Kauno apygardos teismo nutartis

2011-06-08 · Civilinė byla Nr. 2A-754-413/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-08
Bylos Nr.
2A-754-413/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė, Birutė Bobrel
Atsakovas
R. J.
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Civilinė byla Nr. 2A-754-413/2011
Pirmosios instancijos teismo teisėja Giedrė Jakštienė;
procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2;99.5.;
(S)121.15.; 121.18.;121.21.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Bobrel ir Jolitos Cirulienės,

sekretoriaujant Nomedai Sireikytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2060-451/2010 pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui R. J. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (t. 1, b.l. 3, 112) prašė priteisti iš atsakovo 15 515,11 Lt žalos atlyginimą, 465,45 Lt žyminį mokestį bei 5 % palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovo reikalavimai buvo grindžiami tuo, kad 2004 m. vasario 16 d. Kaune, Veiverių g. įvykusio eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta VW Golf, v/n SVF193, vairuotojo G. Š. sveikata, sunkiai sutrikdyta automobilio Ford Fiesta, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo R. N. sveikata ir mirtinai sužalota automobilio Ford Fiesta keleivė S. L., sugadinti abu automobiliai dėl transporto priemonės Mazda MPV, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo R. J. kaltės. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiesiems asmenims išmokėjo 15515,11 Lt dydžio draudimo išmoką. Todėl ieškovas Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 5 d. sprendimu (t.1, b.l. 126-129) ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo R. J. ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 15 515,11 Lt žalos atlyginimą, 465,45 Lt žyminį mokestį ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-11-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 27,55 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, kad 2004 m. vasario 16 d. įvykusio autoįvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta G. Š. sveikata, sunkiai sutrikdyta R. N. sveikata ir mirtinai sužalota S. L.. Autoįvykio kaltininku teismo nuosprendžiu pripažintas atsakovas R. J., (b.l. 5-15). Atsakovas padarė autoavariją būdamas neblaivus. Teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje konstatuota, jog nukentėjusiems asmenims pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą turtinei žalai atlyginti. Automobilis Mazda MPV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo atsakovas R. J., buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Nukentėjusieji asmenys įgijo reikalavimo teisę gauti žalos atlyginimą iš draudiko. Nukentėjusiems asmenims ieškovas išmokėjo žalos atlyginimą: R. N. - 3078,94 Lt, G. Š. - 2605,77 Lt, S. L. 9830,40 Lt (b.l. 16-21). Viso išmokėta 15515,11 Lt. Teismas pažymėjo, kad bylos rašytiniai įrodymai – 2008 m. gegužės 21 d. sprendimas dėl draudimo išmokos (b.l. 27), pranešimas apie nuostolių atlyginimą (b.l. 28), gydytojo eksperto išvada (b.l. 29), prašymas atlyginti asmens nuostolius (b.l. 30), išrašai iš medicininių dokumentų (b.l. 32-37), patvirtino R. N. sužalojimus ir patirtos žalos dydį, o 2008 m. kovo 4 d. sprendimas dėl draudimo išmokos (b.l. 38), aktas prie žalos bylos (b.l. 39), prašymas (b.l. 40), lengvųjų automobilių vertės skaičiuotė Lietuvoje (b.l. 46-47), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b.l. 48-56) bei sprendimas dėl draudimo išmokos (b.l. 37), pranešimas apie nuostolių atlyginimą (b.l. 58), eksperto išvada ir priedai prie jos (b.l. 59-71) patvirtino G. Š. ir S. L. padarytos žalos dydį. Ieškovas, išmokėjęs nukentėjusiesiems žalos atlyginimą, siuntė atsakovui pretenzijas ir prašė atlyginti ieškovo išmokėtas sumas, tačiau byloje nenustatyta, kad žalą atsakovas būtų atlyginęs. Teismas nustatė, jog atsakovo vairuojamas automobilis buvo draustas ieškovo draudime, kurio draudėja buvo Z. J. (b.l. 42). Su atsakovu draudimo sutartis nebuvo sudaryta. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovą ir atsakovą nesiejo draudimo santykiai. Ieškovas reikalavimą atlyginti žalą kildina iš civilinių teisinių santykių, kurie reglamentuoja nukentėjusiojo ir atsakingo už žalą asmens teisinius santykius. Teismas sprendė, jog ieškovas įgijo subrogacijos teisę nuo to momento, kai jis sumokėjo draudimo išmoką t.y. nuo 2008 m. gegužės mėnesio. Kadangi ieškovą ir atsakovą nesiejo draudiminiai santykiai, šioje civilinėje byloje taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui reikalavimo teisė į atsakovą atsirado nuo 2008 m. gegužės mėnesio, ieškovas į teismą kreipėsi 2009 m. lapkričio 25 d., teismas sprendė, kad ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido.

Šalies argumentai

Atsakovas R. J. apeliaciniu skundu (t.2, b.l. 2-4) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - taikyti ieškinio senatį ir ieškovo ieškinį bei patikslintą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nustatydamas, jog atsakovą ir ieškovą nesieja draudiminiai santykiai, netinkamai taikė ir aiškino CK 6.1015 straipsnio nuostatas. Apelianto nuomone, ieškovas išmokėjo tretiesiems asmenims žalos atlyginimą be teisėto pagrindo, t.y. pasibaigus terminui, per kurį atsiranda teisė reikalauti atlyginti padarytą žalą. Ieškovas galėjo apmokėti nuostolius tik laikantis įstatymų pagrindų, taip pat atsižvelgti, ar nėra praleistas senaties terminas. Jeigu ieškovas veikė savo rizika ir išmokėjo sumas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, laikytina, kad jis veikė savo rizika;

2. Apelianto nuomone, šioje byloje yra suėjęs ieškinio senaties terminas, nes nuo eismo įvykio yra praėję daugiau kaip keturi metai. Ieškovas nurodęs Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas, kaip pagrindą pareikštam reikalavimui dėl žalos atlyginimo, pripažino, kad tarp atsakovo ir ieškovo susiklostė draudiminiai santykiai. Todėl iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas 1 metų ieškinio senaties terminas;

3. Ieškovas visiškai nepasisakė dėl aplinkybių, kurių pagrindu buvo patenkintas jo reikalavimas dėl 15 515, 11 Lt žalos atlyginimo, ir kodėl būtent tokio dydžio nuostolius atsakovas turi atlyginti. Taigi ieškovas neįrodė ieškinio pagrindo ir dalyko.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ (t.2, b.l. 10-11) prašo atmesti R. J. apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas tokiai motyvais:

1. Baudžiamojoje byloje nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius avarijos kaltininkui ir AB „Lietuvos draudimas". Civiliniai ieškiniai pateikti nepraleidus senaties ar pretenzijos pateikimo termino. Ieškinių pareiškimas nutraukė ieškinio senatį;

2. Prieš teikiant ieškinius nukentėję asmenys neprivalėjo teikti pretenzijų draudikui;

3. AB „Lietuvos draudimas“ sudarė transporto priemonės Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį su Z. J., atsakovas R. J. nebuvo šios sutarties šalimi;

4. R. J. civilinė atsakomybė yra deliktinė. Ieškinio pagrindas ir dalykas - atsakingam už padarytą žalą asmeniui pateiktas reikalavimas atlyginti avarijos metu padarytą 15515,11 Lt žalą. Kadangi po avarijos R. J. pasišalino iš įvykio vietos, automobilį vairavo būdamas neblaivus, jo turtiniai interesai nebuvo drausti, todėl jam tenka pareiga atlyginti avarijos metu padarytą žalą. AB „Lietuvos draudimas“, išmokėjęs draudimo išmokas, įgijo tokią pačią reikalavimo teisę į kaltininką, kokią turėjo nukentėjusieji;

5. Įstatyme numatytais atvejais draudimo bendrovė gali reikalauti, kad draudėjas arba avarijos kaltininkas atlygintų avarijos metu padarytą žalą ar jos dalį. Reikalavimas gali būti teikiamas draudėjui, jei jis pažeidžia draudimo sutartyje numatytus reikalavimus (laiku nesumoka draudimo įmokos, nepraneša apie draudimo rizikos padidėjimą, neteikia draudikui informacijos), arba avarijos kaltininkui, jei jis vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, arba jei jis pasišalina iš avarijos vietos, ar neturi vairuotojo pažymėjimo. AB „Lietuvos draudimas" ieškinys teiktas ne draudimo sutarties šaliai ir ne dėl draudimo sutarties pažeidimo. Kadangi atsakovo atsakomybė yra ne sutartinė, o deliktinė, tai senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti yra 3 metai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2004 m. vasario 16 d. įvykusio eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta G. Š. sveikata, sunkiai sutrikdyta R. N. sveikata ir mirtinai sužalota S. L.. Kaltu dėl šio autoįvykio pripažintas atsakovas R. J.. Automobilis, Mazda MPV valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo atsakovas R. J., buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Draudėjas Z. J.. Ieškovas išmokėjo autoįvykio metu nukentėjusiesiems asmenims 15515,11 Lt dydžio draudimo išmokas.

Taigi, ieškovas, išmokėjęs nukentėjusiems asmenims draudimo išmoką, perėmė šių asmenų reikalavimo teisę į atsakingą už padarytą žalą asmenį subrogacijos tvarka (CK 6.1015 str. 1 d.). Ieškovas nagrinėjamu atveju perėmė tiek teisių, kiek jų turėjo nukentėję asmenys. Ieškovo reikalavimo teisė turi būti įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato trečiojo asmens ir už žalą atsakingo asmens santykius (LR CK 6.1015 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingi argumentai dėl teisių į žalos atlyginimą perėjimo draudikui ir asmens, atsakingo už padarytą žalą pagal draudiko regreso reikalavimą, nustatymo. Kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovą ir atsakovą sieja ne draudimo sutartiniai santykiai, o deliktas, kadangi byloje neginčijamai nustatyta, jog autotransporto priemonė, su kuria atsakovas sukėlė autoįvykį, buvo drausta ne paties atsakovo, o kito asmens, t.y. Z. J.. Ieškovas įgijo subrogacijos teisę nuo 2008 m. gegužės mėnesio, kai nukentėjusiems asmenims buvo sumokėta draudimo išmoka.

Apeliantas teigia, jog ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Su tokiu argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ( CK 1.124 str.). CK 126 straipsnio 7 dalis nustato sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, o šio straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, kuris taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Atsakovas teigdamas, kad ieškovas praleido CK 1.125 straipsnio 7 punkte nurodytą 1 metų ieškinio senaties terminą, neteisingai aiškina ieškovą ir atsakovą siejančius teisinius santykius ir ginčui taikytinas materialinės teisės normas. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad draudimo teisiniai santykiai pagal jų prigimtį taikytini tik draudėjui ir draudikui, visi kiti draudėjo ar draudiko santykiai su trečiaisiais asmenimis negali būti kildinami iš draudimo teisinių santykių, nors ir būtų grindžiami draudimo santykius reglamentuojančiais teisės aktais. Ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykiams taikytinos atsakovo ir avarijoje nukentėjusio asmens civilinės atsakomybės iš delikto reglamentuojančios teisės normos (CK 6.1015 str. 2 d.), įskaitant ir ieškinio senaties taikymo taisykles. Todėl reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti taikytinas ne vienerių metų ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje, o CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Byloje nustatyta, kad ieškovui reikalavimo teisė atsirado nuo 2008 m. gegužės mėnesio, jam išmokėjus draudimo išmokas nukentėjusiesiems asmenims. Ieškovas į teismą kreipėsi 2009 m. lapkričio 25 d., taigi nepraleidęs minėto 3 metų ieškinio senaties termino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo reikalavimui netaikė ieškinio senaties instituto.

Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykį reguliuojančias teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo priteistinos 4,35 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str., 93 str., 96 str.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 4,35 Lt (keturis litus 35 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasBirutė BobrelJolita Cirulienė