Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-01-26 · Administracinė byla Nr. I-4832-629/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-01-26
Bylos Nr.
I-4832-629/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04189-2014-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Milda Vainienė
Pareiškėjas
M. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4832-629/2015(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04189-2014-2)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 21; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjui M. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

M. N. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), po 100 000 Eur neturtinės žalos.

Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas panaikino Vilniaus PN pareigūno R. S. sprendimą, kuriuo atsisakyta pristatyti pareiškėją Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai (toliau – ir Komisija) dėl lygtinio paleidimo svarstymo, pateikė aktualų teisės aiškinimą, kad įstatymas, sunkintis nuteistojo teisinę padėtį, negalioja asmenims, padariusiems veikas iki tokio įstatymo paskelbimo, bei įpareigojo Vilniaus PN administraciją pristatyti pareiškėją Komisijai svarstyti lygtinio paleidimo klausimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2014 m. sausio 13 d. Komisija jo prašymo netenkino ir paskyrė kitą svarstymo datą – 2014 m. liepos mėn. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 1 d. nutartimi pateikė analogišką teisės aiškinimą, tačiau Vilniaus PN pareigūnas R. S. 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. 42-789(1) informavo, kad pareiškėjas nebus pristatytas svarstymui dėl lygtinio paleidimo, taigi pareigūnas atsisakė įvykdyti galiojantį teismo sprendimą. Pareiškėjas paaiškino, kad R. S. veiksmus apskundė Kalėjimų departamento direktoriui, tačiau 2014 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. 2S-4345 Kalėjimų departamento pareigūnas D. M. pasityčiojo iš teismo nutarties, pareikšdamas, neva teismo nutartį pakanka vieną kartą įvykdyti formaliai, o sprendimo esmę galima ignoruoti ir ateityje elgtis priešingai teismų pateiktam teisės aiškinimui.

Anot pareiškėjo, įžūliu pareiškimu, kad teismo sprendimas nebus vykdomas, Vilniaus PN pareigūnas R. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintą teisę gyventi teisinėje valstybėje ir tokiu būdu sukėlė pareiškėjui psichologinį šoką, pažeminimo, beteisiškumo, bejėgiškumo jausmus, depresiją, kas laikytina neturtine žala. Be to, pasak pareiškėjo, Kalėjimų departamento pareigūnas D. M. atsisakymu nagrinėti pareiškėjo skundą pažeidė pareiškėjo teisę pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone kreipiantis į valstybės instituciją, teisę į teisingą, įstatymais pagrįstą ir objektyvų skundo nagrinėjimą. Pareiškėjo nuomone, tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pabrėžė, kad šiuo atveju kalbama apie trukdymą vykdyti teisingumą, teisminės valdžios autoriteto griovimą, todėl neturtinės žala negali būti vertinama simboline suma. Simbolinio dydžio neturtinės žalos nustatymas ne tik neturėtų atgrasomojo poveikio nuo baudžiamajame įstatyme uždraustų veikų, bet ir reikštų leidimą už simbolinį mokestį nevykdyti teismų sprendimų, nepaisyti teisės aiškinimo, leidimą ignoruoti teisminės valdžios autoritetą, kas iš esmės būtų pasitikėjimo valstybės valdžia, įstatymais ir teise griovimu, taigi padarytą neturtinę žalą pareiškėjas vertina po 100 000 Eur.

Atsiliepimas

Kalėjimų departamentas atsiliepime (b. l. 13–15) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė bylą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nurodė, kad pareiškėjas nuteistas už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, todėl pataisos įstaigos administracija neturėjo jokio teisinio pagrindo rengti dokumentus dėl lygtinio paleidimo ir perduoti juos kartu su prašymu nagrinėti Komisijai. Komisijai perduodami nagrinėti tik tų nuteistųjų prašymai, kuriems lygtinis paleidimas galimas pagal galiojančius teisės aktus. Atkreipė dėmesį, kad gavęs pareiškėjo skundą dėl Komisijos veiksmų, 2014 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. 2S-4345 išsamiai ir argumentuotai atsakė pareiškėjui, t. y. pateikė informaciją į rūpimus klausimus. Kalėjimų departamentas pabrėžė, jog jis nėra teisės aktų įpareigotas spręsti pareiškėjo lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą. Nuo 2012 m. liepos 1 d. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimais pataisos įstaigos. Pažymėjo, kad nėra teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo, nes lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui.

Kalėjimų departamento nuomone, jo 2014 m. rugpjūčio 26 d. raštas Nr. 2S-4345 yra teisėtas ir pagrįstas, žalai atsirasti nėra būtinų sąlygų, todėl Lietuvos valstybei nekyla prievolė atlyginti pareiškėjo prašomą žalą. Taip pat pažymėjo, kad ginčas yra kilęs iš santykių, susijusių su bausmės vykdymu, todėl turi būti sprendžiamas bylos teismingumo klausimas.

Atsiliepimas

Vilniaus PN atsiliepime (b. l. 20–23) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus PN teigimu, 2014 m. rugpjūčio 5 d. raštas Nr. 42-789(1) yra informacinio-paaiškinamojo pobūdžio dokumentas, atsakantis į M. N. 2014 m. liepos 14 d. prašymą, o ne individualus administracinis aktas, pats savaime nesukeliantis nuteistajam teisinių pasekmių. Minėtame rašte pateikta informacija atitinka galiojančią teismų praktiką ir teisės aktų nuostatas. Pabrėžė, kad atsižvelgiant į galiojančias įstatymines nuostatas, nėra teisinio pagrindo pareiškėją pristatyti Komisijai dėl lygtinio paleidimo svarstymo.

Atkreipė dėmesį, jog skųsdamas Komisijos pirmininko pavaduotojo R. S. 2014 m. rugpjūčio 5 d. raštą Nr. 42-789(1) pareiškėjas jau yra kreipęsis į bendrosios kompetencijos teismą ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. jau priėmė nutartį, kuria pareiškėjo skundą atmetė, todėl Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios neturtinės žalos nepadarė.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Atsakovės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 33).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl Vilniaus PN 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendime Nr. 42-789(1) ir Kalėjimų departamento 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendime Nr. 2S-43545 pateiktos pozicijos neteikti pareiškėjos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai.

Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju nėra nagrinėjamas klausimas dėl pareiškėjo lygtinio paleidimo, o vertinamas tik Kalėjimų departamento ir Vilniaus PN pareiškėjui galimai padarytos žalos atlyginimo klausimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. būtent administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. liepos 14 d. kreipėsi į Vilniaus PN, prašydamas pristatyti jį Komisijai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (b. l. 24).

Vilniaus PN 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. 42-789(1) atsisakė pristatyti pareiškėją Komisijai, motyvuodamas tuo, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) pakeitimams lygtinis paleidimas netaikomas asmenims, nuteistiems pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 str. 3, 4 d., 150 str. 3, 4 d., 151 str. 2 d., 151¹ str., 153 str. Šis sprendimas pasirašytas Komisijos pirmininko pavaduotojo R. S. (b. l. 25–26).

Nesutikdamas su tokiu Vilniaus PN sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydamas panaikinti Vilniaus PN 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą, įpareigoti Vilniaus PN ir Komisiją vykdyti 2013 m. lapkričio 4 d. teismo sprendimą ir spręsti dėl pareigūno R. S. nusikalstamos veikos valstybės tarnybai, viešiesiems interesams, atsakomybės ir tinkamumo užimamoms pareigoms (b. l. 16–17).

Kalėjimų departamentas 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 2S-4345 konstatavo, kad Vilniaus PN administracijos ir pareigūno R. S. pozicija skundžiamu klausimu atitinka teisės aktų nuostatas, kadangi pagal šiuo metu galiojančias BVK normas, lygtinis paleidimas pareiškėjui netaikomas be jokių išimčių, nes pareiškėjas nuteistas už nusikaltimą nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui (b. l. 18–19).

Pasak pareiškėjo, neturtinė žala jam kilo būtent dėl minėtų Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento sprendimų, kuriais išreikšta pozicija neteikti pareiškėjo Komisijai.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą. CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas dėl Vilniaus PN 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 42-789(1) neteikti jo Komisijai buvo kreipęsis ir į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino, nurodydamas, kad pareiškėjo argumentai, jog Komisijos pirmininko pavaduotojas R. S. ir Kalėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, D. M., atsisakydami pristatyti M. N. svarstymui dėl lygtinio paleidimo, nevykdo įsiteisėjusios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutarties, yra nepagrįsti, o Vilniaus PN 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas Nr. 42-789(1) ir Kalėjimo departamento 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. 2S-4345 yra teisėti bei pagrįsti (b. l. 27–29). Informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis, minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra įsiteisėjusi.

Teismas atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 str. 1 d. įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taigi teismas negali kvestionuoti įsiteisėjusios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria konstatuota, kad pareiškėjas buvo pagrįstai neteiktas Komisijai dėl lygtinio paleidimo. Taigi darytina išvada, kad nei Vilniaus PN, nei Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų nenustatyta.

Kaip minėta, nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, šiuo atveju – neteisėtų veiksmų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo M. N. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Milda Vainienė