Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui H. K., jos atstovui advokatui Aleksandrui Gogolevui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus atstovei Nomedai Jakuškaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. K. ir jos atstovo skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2012-11-22 nutarimo Nr. A11-14502-(1.1.47-T1) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Prevencijos skyriaus tyrėja J. Srėbalienė surašė H. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 14P-2059816-12 dėl to, kad ji 2012-09-20 apie 9.00 val. savavališkai, nesilaikydama įstatymų numatytos tvarkos, neleido A. M. patekti į jam nuosavybės teise priklausantį rūsį, Trakų g. 2, Vilniuje, tuo savo veiksmais pažeidė LR Civilinio kodekso 4.39 str., ir padarė administracinį teisės pažeidimą, atsakomybė už kurį numatyta LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str.

Išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija 2012-11-22 nutarimu Nr. A11-14502-(1.1.47-T1) H. K. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 188 str. ir paskyrė administracinę nuobaudą – 100 Lt baudą.

Administrcinėn atsakomybėn patrauktas asmuo H. K. ir jos atstovas advokatas Aleksandras Gogolevas padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2012-11-22 nutarimą Nr. A11-14502-(1.1.47-T1). Skunde nurodo, kad nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, pareiškėja nepažeidė LR CK 4.39 str. 1 d. nuostatų, nes nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinėje komisijoje nebuvo nustatyta, ar A. M. apskritai nuosavybės teise priklauso rūsio patalpos, nes patalpoms, adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjos duomenimis, niekada nepriklausė rūsys ar jo dalys, rūsys priklausė tik patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjai nėra žinoma, kad patalpų (duomenys neskelbtini), savininkas būtų įgijęs rūsio patalpas ar jų dalį ir tapo rūsio patalpų bendrasavininku. Nagrinėjant bylą, nebuvo nustatyta, į kokias konkrečiai rūsio patalpas pretenduoja patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas. Skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kokiu būdu pareiškėja trukdo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkui patekti į rūsio patalpas. Jei savininkas teigia, kad jam nuosavybės teise priklauso rūsio dalis, nėra aišku, kodėl jis neturi rakto nuo jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto. Įstatymai nenumato savininkui pareigos dalintis savo nekilnojamo turto objekto raktais su kitais asmenimis. Savininko atsisakymas duoti raktus nuo jam nuosavybės teise priklausančių patalpų kitam piliečiui nėra kito asmens nuosavybės teisių ribojimas. H. K. jokiais savo aktyviais veiksmais neribojo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininko teisių. Patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas, jei turi nuosavybės teises į rūsį, turi jas įgyvendinti tinkamai ir reikalauti raktų nuo savo rūsio iš to asmens, kurio rūsio patalpas jis įgijo. Be to, H. K. nėra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas – ji nėra patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), su rūsiu savininkė, nėra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė, ar koks kitas subjektas, turintis pareigą perduoti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkui raktus nuo rūsio. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyti pažeidimo įvykis ir sudėtis, nėra nustatyta, kokiais veiksmais pareiškėja neteisėtai apribojo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininko teises, įstatymai neįpareigoja jos dalintis savo asmeniniais raktais su kitais asmenimis, be to, ji nėra rūsio savininkė.

Administracinėn atsakomybėn patraukta H. K. teismo posėdyje paaiškino, kad ji gyvena dukros M. K. bute adresu (duomenys neskelbtini), ji anksčiau buvo registruota šiame bute, šiuo metu jį prižiūri, kol jos dukra gyvena užsienyje. Šiame bute nuo 1939 m. gyveno jos tėvai, šeima pastoviai naudojosi rūsiu, dėl kurio šiuo metu vyksta ginčas su A. M.. Į jos rūsį yra tik vienas įėjimas, visame name gyveno 7-8 šeimos, jos turėjo rūsius kitoje namo pusėje, jais naudojosi 2-3 šeimos, kitos šeimos buvo asocialios ir rūsiai joms nebuvo reikalingi. Ji pati 1997 m. privatizavo 6-ą butą kartu su rūsiu, privatizavimo dokumentuose nereikėjo nurodyti rūsio kvadratūros. 2012-09-20 pas ją atėjęs A. M. pareikalavo duoti jam rūsio raktus, nurodydamas, kad rūsys priklauso jam, o ji turi iš jo išsikelti. Pagal jos turimus 2004 m., 2010 m. dokumentus matyti, kad A. M., nusipirkęs 10-ą butą, rūsio neturi, jis neprivatizuotas. Anksčiau 10-ame bute gyvenę L., jos žiniomis, privatizavo butą be rūsio. Jos rūsys yra 70-80 kv.m. ploto, už buto su rūsiu privatizaciją ji sumokėjo 15000 Lt. Vandentiekį tiesė Vilniaus klubas, ji įleido darbininkus į rūsį ir jie viską sutvarkė. (b.l. 49-50)

Liudytojas A. M. parodė, kad patalpas (duomenys neskelbtini), jis įgijo kartu su dviem partneriais iš Vokietijos 1996 m. sausio mėnesį iš H. K. giminaičių. Ten buvo butas, vėliau jie pakeitė patalpų paskirtį į negyvenamąsias patalpas. Jie gavo raktą nuo rūsio, turėjo du metus sandėliuką ir vaikščiojo į rūsį. Vėliau išnuomojo tas patalpas užsienio kompanijai, jiems nebereikėjo naudotis tuo rūsiu, po kiek laiko norėdamas įeiti į rūsį, rado užrakintą spyną. Tada jis išpirko patalpas iš savo partnerių, pradėjo tvarkytis dokumentus ir paprašė Registrų centre patikslinti inventorinį registro išrašą, pateikė originalius pirkimo dokumentus, kuriuose aiškiai įrašytas rūsys, ir jam šiuos duomenis patikslino. Rūsys yra po namu, įėjimas į jį tik vienas. Kai reikėjo į rūsį tiesti vandentiekį, jis bandė kalbėti su H. K., kad ši įleistų jį į rūsį, tačiau ji atsisakė tai daryti. Pagal registro centro išrašus, rūsio kvadratūra nėra detalizuota, tiesiog yra įrašas, kad jam priklauso rūsys, pas H. K. yra lygiai toks pat įrašas.

Institucijos, priėmusios nutarimą, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad nutarimas buvo priimtas remiantis tuo, kad A. M. pateikė duomenis, kad butą jis įgijo su rūsiu. Jis minėjo, kad butą, kuriam priskirtas rūsys, jis pirko iš H. K. giminaičių, tačiau inventorizacinėje knygoje to rūsio nebuvo pažymėta, jis du metus naudojosi tuo rūsiu kartu su H. K., bet prieš 2 metus H. K. pradėjo nebeįleisti jo į rūsį, nors jis turi duomenis, kad tas rūsys priklauso ir jam, priklauso kaip bendrasavininkui, bet nėra atidalintas. Kai buvo tiesiamas vandentiekis, H. K. neįleido jo į rūsį, įleido tik darbininkus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Nagrinėjant ATPK bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidėjas kaltas, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (LR ATPK 284 str. 1 d. ) Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvadomis, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, tai pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.). LR ATPK 257 str. nurodyta, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas turi būti įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo.

LR ATPK 188 str. numatyta atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams ar valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms. Tikra teisė yra tokia, kuri realiai egzistuoja ir pagrįsta sandoriu ar kitu juridiniu faktu, o tariama – tokia, kai asmuo, sąžiningai klysdamas, laiko teisę priklausančia jam, nors iš tikrųjų tokios teisės nėra. ATPK 188 straipsnyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, o tai reiškia, jog surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą šio ATPK straipsnio pagrindu, būtina nurodyti, kurių konkrečiai teisės aktų reikalavimus asmuo pažeidė.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2012-11-22 nutarime nurodyta, kad H. K. savavališkai neįleido A. M. į jam nuosavybės teise priklausantį rūsį, tuo pažeidė LR CK 4.39 str. 1 d., numatantį, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų ar teismo sprendimo.

Byloje nustatyta, kad tarp namo, esančio (duomenys neskelbtini), administracinių patalpų savininko A. M. ir 6-o buto gyventojos H. K. vyksta ginčas dėl rūsio patalpų nuosavybės ir teisės juo naudotis.

Iš Nekilnojamo turto kadastro registro duomenų nustatyta, kad M. K. 1997-03-27 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-1796 pagrindu priklauso butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 59,88 kv.m. ploto (b.l. 24-25). Iš 1997-03-27 sutarties nustatyta, kad M. K. pagal Vilniaus Senamiesčio seniūnijos 1997-03-03 sprendimą Nr. 7651 nupirko 59,88 kv.m. dviejų kambarių butą bei R kv. m. rūsį, esančius (duomenys neskelbtini).(b.l. 58)

Iš Nekilnojamo turto kadastro registro duomenų nustatyta, kad E. M. ir A. M. bendros jungtinės nuosavybės teise nuo 2012-04-17 priklauso 2/3, o A. M. nuosavybės teise nuo 2000-02-23 priklauso 1/3 negyvenamųjų administracinių patalpų Nr. 10-1, 10-2, 10-3, 10-4, 10-5, 10-6 su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (b.l. 38-39)

Atkreiptinas dėmesys, kad ankstesniuose VĮ Registrų centro dokumentuose užfiksuota, kad administracinės patalpos Nr. 10-1, 10-2, 10-3, 10-4, 10-5, 10-6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise savininkams priklausė be rūsio (b.l.10-12, 13-14, 60, 63-64). Tik 2012-08-16 buvo atliktas nekilnojamo daikto – administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. 10/226197, patikslinimas, kuriuo nustatyta, kad minėtos patalpos įgytos su rūsiu (b.l. 37).

Siekdamas išaiškinti šiuos dokumentuose esančius prieštaravimus, teismas išreikalavo buto, unikalus Nr. 1094-0386-0918:0011, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro dokumentų kopijas. Iš šių dokumentų nustatyta, kad 1995-04-10 sutartimi iš Vilniaus Senamiesčio seniūnijos I. L. nupirko 68,52 kv. m. dviejų kambarių butą su R kv. m. rūsiu, esančius (duomenys neskelbtini). (b.l. 96). Ši sutartis paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginį, kad I. L. privatizavo butą be rūsio.

Iš 1996-01-31 pirkimo-pardavimo sutarties nuorašo nustatyta, kad I. L. pardavė lygiomis dalimis 68,52 kv. m. ploto dviejų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), A. M., U. B. G. ir H.-P. A. B.. (b.l. 95).

Pagal 2001-05-02 nekilnojamo turto dovanojimo sutartį U. B. G. 1/3 dalį administracinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), padovanojo sutuoktinei N. G. (b.l. 91-92). Pagal 2002-04-04 nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį H.-P. A. B. padovanojo 1/3 dalį administracinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), L. B.. (b.l. 86-88). Pagal 2011-10-24 pirkimo pardavimo sutartį L. B. jai priklausančių 1/3 minėtų patalpų dalį pardavė E. M. ir A. M. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. (b.l. 81-85). Pagal 2012-04-16 pirkimo-pardavimo sutartį N. G. jai priklausančių 1/3 minėtų patalpų dalį pardavė E. M. ir A. M. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. (b.l. 74-80). Minėtose keturiose dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sutartyse nenurodyta, kad nekilnojamasis turtas – administracinės patalpos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), turi priklausinį – rūsį.

Institucija, priėmusi nutarimą, vadovavosi 2012-08-16 Nekilnojamo turto kadastro registro duomenų pažyma, kad A. M. priklauso nuosavybės teise administracinės patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu, ir A. M. paaiškinimu, kad dalis rūsio, į kurį neįleidžia jo H. K., nuosavybės teise priklauso jam, tačiau nesiaiškino, ar jis turi nuosavybės teisę į konkrečiai identifikuotas rūsio patalpas, kiek ir kam priklausančių rūsio patalpų yra name.

Iš bylos medžiagos aišku, kad tiek H. K., tiek A. M. pretenduoja naudotis ta pačia rūsio patalpa. Atkreiptinas dėmesys, kad pirminėse butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) privatizavimo sutartyse butų priklausiniai – rūsiai nėra identifikuoti nei kadastriniais numeriais, nei apibrėžtas jų plotas, abiejose sutartyse jie apibrėžti raide R. Byloje nėra surinkta duomenų, kad tarp namo patalpų savininkų būtų nustatytas ir patvirtintas susitarimas, kokiomis konkrečiomis rūsių patalpomis ar vieno rūsio dalimi naudojasi kiekvienas savininkas. Byloje esantis VĮ Registrų centro Butų patalpų sąrašas pastate Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina H. K. teiginį, kad name be jos naudojamo rūsio yra ir kitų rūsių patalpų, pvz.Nr. R1-R6 (b.l. 34-36).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas eilėje bylų yra nurodęs, kad administracinių teisės pažeidimų teisenos tvarka civilinio pobūdžio ginčai tarp privačių asmenų dėl turto priklausomybės, naudojimosi juo ir pan. nėra sprendžiami. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nepakeičia ir negali pakeisti Civilinio proceso kodekso nustatytos teisenos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-868/09, N3-169-06 ir kt.). Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena siekiama užtikrinti, kad laikantis įstatymų asmuo atsakytų už padarytus administracinius teisės pažeidimus. Šiai teisenai nėra būdingas privačių ginčų tarp asmenų dėl nuosavybės ar teisių suvaržymo ja naudotis sprendimas, kadangi šiems ginčams spręsti yra numatytos specialios taisyklės, numatytos Civilinio proceso kodekse ir esmingai besiskiriančios nuo administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos taisyklių.

LR ATPK 9 str. 1 d. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn jo kaltė turi būti įrodyta.

Veika, numatyta LR ATPK 188 str., t.y. savavaldžiavimas, padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi suvokti, kad jo daroma veika yra priešinga teisei, numatyti savo veikos neigiamas pasekmes ir jų norėti arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leisti joms kilti. Konkrečiu atveju, kad įrodyti pareiškėjos kaltę dėl padaryto pažeidimo, būtina nustatyti, kad ji, žindama, kad A. M. turi nuosavybės teisę į jos ir A. M. bendro naudojimo patalpą – rūsį, sudarė kliūtis patekti jam į šias patalpas, tuo neleisdama naudotis bendrsavininkui nuosavybės teise priklausančia patalpa. H. K. nurodė, kad jos su I. L. nesiejo jokie giminystės santykiai, todėl ji galėjo nežinoti, kokiomis sąlygomis jis privatizavo, vėliau pardavė savo butą. Byloje esantys rašytiniai dokumentai: minėtos 2001-05-02, 2002-04-04 dovanojimo sutartys, 2011-10-24, 2012-04-16 pirkimo-pardavimo sutartys, kuriose nėra duomenų, kad patalpoms (duomenys neskelbtini), priklauso rūsys, jų pagrindu suformuoti įrašai Nekilnojamo turto registro duomenų bazėje, pagal kuriuos iki 2012-08-16 taip pat nebuvo duomenų, kad patalpų (duomenys neskelbtini), savininkai turi nuosavybės teisę į rūsį, sudarė pakankamą pagrindą manyti H. K., kad jos dukra M. K. ilgą laiką buvo vienintelė ginčijamų rūsio patalpų savininkė. Liudytojas A. M. teismo posėdyje pripažino, kad ilgą laiką, iki pat patalpų (duomenys neskelbtini), dalių perpirkimo iš bendrasavininkų, jis praktiškai šiomis rūsio patalpomis nesinaudojo. Byloje nėra surinkta duomenų, kad būtent H. K. būtų pakeitusi rūsio spynas, A. M. pripažino, kad jis gavo rūsio raktus iš ankstesnio buto savininko, todėl pagrįstas ir pareiškėjos argumentas, kad kaip rūsio bendrasavininkas, jis turėjo turėti rūsio raktus pats. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, teismas vertina, kad H. K. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios pažeisti A. M. nuosavybės teises, todėl jos veiksmuose nėra LR ATPK 188 str. numatyto teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Byloje nesant duomenų, į kokias konkrečiai rūsio patalpas name, esančiame Trakų g. 2, Vilniuje, turi nuosavybės teisę A. M. ir M. K., esant neišspręstam ginčui dėl rūsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarkos, nenustačius H. K. veiksmuose tiesioginės tyčios pažeisti LR CK 4.39 str. 1 d., Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2012-11-22 nutarimas Nr. A11-14502-(1.1.47-T1) naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nenustačius LR ATPK 188 str. numatyto teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p., 4 d., 5 d., 6 d., 302² str., 302⁴ str.,

nutarė:

tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. K. ir jos atstovo skundą, panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2012-11-22 nutarimą Nr. A11-14502-(1.1.47-T1), kuriuo H. K. už LR ATPK 188 str. numatytą pažeidimą paskirta 100 Lt bauda, ir bylą nutraukti.

Dėl nutarimo per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.