- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-30
- Bylos Nr.
- 1-918-311/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13310-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- V. T.
- Advokatai
- Georgijus Zavtrakovas
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją, kurioje V.T., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas (teistumai išnykę),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. T. 2017-03-19 apie 21.25 val. adresu Kauno r. sav., Zapyškio sen., Zapyškis, Vytauto g. 33, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį "Audi 100", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, (nustatyta 2,15 promilių etilo alkoholio kraujyje), t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d.
Kaltinamasis V. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-03-19 apie 20.30 val. jam paskambino draugas ir paprašė atvežti cigarečių. Tuomet jis su broliui Rimvydui priklausančiu automobiliu „Audi 100“ nuvažiavęs nupirko cigarečių ir nuvyko pas draugą, kur kartu su juo išgėrė trauktinės „Žolynas“. Apie 21.20 val. jis su brolio automobiliu važiavo namo. Važiuodamas link namų, prasilenkė su policijos pareigūnų automobiliu. Parvažiavęs į kiemą, vienas būdamas automobilyje dar išgėrė pusę butelio trauktinės „Žolynas“ ir tada, lipdamas iš automobilio, pamatė kieme policijos pareigūnų automobilį su įjungtais švyturėliais. Prie jo priėjo vienas pareigūnas, kuris paprašė pateikti savo dokumentus. V. T. atsakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, nes teisės yra atimtos dar labai seniai, 1994 metais. Pareigūnai V. T. pasakė, kad patikrins girtumą ir po alkotesterio patikros jam buvo nustatytas 1,93 promilių girtumas. Po to pareigūnai jį pristatė į Kauno priklausomybės ligų centrą, kur jis savanoriškai davė kraują, šlapimą tam, kad būtų nustatytas alkoholio kiekis kraujyje. Labai nuoširdžiai gailisi, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus. Dėl automobilio jo brolis pretenzijų jam neturi.
Kadangi kaltinamasis V. T. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 str., 291 str.
Liudytojas R. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. T., gim. 1970 m., yra jo brolis. Su juo ir šeima kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Turi savo vardu registruotą automobilį „Audi 100“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos. Kadangi gyvena nuosavame name, automobilio raktelius ir dokumentus laiko automobilyje. Kažkada seniai brolis turėjo vairuotojo pažymėjimą, o ar jį turi dabar, nežino. Broliui savo automobiliu naudotis retkarčiais leisdavo, kai jis būdavo blaivas. 2017-03-19 tikslaus laiko neprisimena, galėjo būti 21-22 val., buvo namuose, brolio namuose nebuvo. Pro langą pamatė policijos automobilį su įjungtais švyturėliais. Išėjęs į lauką pamatė kieme stovintį jam priklausantį automobilį ir policijos pareigūnų tarnybinį automobilį. Taip pat pamatė savo brolį Vigirdą, kuris buvo neblaivus. Pareigūnai jam paaiškino, kad brolis vairavo jo automobilį neblaivus. Dėl to, kad Vigirdas buvo pasiėmęs jo automobilį, pretenzijų jam neturi, kadangi automobilis nesugadintas ir Šiuo metu jau yra jam grąžintas. Pasižada jį saugoti, nekeisti, neparduoti iki teismas priims sprendimą. Ateityje broliu pasirūpins ir prižada, kad tokie dalykai daugiau nepasikartos, neleis jam vairuoti išgėrus ir neduosiu jam daugiau savo automobilio (b. 1. 15-16).
Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose. 2017-03-19 dirbant AP r.Š. „1885" su vyr. patruliu A. D. apie 21.25 vai. patruliuojant tarnybiniu automobiliu nustatytame maršrute Zapyškyje, Kauno r. sav., pastebėjo automobilį „Audi 100", valst. nr. (duomenys neskelbtini) Minėto automobilio vairuotojas sukėlė įtarimą, kadangi prasilenkiant jis įtartinai manevravo automobilį, mėtėsi į šalis. Dėl šių priežasčių su kolega nusprendė sustabdyti patikrinti automobilį. Jiems apsisukus ir privažiavus automobiliui „Audi 100" iš galo, jo vairuotojas staiga išjungė artimąsias šviesas ir įsuko į nuosavo namo kiemą, adresu Vytauto g. 33, Zapyškis, Zapyškio sen., Kauno r. sav. Įjungus tarnybiniame automobilyje įrengtus specialiuosius šviesos signalus minėtą automobilį sustabdė, iki tol visą laiką jam važiavo iš paskos. Iš sustojusio automobilio „Audi 100" vairuotojo pusės išlipo akivaizdžiai neblaivus vyriškis, kuris svirduliavo į šalis, jo judesių koordinacija buvo sutrikusi. Bendraudamas su vyriškiu juto nuo jo sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Jam paklausus ar vyriškis vartojo alkoholinių gėrimų, jis neneigė, kad vairavo neblaivus. Kai paprašė jo pateikti automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą, vyriškis jų nepateikė, sakydamas, jog teisė vairuoti jam yra atimta seniai už vairavimą neblaiviam, o automobilio dokumentų pateikti negali, nes jie yra pas jo brolį automobilio „Audi 100" savininką. Paprašius piliečio pateikti savo asmens dokumentą, jis pateikė LR pasą, pagal kurį buvo nustatyta jo asmens tapatybė V. T., gim. 1970 m. Kadangi V. T. nurodė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, 21.44 vai. jam alkotesteriu „Alcotetst 6810" nr. ARFM-0364 buvo nustatytas 1,93 prom. girtumas. Apie tai informavo VPK budėtoją. Į įvykio vietą atvyko kitas autopatrulis r.š. „1710", kurie liko saugoti automobilį „Audi 100". Tuo tarpu jis su kolega valandos bėgyje V. T. pristatė į Kauno apskrities PLC, adresu Giedraičių g. 8, Kaunas, kur V. T. sutiko savanoriškai duoti kraujo mėginį, kad butų nustatytas jo alkoholio kiekis kraujyje. Taip pat Kauno apskrities PLC patikrinus alkotesteriu V. T. girtumą buvo atitinkamai buvo nustatytas 1,50, 1,95 prom. girtumas. Vėliau V. T. pristatė į Kauno apskrities VPK VTV OVS (b. 1. 20-23).
Iš 2017-03-19 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017-03-19 apie 21.25 vai. patruliuojant r.š. „1885" kartu su vyr. patruliu A. D. tarnybiniu automobiliu Zapyškyje, pastebėjo automobilį „Audi 100", valst. nr. (duomenys neskelbtini) Prasilenkiant su automobiliu jo vairuotojas sukėlė įtarimą, kad galimai yra apsvaigęs. Nusprendė automobilį sustabdyti patikrinimui. Jiems privažiavus "Audi 100" automobiliui iš galo, jis staiga išjungė artimąsias šviesas ir pasuko į dešinę, į nuosavo namo kiemą. įjungę tarnybinio automobilio švyturėlius paskui jį įvažiavo į privataus namo kiemą, kaip vėliau paaiškėjo Vytauto g. 33. Automobilio bei jo vairuotojo iš akiračio nebuvo pametę. Sustojus „Audi 100" automobiliui, iš jo išlipo akivaizdžiai neblaivus vairuotojas, kuris neneigė, kad vairavo neblaivus bei teigė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, jis jam yra atimtas už vairavimą apsvaigus. Vairuotojas automobilyje važiavo vienas. Vairuotojas pateikė savo pasą, pagal kurį nustatė, kad automobilį vairavo V. T., gim. 1970 m. 21.44 vai. patikrino alkotesteriu „Alcotetst 6810" nr. AFRM-0364, vairuotojui buvo nustatytas 1,93 prom. girtumas, nuo to laiko jis buvo sulaikytas adresu Zapyškis, Vytauto g. 33. apie įvykį informuotas VPK budėtojas. Į įvykio vietą atvyko kitas autopatrulis r. š. „1710", kurie liko saugoti automobilį. Jie su V. T. nuvyko į KAPLC, kad būtų paimtas kraujas girtumui nustatyti bei išduota medikų pažyma apie asmens sveikatos būklę. Po medikų apžiūros V. T. pristatytas į OVS (b. l. 24).
Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 3903 matyti, kad 2017-03-19 21:44 val. V. T. nustatytas 1,93 promilių girtumas (b.1. 25).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialistės D. Z. išvados Nr. T-A 2675/2017(01) matyti, kad V. T. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,15 % (promilės) etilo alkoholio (b. 1. 32).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo V. T. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 7 d.,
Pagal BK 281 str. 7 d. atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis V. T. 2017-03-19 apie 21.25 val. Vytauto g., Zapyškyje, Kauno rajone, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Audi 100“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Jį sustabdžius policijos pareigūnams ir patikrinus jo girtumą nustatyta, kad jo kraujyje yra daugiau negu 1, 5 promilės alkoholio, t.y. nustatyta 2,15 promilių girtumas. Kad vairavo automobilį, prieš tai vartojęs alkoholinių gėrimų, pripažino ir pats V. T..
Dėl bausmės
Kaltinamasis V. T. kaltas ir baustinas.
Kaltinamojo V. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis V. T. kaltu visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nors anksčiau teistas, tačiau teistumai išnykę, niekur nedirba ir legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2002-01-01 stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 42-43), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 44), baustas administracine tvarka (b. l. 45-46).
Kaip matyti iš bylos medžiagos ir pačio V. T. parodymų, jis vairavo automobilį, neturėdamas tam teisės, nes dar 1994 m. jam buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas. Tačiau, nežiūrint į tai, jis, būdamas blaivus, realiai suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai, sėdo į automobilį, jį vairavo, gėrė alkoholinius gėrimus ir vėl vairavo automobilį.
Visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, rodo, kad BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant BK 281 str. 7 d. sankcijose numatytą bausmę–terminuotą laisvės atėmimą. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį–V. T. padarė nusikalstamą veiką, susijusią su transporto eismo saugumu, praeityje teistas (nors teistumai išnykę), šią nusikalstamą veiką padarė, ne tik kad būdamas girtas, bet ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į tai, kad V. T. kaltu visiškai prisipažino, gailisi, turi pastovią gyvenamąją vietą, kaip jis pats nurodė, prižiūri neįgalias mama ir močiutę, todėl teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, V. T. skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas, t.y. taikytinos BK 75 str. nuostatos.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje pagrįstai atsižvelgiama ir į tai, kad teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas numatytas ir Administracinių nusižengimų kodekse kaip nuobauda už kelių eismo taisyklių pažeidimus ((duomenys neskelbtini) str.). Todėl baudžiamojoje byloje neskiriant BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, tam tikrais atvejais gali būti sudaromos prielaidos kaltininkui atsidurti geresnėje padėtyje, nei nubaudus jį administracine tvarka. BK 68 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialiomis teisėmis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis šiomis specialiomis teisėmis. Pažymėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį–baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio siekiama bausme, t. y. asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo. Įstatyme teismui paliekama diskrecijos teisė parinkti tinkamiausias baudžiamojo poveikio priemones, jų skaičių bei dydį. Šiuo atveju svarbu tai, kad V. T. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, teisės vairuoti transport priemonę jis neturėjo, todėl jam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 str. 2 d. 1 p. bei 68 str.-uždraudimą naudotis specialia teise- teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones.
Dėl BK 72 str. taikymo
Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), tirdamas turto konfiskavimo kaip papildomos bausmės atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) konstatavo, kad turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri visų pirma lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas).
BK 72 str. 2 d. nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės.
Nenustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, šis turtas nusikalstamos veikos priemone nepripažįstamas, todėl negali būti konfiskuojamas. Šiuo konkrečiu atveju transporto priemonė, t.y. automobilis, yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, o padidinto pavojaus šaltinis, kurio vairavimas esant blaiviems ir turintiems specialią teisę juo naudotis asmenims, nėra įstatymo uždraustas. Įstatymo leidėjas kriminalizavo tik tokią veiką, kai asmuo vairuoja transporto priemonę neblaivus, esant didesniam nei 1,5 promilės girtumui. Pačios veikos, numatytos BK 281 str. 7 d., padarymas nėra įmanomas, nenaudojant transporto priemonės, o baudžiamoji atsakomybė yra numatyta ne už transporto priemonės vairavimą, kas yra neuždrausta įstatymo, o vairavimą esant neblaiviam. Nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kaip konfiskuotinas turtas, skiriasi nuo priemonės, kaip vienos iš nusikalstamos veikos sudėties požymio, kas yra nustatyta šiuo konkrečiu atveju, t.y. transporto priemonė yra nusikaltimo sudėties, objektyviosios pusės požymis ir negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone. Šiuo konkrečiu atveju turtas, t.y. transporto priemonė, nėra nusikaltimo padarymo priemonė BK 72 str. prasme ir negali būti konfiskuojama, todėl automobilis “Audi 100” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti R. T., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas jam.
Dėl advokato darbo apmokėjimo.
Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. NTP-7-3785 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas Georgijus Zavtrakovas teikė antrinę teisinę pagalbą V. T. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokatės užmokesčiui sudaro 34,74 ?.
LR BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažinto V. T., vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.
Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas
Ikiteisminio tyrimo metu V. T. paskirta kardomoji priemonė–rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d.,
nusprendžia:
V.T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. T. bausmę –laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant V. T. bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu
Vadovaujantis BK 67 str. 1 d. 2 p., 68 str. skirti V. T. baudžiamojo poveikio priemonę-uždrausti naudotis specialia teise-teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 3 (trejiems) metams.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus–panaikinti, vykdant paskirtąją bausmę.
Daiktą, turintį reikšmės bylai nagrinėti teisme-automobilį “Audi 100” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotą saugoti R. T., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jam.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.