- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-28
- Bylos Nr.
- AS-444-372-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01067-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Stasys Gagys, Virgilijus Valančius (pran.)
- Pareiškėjas
- Lazdijų rajono savivaldybės Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai
- Trečiasis asmuo
- viešajai įstaigai „Lietuvos verslo paramos agentūra“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lazdijų rajono savivaldybės Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lazdijų rajono savivaldybės Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Lietuvos verslo paramos agentūra“ dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Lazdijų rajono savivaldybės Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazija (toliau – ir pareiškėjas, Gimnazija) 2012 m. balandžio 16 d. skundu (b. l. 1-8) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. 4-235 „Dėl Europos Sąjungos fondų lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-04-013 vykdytojai Lazdijų rajono savivaldybės Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijai, grąžinimo“ ir įpareigoti Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją iš naujo išnagrinėti viešosios įstaigos „Lietuvos verslo paramos agentūra“ (toliau – ir LVPA) siūlymą dėl paramos grąžinimo ir priimti naują sprendimą; 2) Panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. 236 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 4-382 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“ ir įpareigoti priimti naują sprendimą; 3) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 4-235 „Dėl Europos Sąjungos fondų lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-04-013 vykdytojai Lazdijų rajono savivaldybės Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijai, grąžinimo“ ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. 236 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 4-382 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“ galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) įpareigoti viešąją įstaigą „Lietuvos verslo paramos agentūra“ pateikti pažymą apie netinkamų finansuoti išlaidų dydžius už kiekvieną nustatytą pažeidimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutartimi (b. l. 64-66) priėmė pareiškėjo Lazdijų rajono savivaldybės Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos skundą, tačiau netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Nustatė, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 4-235 pripažino netinkamomis finansuoti išlaidomis 522 545,35 Lt ir nurodė pareiškėjui per 60 dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos grąžinti išmokėtų lėšų dalį 445 936,67 Lt, išskaičiuoti 76 608,68 Lt iš mokėjimo prašymo ir kt. Taip pat nustatė, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 236 sumažinta pareiškėjui skirta finansavimo lėšų suma nuo 2 694 67,00 Lt iki 2 171 721,65 Lt.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamų aktų sustabdymą iš esmės grindžia aplinkybe, kad įvykdžius ginčijamų aktų nurodymus ir grąžinus išmokėtų lėšų dalį, pareiškėjas patirtų didelių finansinių nuostolių, o atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš valstybės ir savivaldybės biudžeto, neigiamų pasekmių patirtų tiek pareiškėjas, tiek Lazdijų rajono moksleiviai. Nesiėmus nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, o vėliau teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas, nes būtų padaryta turtinė žala bei žala visuomenei.
Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS525-215/2011, Nr. AS858-13/2011, Nr. AS858-638/2010, Nr. AS525-632/2011, Nr. AS822-103/2009) ir nurodė, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslas yra būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas ir ginčijamais įsakymais pritaikyta finansinė korekcija nuo projekto sumos būtų sustabdyta tik laikinai, t. y. iki administracinės bylos išnagrinėjimo. Ginčą išsprendus iš esmės ir teismui priėmus pareiškėjui nepalankų sprendimą sumažinti projektui skirtą finansavimo sumą, pareiškėjas vis tiek turėtų rasti lėšų projektui vykdyti. Tuo tarpu teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, vertino būtent tai, ar teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, o ne tai ar prašomų priemonių pritaikymas turės įtakos pareiškėjo teisėms ir interesams. Todėl šiuo atveju pareiškėjas privalėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius jo teiginius apie teismo sprendimo įvykdymo negalimumą, apsunkinimą. Teismas taip pat pabrėžė, kad palankaus pareiškėjui teismo sprendimo priėmimo atveju dėl ginčijamų įsakymų kilusi žala galėtų būti atlyginta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytomis sąlygomis.
III.
Pareiškėjas Lazdijų rajono savivaldybės Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazija atskiruoju skundu (b. l. 69-73) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus įrodymus ir priimdamas sprendimą, apsiribojo tik Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) atskirų normų perrašymu, tačiau abstrakčių nuostatų netaikė pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių kontekste. Pažymi, jog teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tik formaliai, nes pareiškėjo atveju ir teismo nutartyje cituotų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose bylose priimtų nutarčių atvejais bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos.
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad pasak pareiškėjo, lėšų grąžinimas jam reikštų tik nuostolius. Pareiškėjo teigimu, jis labai aiškiai įvardino, kad tokios sumos grąžinimas reikštų gimnazijos uždarymą, nes nurodyta grąžinti pinigų suma buvo gauta ir panaudota pagal tikslinę paskirtį, t. y. pastato renovavimui, ir minėtos sumos pareiškėjo sąskaitoje nėra. Pareiškėjas pabrėžia, kad uždarius gimnaziją, palankus teismo sprendimas, kuriuo būtų panaikinti pareiškėjo skundžiami teisės aktai, o tuo pačiu ir prievolė grąžinti šias sumas, būtų visai neįvykdomas, nes žalos atlyginimo klausimas taptų neįmanomas, nebesant paties subjekto.
Nurodo, kad Gimnazijos biudžetas 2012 m. yra 574 700,00 Lt, todėl iš šios sumos išieškojus nurodytą sumą, mokykla nebegalėtų veikti, nes nebebūtų lėšų jos išlaikymui. Tokiu būdu reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas sukelia tiesiogines pasekmes jautriausiai visuomenės daliai vaikams, kuriems nebūtų įmanoma užtikrinti teisės į mokslą, nes jiems tektų vykti į mokyklą į Lazdijus arba į Veisiejus. Nesustabdžius skundžiamų įsakymų galiojimo, palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, o jeigu bylą būtų nagrinėjama ilgesnį laiką – taptų neįmanomas, kadangi būtų padaryta ne tik turtinė žala, bet ir žala visuomenei.
Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškino ABTĮ 92 straipsnį, kadangi neatsižvelgė į minėtą teisės normą užtikrindamas garantijas asmenims, besikreipiantiems į teismą.
Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Žr. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-13/2011) ir nurodo, jog Gimnazija yra biudžetinė įstaiga, kuri neturi galimybės keisti savo veiklos pobūdžio, nes jai pavesta aiškiai švietimo įstaigoms priskirta veikla, kurios vykdymas neturint lėšų būtų susijęs ne tik su finansiniais sunkumais, išmokant atlyginimus, bet ir tiesiogiai paliestų mokinių mokymosi kokybę.
Atkreipia dėmesį, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati ir ją pritaikius būtų apsaugotas viešasis interesas – prioritetinė švietimo sritis ir vaikų teisė į mokslą. Šios priemonės taikymas būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo bei proceso šalių interesų pusiausvyros ar viešojo intereso, nes prašant pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pirmiausia yra siekiama apginti pažeidžiamus visuomenės dalies – moksleivių interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra pagrįstas. Taip pat pažymi, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra daugiau susiję su skundžiamų sprendimų neigiamomis pasekmėmis pačiam pareiškėjui ir jo vykdomai veiklai, nei su grėsme, jog teismo priimto sprendimo nagrinėjamoje byloje įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas.
Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo LVPA pažymi, kad nėra pagrindo laikinai sustabdyti skundžiamų Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymų galiojimą pilna apimtimi. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 4-235 2.1 punktu nustatyta, kad pareiškėjas privalo grąžinti išmokėtų lėšų dalį 445 936, 67 Lt, o 3.1 punktu nustatyta, kad LVPA privalo išskaičiuoti 76 608, 68 Lt iš pareiškėjo mokėjimo prašymo, pateikto pagal projektą Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-04-013. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 4-235 3.1 punktas yra beveik įvykdytas, t. y. iš pareiškėjo mokėjimo prašymo Nr. MP006 buvo išskaičiuota 15 758,68 Lt., iš mokėjimo prašymo Nr. MP007 – 57 350,00 Lt, viso – 73 108,68 Lt. Liko išskaičiuoti 3500,00 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamos bylos dalykas yra reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 4-235„Dėl Europos Sąjungos fondų lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-04-013 vykdytojai Lazdijų rajono savivaldybės Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijai, grąžinimo“ ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 236 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 4-382 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“, galiojimo laikinas sustabdymas iki tol, kol bus išnagrinėta administracinė byla iš esmės ir įsiteisės teismo sprendimas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 4-235 pripažino netinkamomis finansuoti išlaidomis 522 545,35 Lt ir nurodė pareiškėjui per 60 dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos grąžinti išmokėtų lėšų dalį 445 936,67 Lt, išskaičiuoti 76 608,68 Lt iš mokėjimo prašymo ir kt. Taip pat nustatė, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 236 sumažinta pareiškėjui skirta finansavimo lėšų suma nuo 2 694 67,00 Lt iki 2 171 721,65 Lt.
Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Pažymėtina, jog, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų ( Žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010). Teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad susiklosčiusi sunki ekonominė situacija ir jos metu kylantys finansiniai sunkumai gali būti pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (Žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-206/2010), tačiau asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia tuo, jog jos nepritaikius Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymais nurodytos grąžintinos paramos sumos grąžinimas reikštų gimnazijos uždarymą, nes nurodyta grąžinti pinigų suma buvo gauta ir panaudota pagal tikslinę paskirtį, t. y. pastato renovavimui, ir minėtos sumos pareiškėjo sąskaitoje nėra. Nurodo, jog Gimnazija yra biudžetinė įstaiga ir jos biudžetas 2012 metams yra 574 700,00 Lt, todėl iš šios sumos išieškojus nurodytą sumą, mokykla nebegalėtų veikti, nes nebebūtų lėšų jos išlaikymui. Tokiu būdu reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas sukeltų tiesiogines pasekmes jautriausiai visuomenės daliai vaikams, kuriems nebūtų įmanoma užtikrinti teisės į mokslą.
Teisėjų kolegija pažymi, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos tada, kai yra reali grėsmė, jog jų netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Šiuo atveju pareiškėjas nurodo argumentus, susijusius su paskirtos sankcijos įvykdymo sunkumais, skundžiamų įsakymų neigiamomis pasekmėmis pareiškėjui ir jo vykdomai veiklai. Pareiškėjas paaiškino, jog jis neturi jokių atliekamų piniginių lėšų, iš kurių galėtų grąžinti skundžiamuose įsakymuose nurodytą grąžintinos gautos paramos dalį, tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, jog pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę skundžiamuose įsakymuose nurodytos paramos grąžinimas būtų sustabdytas tik laikinai, t. y. iki administracinės bylos išnagrinėjimo, ir pareiškėjui priėmus nepalankų teismo sprendimą jis vis tiek būtų priverstas grąžinti nurodytą paramos sumą.
Pareiškėjas Lazdijų rajono savivaldybės Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazija, siekdamas pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinumą pateikė Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 5TS-277 patvirtintą 2012 m. Lazdijų rajono savivaldybės biudžetą (II t., b. l. 54-62), kur nurodytas jo biudžeto paskirstymas 2012 metams (b. l. 158-162), tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo esamą finansinę padėtį. Todėl byloje nėra pagrindo teigti, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjas bus priverstas atleisti darbuotojus, taps nemokus ir negalės vykdyti savo veiklos. Teisėjų kolegija vertinimu, dalies Europos Sąjungos finansinės paramos grąžinimas nereiškia, jog nebus galima įvykdyti pareiškėjui palankaus sprendimo ar jo įvykdymas pasunkės. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors teismas negali viešojo administravimo subjektams uždrausti vykdyti jiems suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus, manytina, kad atsakovas žinodamas apie pareiškėjo keliamus reikalavimus turėtų įvertinti riziką priimant atitinkamus sprendimus dėl finansavimo lėšų paskirstymo, kad teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą nebūtų užkirstas kelias pareiškėjui susigrąžinti atitinkamą Europos Sąjungos finansinės paramos sumą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi bei įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, taip pat teismui pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad negalima daryti išvados, kad byloje yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo Lazdijų rajono savivaldybės Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.