- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-10-27
- Bylos Nr.
- A2.6.-16300-716/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-15632-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Pažeidėjas
- V. M.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriam išaiškintos jo teisės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str., teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. 2015-09-03, apie 20.39 val., Liejyklos g. 6, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo atbulas ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį Citroen C2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
V. M. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad 2015-09-03 važiuodamas automobiliu ties Liejykos g. 6 stabtelėjo norėdamas pasukti. Įsitikinęs, kad tai daryti nesaugu, jis atsitrenkė į kitą automobilį, po ko pasišalino. Gyvena su K. J., kuri turi neįgali sūnų. Šis namuose buvo vienas. Pajudėjęs ir pajutęs, kad kliudė kitą automobilį, jis sutriko, skubėjo , todėl išvažiavo. Nepamena, ar kliudė kitą asmenį. Buvo blaivus, draudimą turėjo.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio E. G. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2015-09-03 apie 20.43 val. iš VPK OVS gautas pranešimas, kad Liejyklos g. 6, Vilniuje eismo įvykis, apgadintas automobilis Citroen C2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi automobilio Citroen C2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. K., kuris paaiškino, kad Liejyklos g. 6 sustojo, staiga priekyje stovintis automobilis pradėjo riedėti atgal ir atsitrenkė į priekinį bamperį, išlipo iš automobilio, vairuotojas pradėjo važiuoti link Viniaus gatvės (b. l. 8).
Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2015-09-03 20 val. 43 min. pranešta apie įvykį nurodant, kad į pranešėjo automobilį atsitrenkė automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 9)
2015-09-03 eismo įvykio schemoje nurodyta automobilio „Citroen C2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padėtis (b. l. 10).
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti užfiksuoti automobilio „Citroen C2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (b. l. 11).
Iš A. K. paaiškinimo matyti, kad 2015-09-03 apie 19.45 val. jis važiavo Liejyklos gatve, buvo pilna automobilių, stovėjo eilėje, priešais jį stovintis automobilis įjungė galinę pavarą ir trenkėsi į jo automobilio priekį. Jis įjungė avarinį signalą ir išlipęs iš automobilio priėjo prie priekyje stovėjusio automobilio vairuotojo, kai jis staigiai susukęs vairą ir paspaudęs gazo pedalą trenkėsi į jį nublokšdamas ant gatvės. Jis bandė vytis automobilį ir įsidėmėti numerius, kiek pavyko įžiūrėti, automobilio Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12).
Iš VAD vyriausiojo specialisto S. J. rašto matyti, kad peržiūrėdamas Departamentui atsiųstus dokumentus pastebėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos prašymą dėl vaizdo įrašo pateikimo Liejyklos gatvėje (eismo įvykis reg. Nr. 07-15-9412634). Peržiūrėjus prašymą, jis atkreipė dėmesį, kad jame minimas automobilis TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis yra jo ir jį vairuoja tik jis asmeniškai. Nuo 2015 rugsėjo 3 d. 17:00 val. automobilis stovėjo prie jo gyvenamosios vietos -Viršuliškių g. 29, namo kieme. Automobilis buvo užrakintas, automobilio raktai buvo pas jį, kiti asmenys automobiliu pasinaudoti negalėjo. Kitą kartą automobiliu važiavo 2015 rugsėjo 5 d. apie 11:00 val. Minėtą vaizdo įrašą užfiksavo Lietuvos Respublikos Prezidentūros (toliau - LRP) vaizdo kameros. Kadangi vaizdo kamera randasi toli nuo įvykio vietos (ant LRP tvoros, apie 100 m. nuo įvykio vietos), pats auto įvykis matosi blogai. Detaliau galima įžiūrėti įtariamą automobilį, kai jis prieš įvykį pravažiuoja prie vaizdo kamerų nuo Katedros aikštės pusės (L. S.-Gucevičiaus g.) ir įvažiuoja į Liejyklos g. Kadangi buvo jau tamsu, vaizdo kameroms neužteko apšvietimo, valstybiniai numeriai matosi prastai. Peržiūrėjęs vaizdo medžiagą pastebėjo, kad įtariamas automobilis prie vaizdo kamerų pravažiuoja 2015 rugsėjo 3 d. nuo 20 val. 36 min. 09 sek. iki 20 vai. 36 min. 18 sek. Jis važiuoja prieš juodos spalvos automobilio „Citroen C2". Automobilio prekinėse sėdinėse matosi tik vairuotojas, keleivio nėra. Automobilis tamsiai pilkos arba tamsiai žalios spalvos, universalas, ant stogo bagažinės išilginiai strypai (liaudyje vadinami „ragai"), tamsinti galiniai šoniniai ir galinis stiklai, ant ratų plastikiniai gaubtai. Automobilio kėbulo forma ir dizainas primena „Opel Astra" automobilį. Kadangi blogai matosi valstybinis numeris, įtaria sekančias valstybinio numerio raidžių ir skaičių kombinacijas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) Kiek galėjo įžiūrėti, pirmas skaičius tikrai „7".
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone nustatė ir pripažįsta, kad V. M. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas – automobilis. V. M. po įvykusio eismo įvykio fakto privalėjo likti eismo įvykio vietoje. V. M. to nepadaręs pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tokią tiesą byloje patvirtina visuma minėtų rašytinių įrodymų, paties V. M. parodymai ir kaltės pripažinimas, nukentėjusiojo paaiškinime nurodytos aplinkybės, pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys.
V. M. būdamas vairuotoju ir žinodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus jų nevykdė ir tyčia pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos ir yra kaltas dėl to. V. M. pripažino pajutęs automobilių kontaktą, matęs jį stabdantį asmenį. Tokios aplinkybės patvirtina, kad jis turėjo galimybę ir privalėjo situaciją vertinti kaip eismo įvykį, dėl ko privalėjo likti eismo įvykio vietoje iki jo aplinkybių nustatymo ir išaiškinimo. Šiuo atveju pasišalinimo priežastys (stresas, sumišimas ar skubėjimas), suprantant eismo įvykio faktą ir galimas pasekmes, reikšmės veikos kvalifikacijai neturi. Tokiu būdu V. M. padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., nes dėl savo kaltės sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, bei pažeidimą, numatytą 130 str. 1 d., nes tyčia pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus (220 p.) pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos.
V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pažeidėjas gailisi dėl pažeidimo padarymo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas pažeidėjui nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, į sukeltas pasekmes ir kaltininko veiksmų turinį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į V. M. asmenybę – administracine tvarka baustas, turi galiojančią nuobaudą, kaltę pripažino. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas siekdamas tinkamo nuobaudos tikslų įgyvendinimo už kiekvieną iš padarytų pažeidimų skiria straipsnių sankcijose numatytas pinigines baudas, pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str. nuostatas. Kartu teismas įvertina tai, kad už tokio pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus V. M. baudžiamas pirmą kartą, sukeltos pasekmės ir padaryta žala nėra didelė, pažeidimą dėl pasišalinimo įtakojo asmeninės priežastys dėl gresiančios atsakomybės. Pažeidimo turinys ir įstatymo minimali sankcija taikant privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šiuo atveju yra akivaizdžiai neproporcingi ir neadekvati padaryto pažeidimo turiniui. Nėra duomenų, kad įvykio metu V. M. vairavo transporto priemonę be privalomos techninės apžiūros ar privalomo civilinės atsakomybės draudimo, taip pat, kad jis būtų neblaivus. Teismas įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus, mato galimybę pažeidėjui taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. ir už padarytą pažeidimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos paskirti trumpesnės trukmės nei numatyta įstatymo sankcijoje privalomą administracinę nuobaudą.
Už atskirus pažeidimus paskirtos nuobaudos subendrintinos taikant administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. taisykles.
Atsižvelgiant į V. M. prašymą ir jo turtinę padėtį – šiuo metu dirba gaudamas nedideles pajamas, gyvena kartu su asmeniu, kuriai padeda išlaikyti neįgalų šios sūnų, privalo teikti išlaikymą savo sūnui, gyvenančiam su mama užsienyje – įvertinus paskirtos baudos dydį, jos mokėjimą tikslinga išdėstyti per metų laikotarpį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., 30² str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas
nutaria:
V. M. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirti 35 (trisdešimt penkių) eurų dydžio baudą.
V. M. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirti 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. paskirtas nuobaudas subendrinus, V. M. skirti galutinę nuobaudą – 1020 (vieno tūkstančio dvidešimties) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį, kas mėnesį mokant ne mažiau po 85 (aštuoniasdešimt penkis) eurus iki visiško baudos sumokėjimo.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.