Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Audriaus Meilučio ir Marijaus Šalčiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį ir nuteistas 30 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 20 parų arešto bausmė.

Civilinės ieškovės UAB „K. S. L.“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš S. K. priteista 399 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. K. nuteistas už tai, kad 2024 m. liepos 19 d. apie 17 val. 34 min. iš UAB „K. S. L.“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – akumuliatorinį gręžtuvą „Makita (duomenys neskelbtini) 18V“, kurio vertė 179 Eur, 2 vnt. smūginių akumuliatorinių suktuvų „Makita (duomenys neskelbtini) 18V“, kurio vieno vieneto vertė 110 Eur, bendros 220 Eur vertės, tuo padarydamas UAB „K. S. L.“ bendrą 399 Eur turtinę žalą.

2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje surinkta pakankamai nuteistojo S. K. kaltę patvirtinančių įrodymų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad S. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, praeityje teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka. Nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

4. Prokuroro atsiliepimas nebuvo gautas.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Nuteistojo S. K. apeliaciniame skunde nėra keliami kaltės ar nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimai, nesutinkama tik su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme.

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, jo sprendimui niekas negali daryti įtakos ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

9. Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai), asmens teistumą. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022).

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam S. K. paskirta bausmė padarytos nusikalstamo veikos ir jo asmenybės kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkančia proporcingumo, protingumo principų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam S. K., atsižvelgė į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, teisiamas keturioliktą kartą, teistumai neišnykę, Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis, dar keturiose baudžiamosiose bylose S. K. atžvilgiu vyksta teisminiai procesai. Apylinkės teismas taip pat įvertino S. K. charakteristiką paskutinės bausmės atlikimo metu (nebaustas drausmine tvarka, laikėsi vidaus tvarkos taisyklių, pritapo prie kitų nuteistųjų, palaiko socialinius ryšius su motina ir drauge) bei tai, kad per pastaruosius metus jis ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, dažniausiai už smulkaus svetimo turto vagystes, paskirtų baudų nemoka. Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs padaryto baudžiamojo nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, nustatytą vieną lengvinančią ir sunkinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nebuvimą, turimus teistumus, nuolat daromus administracinius nusižengimus, nuteistojo nenorą taisytis ir laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, tai, kad žala neatlyginta, pirmosios instancijos teismas nuteistajam S. K. skyrė arešto bausmę, savo dydžiu artimą sankcijos vidurkiui, numatytam už baudžiamąjį nusižengimą. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis pilnai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, davė parodymus, todėl tai leido atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

11. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo paskirti jam švelnesnę bausmės rūšį – baudą. Vis dėlto, kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas šios nutarties 10 punkte, nėra pagrindo nuteistajam S. K. skirti švelnesnę bausmę. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad byloje esantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad nuteistasis S. K. inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė būdamas praeityje trylika kartų teistas, iš jų ne kartą ir už tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, teistumas neišnykęs. Svarbu pažymėti, kad S. K. du kartus teistas ir Didžiojoje Britanijoje (1 t., b. l. 133-158). Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis, po inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, S. K. atžvilgiu buvo priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai, iš jų vienas už tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Taigi, įvykdyta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio ir tai nuteistąjį charakterizuoja itin neigiamai, kaip linkusį nusikalsti asmenį. Kartu tai patvirtina, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės savo tikslų nepasiekė, kadangi nusikalstamas nuteistojo elgesys nesikeičia, sistemingai vykdomos nusikalstamos veikos. Byloje esantis 2025 m. vasario 5 d. Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad iki inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo S. K. buvo dvidešimt vieną kartą baustas administracine tvarka, iš jų net trylika kartų už vagystes, baudų nemoka (1 t., b. l. 170-197). Bylos duomenimis, nuteistasis S. K. iki nusikalstamų veikų padarymo nedirbo (2 t., b. l. 167-169). 2024 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo charakterizuotas neigiamai, to paties kalėjimo 2025 m. balandžio 7 d. charakteristikoje nurodoma, kad nuteistasis S. K. bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, neskatintas, bausmę atlieka paprastojoje grupėje (2 t., b. l. 17-18, 97). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam S. K. skyrė griežčiausią BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas S. K. paskyrė tinkamai individualizuotą ir teisingą bausmę, atitinkančią teisingumo ir proporcingumo principus. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios, teismo vertinimu, galėtų būti laikomos išskirtinėmis ir suponuojančiomis į nuteistajam paskirtos bausmės švelninimą. Apeliacinės instancijos teismas teigiamai vertina aplinkybę, kad nuteistasis oficialiai įsidarbino UAB ,,L.“ pagalbiniu darbininku, tačiau tai nesudaro pagrindo paskirti S. K. švelnesnę bausmę, atsižvelgiant į bausmės paskirtį, nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, sistemingą nusikalstamų veikų vykdymą, administracinių nusižengimų kiekį per pastaruosius penkerius metus. Tai, kad šiuo metu nuteistasis S. K. yra sudaręs darbo sutartį ir gali sumokėti baudą, savaime nesuponuoja pagrindo manyti, kad jam paskirta bausmė yra neproporcinga ar prieštaraujanti teisingumo principui. Pažymėtina, kad per švelni bausmė pažeidžia humaniškumo ir teisingumo principus, kadangi neužtikrina įstatymo saugomų vertybių ir nukentėjusiųjų teisių apsaugos. Nagrinėjamu atveju nuteistajam S. K. paskirta 20 parų arešto bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nelaikytina aiškiai per griežta ar prieštaraujančia teisingumo principui. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo S. K. apeliacinį skundą ir paskirti švelnesnę bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.