- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-07-27
- Bylos Nr.
- AS-403-424-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Nijolė Piškinaitė, Algirdas Taminskas (pran.)
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybai
Įžanginė dalis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), Nijolės Piškinaitės ir Algirdo Taminsko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo 702-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo 702-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 374 “Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir teritorijos prie Mokyklos g. 70 detaliojo plano sprendinių tvirtinimo”. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 374 “Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir teritorijos prie Mokyklos g. 70 detaliojo plano sprendinių tvirtinimo” galiojimą iki bus išnagrinėta administracinė byla.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 21 d. nutartimi prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių atmetė. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nurodė, kad pradėjus įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, susijusius su statybomis, būtų padaryta žala pareiškėjo turtui, pasunkėtų būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Tačiau teismas pažymėjo, kad kokia konkrečiai žala pareiškėjo turtui būtų padaryta, taip pat aplinkybių, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas tikrai pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas, pareiškėjas nenurodė, todėl prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netenkino.
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 21 d. nutarties dalį, kuria nutarta atmesti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, bei laikinai sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 374 “Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir teritorijos prie Mokyklos g. 70 detaliojo plano sprendinių tvirtinimo” galiojimą iki bus išnagrinėta administracinė byla.
Pareiškėjas nurodo, kad suprojektavo ir įrengė inžinerinius tinklus P. Vaičaičio. A. Mackaus, H. Radausko, O. Miciūtės gatvėse ir Visorių gatvės dalyje bei įrengė privažiavimo kelių pagrindus, o kai kur ir dangas. Visa tai padaryta bendrijos (pareiškėjo) narių lėšomis ir darbu. Bendrijos narių visuotinis susirinkimas yra nustatęs, kad asmuo, norintis prisijungti savo individualų vienbutį namą prie bendrijos pastatytų inžinerinių tinklų (buitinės nuotekynės ir vandentiekio), privalo sumokėti bendrijai 40000 Lt. Ginčijamu teisės aktu suformuoti 9 sklypai, kuriuose numatyta pastatyti ne mažiau kaip devynis individualius namus. Jei statytojai, vadovaudamiesi šiuo ginčijamu teisės aktu, pradėtų vykdyti statybos darbus ir prisijungtų savo inžinerinius tinklus prie bendrijos inžinerinių tinklų, Pareiškėjai būtų padaryta virš 360000 Lt žala. Be to, įgyvendinant ginčijamo detalaus plano sprendinius, būtų suniokoti bendrijos gyventojų pasodinti medžiai, želdiniai, įrengtos dangos. Dėl paminėtų priežasčių mano, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta, o prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti pritaikytos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 151 straipsnio 1 punktas).
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Taigi užtikrinimo priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Jų taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Todėl reikalavimo užtikrinimo priemones teismas turi ir gali taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas reikalavimas būtų patenkintas. Taigi pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti konkrečias aplinkybes ir faktus, pateikti įrodymus, patvirtinančius reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindų egzistavimą.
Nagrinėjamoje byloje atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjas grindžia tuo, kad jei statytojai, vadovaudamiesi ginčijamu aktu pradėtų vykdyti statybos darbus ir prisijungtų savo inžinerinius tinklus prie bendrijos tinklų, pareiškėjui būtų padaryta 360000 Lt žala, be to, būtų suniokoti gyventojų pasodinti medžiai, želdiniai, įrengtos dangos. Taigi, kaip matyti iš pareiškėjo atskirojo skundo, pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones jis iš esmės sieja ne su grėsme, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo dėl teisės akto panaikinimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, bet su tuo, kad pareiškėjui (jos nariams) gali būti padaryta žala. Tačiau pareiškėjas nenurodo aplinkybių, kurios galėtų sutrukdyti jam reikalauti tokios žalos atlyginimo ir jį gauti. Be to, pareiškėjas nenurodo kas konkrečiai ketina imtis tų veiksmų, kurių atlikimą jis sieja su žalos jam padarymu. Todėl pareiškėjo nurodomos grėsmės šaltinis yra neapibrėžtas ir neaiškus. Pareiškėjas taip pat nenurodo aplinkybių, galinčių patvirtinti, kad tų veiksmų, kurių atlikimą jis sieja su žalos jam padarymu, vykdymas gali prasidėti ir sukelti jam nepataisomos žalos dar iki šios administracinės bylos išnagrinėjimo. Byloje nėra duomenų apie ginčijamo sprendimo pagrindu išduotus statybos leidimus, realiai planuojamas ar vykdomas statybas, jų eigą, mastą ir pan. Pareiškėjo teiginiai apie statybų tikimybę ir galimą prisijungimą prie jo inžinerinių tinklų, gyventojų pasodintų medžių, želdinių, įrengtos dangos niokojimą abstraktūs, nepagrįsti įrodymais, remiasi prielaidomis. Nors byloje yra tam tikrų nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų bylos, tačiau neginčijamų įrodymų, kad jų savininku Nekilnojamo turto registre įregistruotas būtent pareiškėjas, byloje nėra. Be to, būdamas nekilnojamojo turto savininku pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka ir ribose gali (ir ateityje galės) civilinėje teisėje numatytais būdais ginti savo nuosavybės teisę (kurią pasak pareiškėjo jis turi) į inžinerinius tinklus, medžius, želdinius, įrengtas dangas, tai yra tuos objektus, kuriems, pareiškėjo nuomone, gali būti padaryta žala.
Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes ir nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nes pagal byloje esančią medžiagą jas taikyti nėra pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo.
Vadovaudamasi išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė Nijolė Piškinaitė Algirdas Taminskas