Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

gynėjams advokatams Jonui Pliugžmai, Gyčiui Jonui Gutauskui, Viktorijai Zeleninai, A. A., Elenai Žilėnienei,

kaltinamųjų D. B. atstovams pagal įstatymą I. N. ir I. B., V. R. atstovei pagal įstatymą Ž. R., A. S. atstovei pagal įstatymą A. S.,

Vilniaus m. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėms Onai Žukauskienei, Sonatai Mackevičienei, Birutei Jauniškienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V.R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, pagrindinio išsilavinimo, Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos mokinys, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir 259 str. 2 d., padarymu,

A.Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, pagrindinio išsilavinimo, Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos mokinys, gyv. (duomenys neskelbtini), 2011-09-22 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 2 d. ir 259 str. 2 d. nuteistas 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda, bausmė neįvykdyta,

I.Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, pagrindinio išsilavinimo, Santaros vidurinės mokyklos mokinys, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

A.S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, pagrindinio išsilavinimo, Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos mokinys, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

D.B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, pagrindinio išsilavinimo, Senamiesčio vidurinės mokyklos mokinys, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. rudenį I. Z. parengė plėšimą A. S. atžvilgiu ir jam vadovavo, V. R., I. Z. ir D. B. šį plėšimą padarė, o A. S. padėjo jiems padaryti šį nusikaltimą: I. Z., norėdamas atkeršyti A. S. už tariamą merginos įžeidimą, paprašė A. S. parinkti žmones, kurie galėtų sumušti A. S.. A. S. šį prašymą įvykdė ir parinko šia užduočiai atlikti V. R., A. Z. ir D. B.. 2010-11-25 anksti ryte namo Nr. 194, esančio Kalvarijų g., Vilniuje, laiptinės 1 aukšte A. S. liko stebėti aplinką, o I. Z., V. R., A. Z. ir D. B. pakilo prie A. S. buto. Kai šis apie 7 val. 50 min. išėjo į laiptinę, V. R., A. Z. ir D. B., veikdami grupe, jį sumušė, nesunkiai sutrikdydami jam sveikatą, ir pagrobė iš jo I. S. priklausantį 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono aparatą „Sony Ericsson W200“.

2010-12-03 apie 16 val. V. R., Vilniuje važiuodamas 53 maršruto autobusu, iš nenustatyto asmens neteisėtai įsigijo, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nedidelį kiekį (0,26 g) narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių ir neteisėtai laikė šią medžiagą su savimi, kol tą pačią dieną 17 val. prekybos centre „Ozas“, esančiame Ozo g.18, Vilniuje, jo apsaugos darbuotojai rado pas V. R. šią medžiagą ir ją paėmė.

Kaltinamasis I. Z. kaltu pripažino iš dalies ir parodė, kad jo pažįstama A. V. pasiskundė jam, kad jos buvęs vaikinas A. S. ją įžeidinėja, grasina jai telefonu. Jis nutarė apginti merginą, ir paprašė pažįstamo A. S. pamokyti A. S.. Po kurio laiko jis susitiko su A. S., kuris atėjo su keliais savo draugais. Tai buvo kiti kaltinamieji. Kartu jie nuvažiavo prie A. S. namo, įėjo į laiptinę. A. S. liko 1 aukšte, o jis su kitais kaltinamaisiais pakilo prie A. S. buto. Kai šis išėjo, jis, I. Z., nurodė į nukentėjusįjį D. B., A. Z. ir V. R., kurie pradėjo pastarąjį mušti, o pats nusileido prie A. S.. Netrukus nusileido ir kiti kaltinamieji, ir jie, išėję iš namo, sėdo į autobusą. Autobuse pas vieną kaltinamųjų jis pamatė mobiliojo ryšio telefono aparatą, kuris, kaip suprato, priklausė nukentėjusiajam. Jis, I. Z., nekurstė kaltinamųjų atimti iš A. S. telefono aparatą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. S. patvirtino, kad I. Z. paprašė jo pamokyti vieną vaikiną, kuris įžeidė jo merginą, paklausė, ar turės jis, A. S., padėjėjų. I. Z. pažadėjo už tai atsilyginti, todėl jis, A. S., sutiko ir pagalbos kreipėsi į V. R.. Kaltinamasis V. R. tokius A. S. parodymus patvirtino ir pridūrė, kad jis, V. R., savo ruožtu kreipėsi pagalbos į A. Z. ir D. B.. Tie padėti sutiko. Toliau kaltinamieji A. S., V. R., A. Z. ir D. B. parodė, kad jie kartu nuvažiavo į miestą, susitiko su I. Z., kuris nusivedė juos prie nukentėjusiojo namo. Ten jis, A. S., liko laiptinės 1 aukšte, o visi kalinamieji pakilo aukščiau, prie nukentėjusiojo buto. V. R. toliau paaiškino, kad I. Z. nurodė į iš buto išėjusį vaikiną (tai buvo A. S.), kurį reikėjo sumušti. Nukentėjusysis buvo parblokštas ant laiptinės, ir visi keturiese jie pradėjo jį spardyti. D. B. pareikalavo iš nukentėjusiojo telefono aparato. Tas šį daiktą atidavė D. B.. Vėliau telefonas buvo parduotas, ir jis, V. R., su A. Z. gavo 30 Lt. A. Z. paaiškino, kad tuo metu, kai nukentėjusysis išėjo iš buto, I. Z. stovėjo laiptinėje šiek tiek aukščiau durų. Nukentėjusiajam išėjus iš buvo I. Z. nurodė į jį, ir tuomet jis, t.y. A. Z., D. B. ir V. R. puolė mušti A. S.. Po A. S. sumušimo visi išėjo iš namo, o D. B. davė jam, A. Z., mobiliojo ryšio telefono aparatą, kad jis, A. Z., šį daiktą parduotų. Telefono aparatą pardavė už 50 Lt. A. Z. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b.l. 112), pagal kuriuos I. Z., pamatęs iš buto išėjusį A. S., pastūmė jį, ir tuomet prasidėjo nukentėjusiojo sumušimas. D. B. parodė, kad nukentėjusįjį mušė jis, D. B., A. Z. ir V. R.. Sumušimo metu jis atėmė iš nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefono aparatą.

Teismas skeptiškai vertina I. Z. parodymus apie tai, kad jis, prašydamas A. S. pamokyti nukentėjusįjį, neturėjo omenyje pastarojo sumušimo, bet siekė, kad su nukentėjusiuoju būtų pakalbėta, ir šis būtų įtikintas nebepersekioti A. V.. Iš A. S. parodymų matyti, kad I. Z. pasiūlė jam A. S. pamokyti parinkti padėjėjus. Tiesiog pasikalbėti su nukentėjusiuoju galėtų ir pats I. Z., ir jokių padėjėjų šiuo atveju nereikėtų. Visos aplinkybės rodo, kad I. Z., prašydamas pamokyti A. S., siekė jo fizinio nubaudimo, ir būtent tam buvo pasitelkti net trys vaikinai. Tą patvirtino ir A. S., ir D. B., ir V. R., ir A. Z.. Patys konkretūs kaltinamųjų veiksmai rodo, kad jie ruošėsi ne diskutuoti su nukentėjusiuoju, bet jį mušti. Visi kaltinamieji nurodė, kad A. S. nukentėjusiojo sumušime nedalyvavo, likęs nukentėjusiojo namo laiptinės 1 aukšte.

Nukentėjusysis A. S. parodė, kad jis draugavo su A. V., tačiau dėl neigiamų jos charakterio bruožų su ja išsiskyrė. A. V. pradėjo jį persekioti telefonu, kol jis, A. S., buvo sumuštas. Sumušimas įvyko tokiomis aplinkybėmis: išėjęs iš savo buto, laiptinėje pamatė nepažįstamą vaikiną. Žemiau stovėjo dar keli (galimai 3), o pirmame aukšte – 1 ar 2 vaikinai. Jis pradėjo leistis žemyn, tačiau kai susilygino su stovėjusiais vaikinais, gavo smūgį į veidą. Jį pradėjo mušti keli vaikinai, bet kas būtent, pasakyti negali, nes jų veido bruožų neįsidėmėjo. Tiksliai gali pasakyti, kad vienas vaikinų, kuris jam išėjus iš buto stovėjo ant laiptų aukščiau, buvo I. Z.. Sumušimo metu vienas užpuolikų atėmė iš jo mobiliojo ryšio telefono aparatą. Tai buvo D. B.. Po sumušimo visi pasišalino.

Taigi ir A. S. neparodė, kad jį muštų A. S., todėl teismas prieina išvadą, kad A. S. A. S. nemušė.

A. S. užpuolimo faktą patvirtino ir jo motina, nukentėjusioji I. S., kuri parodė, kad 2010-11-25 apie 8 val. 20 min. Vilniaus m. 1 PK pareigūnas telefonu pranešė jai, kad jos sūnus paguldytas į Santariškių ligoninės traumatologijos skyrių. Vėliau iš sūnaus sužinojo, kad tą pačią dieną ryte jų namo laiptinėje jį užpuolė 3 ar 4 vaikinai, kurie jį sumušė ir atėmė iš jo 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson“ su SIM kortele.

Liudytoja A. V. patvirtino, kad ji draugavo su A. S., tačiau šis su ja išsiskyrė ir tuo ją nuskriaudė. Tuo ji pasiskundė I. Z., kuris pažadėjo su A. S. pasikalbėti, prašė parodyti, kur jis gyvena. Netrukus ji sužinojo, kad A. S. sumuštas, iš jo pagrobtas telefono aparatas, nors ji sumušti nukentėjusįjį I. Z. neprašė.

Tai, kad iš A. S. pagrobtas mobilios ryšio telefono aparatas buvo realizuotas trečiam asmeniui, patvirtinama liudytojo R. V. apklausos metu gautais faktiniais duomenimis. Jis parodė, kad mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson W200“ jis už 50 Lt nusipirko iš savo klasės draugo A. Z.. R. V. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pagal kuriuos minėtą daiktą iš A. Z. jis nusipirko 2010-11-25 ir vėliau pardavė jį savo draugui (t. 1, b.l. 50).

Taigi išdėstytos faktinės aplinkybės leidžia nustatyti tokį padarytos veikos mechanizmą. I. Z. po A. V. nusiskundimų dėl A. S. neva netinkamo, įžeidžiančio elgesio prašo A. S. parinkti kelis vaikinus, kurie galėtų sumušti pastarąjį, žadėdamas už tai atlygį. A. S. palenkia tam V. R., A. Z. ir D. B.. Kartu su I. Z. jie ateina prie nukentėjusiojo namo, A. S. lieka 1 aukšte, kur stebi aplinką, siekdamas įspėti kitus kaltinamuosius apie pašalinius asmenis, kiti kaltinamieji pakyla prie nukentėjusiojo buto ir šiam pasirodžius laiptinėje pagal I. Z. nuorodą jį sumuša. I. Z. pagal A. Z. parodymus pirmas trenkė A. S., tuo faktiškai pradėjęs nukentėjusiojo sumušimą. Sumušimo metu D. B. užvaldė nukentėjusiojo telefono aparatą.

Šioje situacijoje kyla klausimas dėl tokių D. B. veiksmų: ar tai buvo jo ekscesas, ar kaltinamieji iš anksto turėjo tikslą užvaldyti nukentėjusiojo turtą.

Vertindamas pareikšto kaltinimo pagrįstumą, teismas atsižvelgia į tai, kad V. R. nuosekliai, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, teigė, kad A. S., prašydamas padėti sumušti nukentėjusįjį, teigė, kad iš nukentėjusiojo bus galima atimti mobiliojo ryšio telefoną. Po to ir I. Z., prašydamas sumušti A. S., užsiminė, kad nukentėjusysis turės su savimi telefono aparatą, kurį jie, t.y. kiti kaltinamieji, galės atimti. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais V. R. parodymais, tuo labiau, kad pats I. Z. juos netiesiogiai patvirtino, paaiškinęs teisme, kad besiruošiant nukentėjusiojo sumušimui kitiems kaltinamiesiems jis pasakė, kad nukentėjusysis gali turėti mobiliojo ryšio telefono aparatą. Taigi teismas I. Z. parodymus apie tai, kad jis nesiūlė V. R. atimti iš nukentėjusiojo telefoną, A. S. parodymus apie tai, kad jis nebuvo užsiminęs apie galimybę pagrobti iš nukentėjusiojo minėtą daiktą, pripažįsta melagingais ir juos atmeta. Tai reiškia, kad kaltinamieji, besiruošdami nukentėjusiojo sumušimui, buvo numatę užvaldyti pastarojo mobiliojo ryšio telefono aparatą ir taip I. Z. prašymu jį nubausti ir gauti iš to ir materialinės naudos. Užpuolimo metu D. B. atėmė iš nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefono aparatą. Tokie kaltinamųjų veiksmai buvo tarpusavyje koordinuoti, suderinti, atliekami kiekvieno jų akivaizdoje. Nei vienas jų tokiems D. B. veiksmams neprieštaravo, nemėgino jų sustabdyti. Vėliau D. B. iš nukentėjusiojo atimtą daiktą realizavo A. Z., ir gauti pinigai buvo padalinti tarp V. R., D. B. ir A. Z.. Tai reiškia, kad kaltinamieji veikė vieninga tyčia, turėdami bendrą nusikalstamą tikslą užvaldyti nukentėjusiojo turtą panaudojant jo atžvilgiu fizinį smurtą, nors šis tikslas, kaip matyti iš pačių kaltinamųjų parodymų, nebuvo pagrindinis.

Teismo medicinos specialisto išvada (t. 1, b.l. 31-32) nustatyta, kad A. S. galimai 2011-01-25 sudavus smūgį kumščiu buvo sulaužyti nosies kaulai su nosies ašies iškrypimu. Šis sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

Taigi kaltinamasis I. Z. parengė A. S. plėšimą, jam vadovavo ir kartu su kaltinamaisiais V. R., D. B. ir A. Z. sumušė nukentėjusįjį, nesunkiai sutrikdant jam sveikatą. Tokia I. Z. veika yra plėšimo organizavimas, t.y. tyčinis apysunkis nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 180 str. 1 d. I. Z., V. R., D. B. ir A. Z. yra tokio plėšimo vykdytojai. Šiuo atveju neturi jokios reikšmės, kas ir kiek smūgių nukentėjusiam sudavė, kas tiesiogiai užvaldė nukentėjusiojo turtą: pagal Lietuvos Respublikos BK 26 str. 1 d. bendrininkai atsako už vykdytojų padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Taigi V. R. D. B. ir A. Z. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. A. S. gi, tiesiogiai nedalyvavęs plėšime, padėjo jį padaryti, jo vykdytojais parinkdamas V. R., A. Z. ir D. B. bei stebėdamas aplinką nukentėjusiojo sumušimo metu. Jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 180 str. 1 d., sudėtį.

Kaltinamais V. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis, važiuodamas 53 maršruto autobusu, iš nepažįstamo vaikino pasivaišino džiovinta žole, ketindamas ją surūkyti. Jis, kaltinamasis, buvo tikras, kad tai yra tabakas. Lankstinuką su žole jis įsidėjo į striukės kišenę. Išlipęs iš autobuso, nuėjo į prekybos centrą „Ozas“. Šalia jo išsitraukė popieriuką su žole ir pradėjo uostyti. Prie jo priėjo apsaugos darbuotojas ir nusivedė jį į apsaugos kambarį, iškvietęs policijos darbuotojus. Taigi jis, kaltinamasis, nesuvokė, kad jo turėta žolė yra narkotinė medžiaga.

Liudytojas R. T., prekybos centro „Ozas“ apsaugos darbuotojas, patvirtindamas savo ikiteisminio trimo metu duotus parodymus (t. 2, b.l. 127), paaiškino, kad 2010-12-03 apie 17 val. jis, apžiūrėdamas prekybos centro „Ozas“ automobilių stovėjimo aikštelės teritoriją, išgirdo aikštelėje buvusių ir besišnekėjusių jaunuolių žodžius, kad jie rūkys žolę. Supratęs, kad tai gali būti narkotinė medžiaga, jis su kolegomis sulaikė jaunuolius, patikrino jų asmenybes. Pas vieną jų (vėliau paaiškėjo, kad tai buvo V. R.) iš kišenės iškrito polietileninis maišelis su susmulkta medžiaga. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriems jaunuoliai ir buvo perduoti.

Maišelis su augaline medžiaga, paimtas iš V. R., buvo perduotas ikiteisminio tyrimo institucijai (t. 2, b.l. 126).

Šią medžiagą ištyręs specialistas nustatė, kad ta yra narkotinė medžiaga kanapės ir jų dalys, kurios masė sudaro 0,26 g (t. 2, b.l. 137-138).

Teismas skeptiškai vertina V. R. parodymus apie tai, kad jis nesuvokė, kad medžiagą, kurią jis neatlygintinai įsigijo iš nenustatyto asmens, buvo narkotinė, manydamas, kad tai buvo tabakas. Visų pirma, tabakas vadinamas tabaku, bet ne žole. Antra, plačiai žinoma, kad narkomanų tarpe žole vadinamos išdžiovinti ir rūkimui paruošti kanapių lapai ir stiebai. Pažymėtina, kad ir ikiteisminio tyrimo atliktos apklausos metu V. R. įgytą medžiagą vadino žole (t. 2, b.l. 143). Negalima neatsižvelgti į tai, kad V. R. jau anksčiau žinojo, kas yra kanapės: 2010-12-03 ir 2011-04-15 jis buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą dėl kanabinoidų (veiklioji kanapių medžiaga) vartojimo. V. R. vartojo kanapes ir neužilgai prieš jo sulaikymą: pagal specialisto išvadą (t. 2, b.l. 131) 2010-12-03 V. R. organizme rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties.

Šių aplinkybių viseto pagrindu teismas prieina išvadą apie tai, kad V. R., iš nenustatyto asmens kaltinamajame akte minimomis aplinkybėmis įsigijęs ir laikęs su savimi 0,26 g kanapių, veikė tiesiogine tyčią, suvokdamas, kad įgyta medžiaga yra narkotinė. P. N. ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239, toks kanapių ir jų dalių kiekis yra nedidelis. Duomenų apie tai, kad kaltinamasis, atlikdamas šiuos veiksmus, turėtų tikslą platinti įgytą narkotinę medžiagą, byloje nėra. Taigi tokiais veiksmais kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d.

Vokas su cheminiam tyrimui pateiktu objektu, saugomas Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje, Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p. pagrindu sunaikintinas.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, padarius plėšimą A. S. atžvilgiu, nėra. Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jie veikė bendrininkų grupėje.

Kaltinamieji padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, jo metu buvo nesunkiai sutrikdyta nepilnamečio A. S. sveikata, kurios padariniai išlikę iki šiol. Kaltinamasis A. Z. yra teistas. V. R., I. Z., A. S. ir D. B. neteisti, administracine tvarka nebausti. I. Z. padaryta veika turi didesnį pavojaus visuomenei laipsnį, nes jis ne tik dalyvavo plėšime A. S. atžvilgiu, bet jį ir organizavo. Dėl to jam skirtina griežtesnė bausmė. A. S. veika yra mažiau pavojinga, kadangi jis atliko tik padėjėjo vaidmenį.

Visi kaltinamieji yra jauno amžiaus, dar nepradėję savarankiško gyvenimo. Tai leidžia manyti, kad jų padarytas nusikaltimas yra nesubrendusių asmenybių gyvenimiškoji klaida, ir reikalauja ilgesnio kaltinamųjų stebėjimo siekiant pašalinti šios klaidos priežastis. Teismo nuomone, yra pakankamas pagrindas, leidžiantis manyti, kad ateityje kaltinamieji nebenusikals.

Dėl šių aplinkybių viseto kaltinamiesiems skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtinas.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo A. S. atstovė pagal įstatymą I. S. pareiškė 15 000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apklausos metu ji paaiškino, kad ši suma apima ne tik padarytą moralinę žalą, bet ir būsimo gydymo išlaidas: sūnui reikalinga dar viena chirurginė nosies operacija, kainuojanti virš 7 000 Lt.

I. S. pateikė „Sugicharos“ klinikos pažymą (t. 3, b.l. 64), pagal kurią A. S. reikalinga nosies operacijai, preliminariai kainuosianti 10 000 Lt.

Specialistė R.Stundžaitė-Baršauskienė, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja, susipažinusi su A. S. medicinos dokumentais, patvirtino, kad A. S. nosies pertvaroje atsiradę iškreipimai yra traumos (lūžio) pasekmė. Tai ne tik estetinė problema, nes esant tokiems liekamiesiems traumos reiškiniams žmogui yra sunku kvėpuoti, dėl jų atsiranda besikartojantys sinusitai. Taigi tokia operacija nukentėjusiajam A. S. yra būtina. Operacijos kaina svyruoja nuo 4 iki 18 tūkstančių litų (priklausomai nuo klinikos). Jos išlaidas gali apmokėti Valstybinė ligonių kasa, jei tai yra kvėpavimo sutrikimų šalinimas. Operacijos dėl estetinių sumanymų valstybės nefinansuojamos.

Tiek baudžiamojoje, tiek civilinėje byloje išsprendžiant pareikštą civilinį ieškinį atlyginama tik asmeniui padarytoji žala. Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d. tiesiai kalbama apie tai, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ir negautos pajamos. Chirurginė operacija nukentėjusiajam dar neatlikta, todėl iš esmės I. S. prašo priteisti jai būsimos žalos atlyginimą. Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 3 d. numato, kad teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. I. S. pareikštas reikalavimas šių kriterijų neatitinka: operacijos kaina nustatyta tik preliminariai ir ji gali kisti tiek į mažesnę, tiek į didesnę pusę. Be to, tokia operacija apskritai gali būti apmokėta valstybės lėšomis. Dėl šių aplinkybių I. S. reikalavimas dėl 10 000 Lt už atliktiną operaciją priteisimo atmestinas.

Be jokių abejonių A. S. dėl tyčinių kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinį sukrėtimą. Sumušimo pasekmėms pašalinti buvo reikalinga chirurginė invazija. Iš I. S. parodymų matyti, kad po sumušimo sūnus jautė baimę, vengdavo eiti į lauką, dėl ko jo įprastas bendravimo ratas buvo žymiai susiaurėjęs. Šie elementai sudaro neturtinės žalos sąvoką, reglamentuotą Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. Tokia žala baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nuostatas turi būti atlyginta. Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą teismas A. S. padarytos neturinės žalos dydį vertiną 6 000 Lt. Šios žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamųjų solidariai (Lietuvos Respublikos CK 6.279 str. 1 d.).

Pagal parteiktus kvitus I. S. patyrė 202,48 Lt dydžio medicinos išlaidas (140 Lt už konsultaciją „Sugicharos“ klinikoje ir likę pinigai – už medikamentus). Kaltinamieji ir jų atstovai šių išlaidų pagrįstumo neginčijo, todėl teismas šį I. S. reikalavimą tenkina. Likusioje dalyje I. S. pareikštas civilinis ieškinys atmestinas.

Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos paprašė priteisti iš kaltinamųjų 2444,94 Lt nukentėjusiojo gydymo ligoninėje išlaidoms atlyginti. Pagal pateiktus teismui dokumentus nukentėjusiojo A. S. gydymo išlaidos sudarė 2444,94 Lt (t. 1, b.l. 58-65). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1, 2 d. šias išlaidas privalo vėl gi solidariai (Lietuvos Respublikos CK 6.279 str. 1 d.) atlyginti kaltinamieji. Taigi iš kaltinamųjų Valstybinei ligonių kasai solidariai priteistina 2444,94 Lt.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-308 str., teismas

nusprendė

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės atėmimo vieneriems metams bausmę,

padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. ir paskirti jam laisvės apribojimo keturiems mėnesiams bausmę.

Šias bausmes, paskirtas V. R., Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. pagrindu subendrinti apėmimo būdu ir paskirti V. R. galutinę laisvės atėmimo atėmimo vieneriems metams bausmę.

Šios bausmės vykdymą Lietuvos Respublikos BK 75 str. pagrindu atidėti dvejiems metams įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti mokslus, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

A.Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės atėmimo vieneriems metams bausmę.

Šios bausmės vykdymą Lietuvos Respublikos BK 75 str. pagrindu atidėti dvejiems metams įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti mokslus.

I.Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 180 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės atėmimo vieneriems metams ir penkiems mėnesiams bausmę.

Šios bausmės vykdymą Lietuvos Respublikos BK 75 str. pagrindu atidėti dvejiems metams įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti mokslus.

A.S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 180 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės atėmimo aštuoniems mėnesiams bausmę.

Šios bausmės vykdymą Lietuvos Respublikos BK 75 str. pagrindu atidėti dvejiems metams įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti mokslus.

D.B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės atėmimo vieneriems metams bausmę.

Šios bausmės vykdymą Lietuvos Respublikos BK 92 str. pagrindu atidėti dvejiems metams paskiriant šiam nuteistajam auklėjamojo poveikio priemones:

įpareigojimą per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti aštuoniasdešimt valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose įstaigose ar organizacijose ir elgesio apribojimą dvylikai mėnesių (šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) uždraudžiant šiam nuteistajam kasdien išeiti iš savo namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Nuteistiesiems paskirto bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuteistiesiems paskirtas kardomąsias priemones rašytinius pasižadėjimus neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį patenkintini visiškai ir priteisti šiai įstaigai iš V. R., A. Z., I. Z., A. S. ir D. B. solidariai du tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt keturis litus 94 ct nukentėjusiojo A. S. gydymo išlaidoms atlyginti.

Nukentėjusios I. S. pareikštą civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš V. R., A. Z., I. Z., A. S. ir D. B. solidariai:

I. S. – du šimtus du litus 48 ct materialinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje I. S. pareikštą civilinį ieškinį atmesti.

Voką su cheminiam tyrimui pateiktu objektu, saugomą Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje (t. 2, b.l. 139-140), sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.