklausė paprastajai grupei). Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę skambinti telefonu. Pareiškėjas D. B. į įstaigą buvo etapuotas 2017-03-30 ir prabuvo joje tik iki 2017-04-04. Įstaigos administracijai 2017-03-31 pateikė prašymą Nr. 73/04-1584 pasiskambinti telefonu. Prašyme nurodė, kad nori pasiskambinti du kartus, tai yra 11.00 val. ir 15.00 val. Atsakovo nuomone, įstaigos administracija, prašant nuteistajam per dieną paskambinti du kartus (nors jis ir turi galimybę per savaitę paskambinti du kartus), neprivalo tuos du skambučius ir suteikti. Atsakovas vadovaujasi teisės aktų nuostata, kad paprastai per vieną dieną skambinti ir kalbėti telefonu leidžiama vieną kartą. Taip pat tardymo izoliatoriaus administracija, atsižvelgdama į sudarytas sąlygas paskambinti telefonu, skambinančiųjų skaičių, pataisos pareigūnų vykdomas funkcijas, gali leisti skambinti ir kalbėtis telefonu dažniau. Atsakovo nuomone, imperatyvo įstaigos administracijai leisti du kartus per dieną skambinti nėra. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjui galimybė skambinti ir kalbėti telefonu yra sudaryta, minėta teisė Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra suteikiama, o tai, kad pareiškėjui per dieną nebuvo suteikti 2 skambučiai, jokio teisinio reglamentavimo nepažeidė. Atkreipė dėmesį, kad savo prašyme pareiškėjas D. B. nenurodė jokių svarbių ar kitų objektyvių priežasčių jam skambinti du kartus, todėl įstaigos administracija, įvertinusi visą situaciją, pareiškėjui nedavė teisės skambinti du kartus, bet vieną kartą jis skambino, kas nepažeidė jokio teisinio reglamentavimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo D. B. skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius pagal jo prašymą leisti paskambinti telefonu tą pačią dieną du kartus leido suteikė jam tik vieną telefoninį skambutį. Dėl tokių Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 100 Eur.

Nuteistųjų teisė paskambinti telefonu yra reglamentuota Bausmių vykdymo kodekso (toliau ir BVK) 102 straipsnyje (2015 06 23 įstatymo Nr. XII-1818 red. nuo 2016 04 01).

Nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Skambinimo dažnumą nustato šio Kodekso 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jeigu to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių (BVK 102 straipsnio 1 dalis).

Nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninių pokalbių išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis (BVK 102 straipsnio 2 dalis).

Skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 102 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnio 4 punktu paprastajai nuteistųjų grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu (2015 06 23 įstatymo Nr. XII-1818 redak. nuo 2016 04 01).

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos 2009 m. birželio 1 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-172, nustato, kad Tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad suimtiesiems būtų sudarytos sąlygos šių Taisyklių XII skyriuje nustatyta tvarka skambinti kitiems asmenis ir kalbėti su jais telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija.

Taisyklių 75 punktas (2016 03 29 įsakymu Nr. 1R-110 (nuo 2016 04 01)) numato, kad vieno telefoninio pokalbio metu suimtasis gali skambinti keliems abonentams, tačiau bendra pokalbio telefonu trukmė negali viršyti 15 minučių. Paprastai per vieną dieną skambinti ir kalbėti telefonu leidžiama vieną kartą. Tardymo izoliatoriaus administracija, atsižvelgdama į sudarytas sąlygas paskambinti telefonu, skambinančiųjų skaičių, pataisos pareigūnų vykdomas funkcijas, gali leisti skambinti ir kalbėti telefonu dažniau.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas D. B., atlikdamas bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje, 2017 m. kovo 31 d. nagrinėjamu laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2017-05-05 pažymos Nr. 69/06-1595 „Dėl D. B.“ matyti, kad pareiškėjas D. B. į įstaigą buvo etapuotas 2017-03-30 ir prabuvo joje nuo 2017-03-30 iki 2017-04-04 (14 b.l.).

Pareiškėjas įstaigos administracijai 2017-03-31 pateikė prašymą Nr. 73/04-1584 pasiskambinti telefonu. Prašyme nurodė, kad nori pasiskambinti du kartus, tai yra 2017-03-31 11.00 val. ir 2017-03-31 15.00 val. (16 b.l.). Prašymas buvo registruotas Suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų, peticijų tardymo izoliatoriaus direktoriui registracijos žurnale (15 b.l.).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjui 2017 m. kovo 31 d. buvo suteiktas telefoninis skambutis, kuriuo buvo pasinaudota (17 b.l.).

Remiantis teisiniu reglamentavimu darytina išvada, kad pataisos įstaigose privalo būti užtikrinta, jog nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Normose imperatyviai nurodoma, kad pataisos įstaigoms nustatyta pareiga organizuoti ir užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos tinkamos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime išdėstyta nuomone, kad tokia galimybė Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuteistiesiems yra sudaryta, įstaigoje yra įrengti taksofonai, konkrečiu atveju pareiškėjui pagal jo prašymą nedelsiant, tą pačią dieną buvo suteikta galimybė paskambinti telefonu. Kaip jau anksčiau ir buvo pasisakyta, Taisyklių 75 punkte numatyta, kad vieno telefoninio pokalbio metu suimtasis gali skambinti keliems abonentams, tačiau bendra pokalbio telefonu trukmė negali viršyti 15 minučių. Paprastai per vieną dieną skambinti ir kalbėti telefonu leidžiama vieną kartą. Tardymo izoliatoriaus administracija, atsižvelgdama į sudarytas sąlygas paskambinti telefonu, skambinančiųjų skaičių, pataisos pareigūnų vykdomas funkcijas, gali leisti skambinti ir kalbėti telefonu dažniau. Taigi, Taisyklėse nėra imperatyviai nustatyta, kad įstaigos administracija, prašant nuteistajam per dieną paskambinti du kartus (nors jis ir turi galimybę per savaitę paskambinti du kartus), privalo tuos du skambučius ir suteikti. Teisės aktuose aiškiai nurodyta, kad Paprastai per vieną dieną skambinti ir kalbėti telefonu leidžiama vieną kartą. Tardymo izoliatoriaus administracija, atsižvelgdama į sudarytas sąlygas paskambinti telefonu, skambinančiųjų skaičių, pataisos pareigūnų vykdomas funkcijas, gali leisti skambinti ir kalbėtis telefonu dažniau (75 p.). Sutiktina su atsakovo atsiliepime išsakyta nuomone, kad imperatyvo įstaigos administracijai leisti du kartus per dieną skambinti nėra. Tai, kad pareiškėjui per dieną nebuvo suteikti du skambučiai, jokio teisinio reglamentavimo nepažeidė, tai nereiškia, kad jo teisė paskambinti nebuvo užtikrinta. Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas D. B. prašyme nenurodė jokių svarbių ar kitų objektyvių priežasčių jam skambinti du kartus, todėl įstaigos administracija, įvertinusi visą situaciją, pareiškėjui nedavė teisės skambinti du kartus, bet vieną kartą jam buvo leista paskambinti ir pareiškėjas skambino, kas nepažeidė jokio teisinio reglamentavimo.

Pareiškėjas prašo atlyginti padarytą 100 Eur neturtinę žalą.

Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, spręsdami bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo, administraciniai teismai privalo vadovautis Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) normomis. Deliktinė (dėl žalos atsirandanti) atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių. CK 6.246– 6.250 straipsniuose nustatytos sąlygos, kurios yra būtinos civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai (veikimas arba neveikimas), įpareigoto asmens kaltė dėl nurodytų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala (nuostoliai arba neturtinė žala) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ji atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.271 straipsnyje yra nustatytos specialiosios sąlygos, būtinos atsirasti atsakomybei už žalą, padarytą valdžios institucijų neteisėtais veiksmais. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, gali būti atlyginama tik nustačius visas būtinas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą), 2) žalos padarymo faktą, 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.). Neturtinės žalos padarymo atveju būtina nustatyti visus, jau minėtus, žalos elementus, kurie vienas be kito, žalos atlyginimo kontekste, egzistuoti negali.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (2009 m. vasario 20 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A556-95/2009). Pareiškėjas nurodė, kad nesuteikus antro telefoninio skambučio tą pačią dieną, Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija užkirto kelią jam maksimaliai bendrauti su savo artimaisiais. Kitų emocinių, dvasinių, fizinių išgyvenimų ar kitokių neigiamų patirčių pareiškėjas nei savo skunde, nei teismo posėdžio metu neįvardijo. Atsižvelgus į formuojamą teismų praktiką bei į nagrinėjamos bylos aplinkybes ir įrodymus, aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, nepaisant to, kad pats pareiškėjas galėjo išvengti to ir pasinaudoti ryšio su šeima palaikymui kitais BVK nustatytais būdais (pasimatymai, laiškai), kurie pareiškėjui nebuvo apriboti. Pareiškėjo paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, jog skundo reikalavimas dėl 100 Eur neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė sumažinti pareiškėjo galimybes bendrauti su artimaisiais, taip sukelti jam fizinį sukrėtimą, pažeminti, psichologiškai sugniuždyti, pabloginti santykius su artimaisiais, kad būtų juntamas stresas, nerimas (ABTĮ 57 str.). Akivaizdu, jog, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo D. B. reikalavimas dėl 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. B. skundą dėl 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjas Virginijus Stankevičius