- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-02
- Bylos Nr.
- N-444-452-07
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė, Vaida Urmonaitė, Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Piškinaitės, Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. P. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutarties R. P. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir RAAD) Vilniaus rajono agentūros įgaliotas pareigūnas R. P. B. 2006 m. liepos 28 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad UAB „Dormeka“, kurios direktorius yra R. P. B. , viršijo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidime Nr. 4.7-V-02-V-03 nustatytą 2005 m. leidžiamų naudoti (perdirbti) tepalinių amortizatorių kiekį: leidime nurodytas per metus leidžiamas perdirbti arba saugoti amortizatorių kiekis - 70 t., o Atliekų apskaitos metinėje ataskaitoje UAB „Dormeka“ nurodė, kad 2005 m. apdorojo (perdirbo) 98,144 t. amortizatorių. Tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Vilniaus RAAD Vilniaus rajono agentūros 2006 m. liepos 31 d. nutarimu už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51² straipsnio 2 dalyje, padarymą R. P. B. , UAB „Dormeka“ direktoriui, paskirta 2250 Lt bauda.
Šalies argumentai
R. P. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Vilniaus RAAD Vilniaus rajono agentūros nutarimą jo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 8.1-208. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad atliekas tvarkanti įmonė negali atsisakyti priimti pavojingų atliekų, o priėmusi ir pasirašiusi ant priėmimo dokumentų nebegali grąžinti atliekų jų siuntėjui. UAB „Dormeka“ yra pateikusi paraišką TIPK leidimui koreguoti, numatant didesnius perdirbamų atliekų metinius kiekius. Viršydama numatytą metinį perdirbamų pavojingų atliekų (amortizatorių) kiekį, įmonė nepadarė žalos aplinkai, be to, šis kiekis niekada nebuvo sandėliuojamas, saugojamas vienu metu. R. P. B. nuomone, surinkdama didesnį pavojingų atliekų kiekį, įmonė turėtų būti skatinama, o ne baudžiama, nes priešingu atveju atliekos galėjo būti tinkamai nesutvarkytos ir darytų neigiamą poveikį aplinkai. UAB „Dormeka“ veiksmų, atliktų siekiant užtikrinti aplinkos apsaugą bei atitinkančių Aplinkos apsaugos įstatymo 2 straipsnyje reglamentuotą šio įstatymo paskirtį, vertinimas kaip administracinio teisės pažeidimo prieštarauja ATPK 9 straipsnyje įtvirtintai teisės pažeidimo sąvokai bei teisinės valstybės principams. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, jo atsakomybė turi būti vertinama kaip piliečio, o ne kaip pareigūno bei prašė taikyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kadangi nebuvo padaryta žalos ar nuostolių, jis geranoriškai, prieš patikrinimą, pateikė paraišką dėl leidimo koregavimo, numatant didesnius perdirbamų atliekų kiekius.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjo R. P. B. skundą patenkino iš dalies, pakeitė Vilniaus RAAD Vilniaus rajono agentūros 2006 m. liepos 31 d. nutarimą, kuriuo R. P. B. buvo paskirta 2250 Lt bauda, ir pritaikęs ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskyrė R. P. B. 500 Lt (penkių šimtų litų) baudą.
Teismas konstatavo, kad nors R. P. B. neigia padaręs Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimą, tačiau jo užimta pozicija nėra paremta faktinių duomenų visuma. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad nurodytas amortizatorių kiekis niekada nebuvo sandėliuojamas vienu metu, nėra svarbi nagrinėtinu atveju. TIPK leidime buvo nurodytas didžiausias leistinas naudoti tepalinių amortizatorių kiekis, t. y. 70 t/m. R. P. B. ATP protokole ir paduotame skunde pripažino, kad perdirbtų amortizatorių kiekis buvo viršytas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pavojingų atliekų sandėliavimo būdas, vieta ir kt. nėra svarbios aplinkybės nagrinėjant šią bylą. Teismas nurodė, kad bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog įmonė kreipėsi į Vilniaus RAAD su paraiška koreguotam TIPK leidimui gauti, tačiau leidimas naudoti (perdirbti) daugiau kaip 70 t/m. tepalinių amortizatorių iki šiol neišduotas. Tai, kad įmonė privalėjo vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatleidžia jos nuo pareigos laikytis TIPK leidime nurodytų sąlygų ir tvarkos. Teismo nuomone, įmonė privalėjo atidžiai sekti leidžiamų naudoti (perdirbti) tepalinių amortizatorių kiekį tais metais ir jo neviršyti. Pažeidimo fakto taip pat neeliminuoja nurodoma aplinkybė, kad gamtai nebuvo padarytos žalos. ATPK 51² straipsnio 2 dalis nenumato, kad atsakomybė už aplinkos apsaugos reikalavimų nesilaikymą kyla tik tada, kai nustatoma padaryta konkreti žala gamtai. Pirmosios instancijos teismas kaip nepagrįstą įvertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginį, jog jo užimamos direktoriaus pareigos negali būti vertinamos kaip pareigūno tarnyba ATPK 14 straipsnio prasme, kadangi pareiškėjas, būdamas bendrovės direktoriumi, patenka į pareigūnų kategoriją ATPK taikymo prasme, ir todėl bauda pareiškėjui skirta sankcijos ribose. Teismas konstatavo, kad R. P. B. veikoje yra ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo požymiai, todėl administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį jis patrauktas pagrįstai. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų apie gamtai padarytą didelę žalą, į tai, kad tik nežymiai buvo nukrypta nuo TIPK leidime nurodyto per metus leidžiamo perdirbti arba saugoti amortizatorių kiekio, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas padarė išvadą, kad paskirta bauda yra neadekvati padarytam teisės apžeidimui, todėl yra pagrindas pareiškėjo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir sumažinti jos dydį. Teismo nuomone, administracinės nuobaudos tikslai, nurodyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus pareiškėjui 500 Lt baudą.
III.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį ir Vilniaus RAAD Vilniaus rajono agentūros 2006 m. liepos 31 d. nutarimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. TIPK leidimo II Skirsnyje „Leidimo sąlygos“ nurodoma, kad vadovaujantis Aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-330 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ UAB „Dormeka“ priskiriama prie I priedo įrenginių, pagal Taisyklių 5.1. ir 5.4. punktuose nurodytus kriterijus. UAB „Dormeka“ iškelta privaloma sąlyga: Vilniaus RAAD pateikti paraišką TIPK leidimui atnaujinti pagal I priedui keliamus reikalavimus ne vėliau kaip iki 2006 m. balandžio 30 d. Bylos medžiagoje yra UAB „Dormeka“ paraiška TIPK leidimui gauti pagal Taisyklių I priedą. Paraiška yra gauta Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente 2006 m. balandžio 28 d., t.y. nepažeidus TIPK leidime Nr. 4.7 –V-02-V-03 nurodytų terminų, todėl UAB „Dormeka“ nepažeidė TIPK leidime įtvirtintų reikalavimų.
2. Teismas turėjo analizuoti TIPK leidimo teisinę reikšmę ūkinės veiklos vykdytojams ir nustatyti, koks yra TIPK leidimų išdavimo tikslas. 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ir Taisyklių nuostatų analizė rodo, kad TIPK leidimo paskirtis yra užtikrinti, kad teikiantis ataskaitas apie atliekų tvarkymą veiklos vykdytojas laiku pastebėtų, kad per ataskaitinį laikotarpį didėjo jo veiklos apimtys, tinkamai informuotų apie tai kompetentingas institucijas ir užkirstų kelią neigiamam poveikiui aplinkai tuo atveju, jeigu toks pavojus kiltų. Jokiame norminiame teisės akte nėra reikalaujama, kad padidėjus surenkamų pavojingų atliekų kiekiui, įmonės veikla būtų sustabdyta, sutartiniai įsipareigojimai nevykdomi, iš tepalinių amortizatorių tiekėjų būtų atsisakoma priimti šias pavojingas atliekas. Būtent toks atsisakymas sukeltų pavojų aplinkai.
3. Įstatymo leidėjas nesiekia absurdiškų tikslų, todėl negali reikalauti iš ūkio subjekto veiklos sustabdymo, kai tokio elgesio nenumato visuomenei svarbus viešasis interesas ir tai tiesiogiai nenumatyta teisės normose. Nagrinėjamoje byloje teismas neįvardino materialinės ar procesinės teisės normos, kurią UAB „Dormeka“ pažeidė savo veiksmais.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus RAAD nurodo, kad teismas priėmė teisingą sprendimą, pažeidėjo kaltė įrodyta, o apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai vertintini kaip įmonės vadovo bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Motyvas, kad įmonė kreipėsi į Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą dėl TIPK koregavimo yra atmestinas, nes departamentui nepakoregavus leidimo draudžiama buvo priimti didesnį, negu buvo nurodyta leidime, naudotų amortizatorių kiekį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį juridiniai ir fiziniai asmenys, prieš pradėdami eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir vykdydami ūkinę veiklą, privalo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą. Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų.
ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų eksploatavimą neturint gamtos išteklių naudojimo leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose arba pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus bei normatyvus. Ši teisės norma blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus.
2005 m. birželio 29 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-330 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 7 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, įpareigojanti veiklos vykdytojus, eksploatuojančius Taisyklių 1 priede nurodytus įrenginius, gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Taisyklių 5.9. punktas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą apibrėžia kaip rašytinį sprendimą arba jo dalį (arba kelis tokius sprendimus), suteikiančius teisę eksploatuoti visą įrenginį arba jo dalį, nustatant tam tikras sąlygas, atitinkančias šių Taisyklių reikalavimus. Analogiškai TIPK leidimas apibrėžiamas ir 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės 2 straipsnio 9 dalyje. Pagal Direktyvos įžangos 15 dalį kompetentinga institucija ar institucijos išduos arba keis leidimą tik tada, kai bus nustatytos oro, vandens ir žemės integruotos apsaugos priemonės.
Taigi tiek pagal 2005 m. birželio 29 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-330 patvirtintas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles, tiek pagal 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvą 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės TIPK leidimas yra sprendimas suteikiantis teisę jame nurodytomis sąlygomis eksploatuoti įrenginius, o be TIPK leidimo ar pažeidžiant jame nustatytas sąlygas įrenginius eksploatuoti draudžiama. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta apelianto argumentą, kad TIPK leidimų išdavimo tikslas – kad atliekas tvarkančios įmonės reaguotų į savo veiklos mąsto padidėjimą bei kad kompetentingos institucijos priimtų sprendimą dėl šios veiklos poveikio aplinkai vertinimo.
Byloje nustatyta ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija, kad UAB „Dormeka“ 2005 m. apdorojo (perdirbo) 98,144 t. amortizatorių, o TIPK leidime nurodytas didžiausias leistinas perdirbti tepalinių amortizatorių kiekis yra 70 t/m (b. l. 74). Taigi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vadovaujama įmonė pažeidė TIPK leidime nurodytas sąlygas. Aplinkybė, jog UAB „Dormeka“ kreipėsi į Vilniaus RAAD su paraiška TIPK leidimui koreguoti nepašalina padaryto pažeidimo. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad koreguotas TIPK leidimas nėra išduotas, kadangi UAB „Dormeka“ iki šiol neįvykdė jo išdavimo sąlygų, t. y. neatliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros (b. l. 70 - 73).
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta apelianto argumentą, kad teisės aktai įpareigoja priimti visas pateikiamas pavojingas atliekas. Teisės aktuose nenustatyta pareiga apeliantui priimti visas jam pristatomas pavojingas atliekas. Būtinumas vykdyti sutartinius įsipareigojimus negali būti priežastimi nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir TIPK leidime nurodytų sąlygų.
Atmestinas ir apelianto argumentas, kad pagal TIPK leidimą Nr. 4.7-V-02-V-03 UAB „Dormeka“ įpareigota pateikti Vilniaus RAAD paraišką TIPK leidimui atnaujinti iki 2006 m. balandžio 30 d., todėl TIPK sąlygos nepažeistos. Taisyklių X skyriuje skiriamos savarankiškos TIPK leidimo atnaujinimo ir koregavimo kategorijos. Pagal Taisyklių 60.4. punktą leidimas koreguojamas, jei pasikeitė vykdomos veiklos apimtys, gamybos pajėgumai ar technologijos, kai pakeitimas nepriskiriamas prie esminio ūkinės veiklos pakeitimo. Tuo tarpu TIPK leidimu Nr. 4.7-V-02-V-03 UAB „Dormeka“ įpareigota pateikti paraišką dėl leidimo atnaujinimo. Be to, pareiga kreiptis dėl TIPK leidimo atnaujinimo nepateisina jau išduoto TIPK leidimo sąlygų pažeidimo.
Apelianto nurodytos aplinkybės, jog įstatymas pažeistas tik formaliai, jog žala aplinkai nebuvo padaryta ir jog leidžiamų perdirbti tepalinių amortizatorių kiekis viršytas nežymiai buvo tinkamai įvertintos pirmosios instancijos teismui pritaikius ATPK 30¹ straipsnį ir skyrus mažesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 51² straipsnio 2 dalies sankcijoje.
Pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, naikinti jos nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Rimo P. B. apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutarties netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.