- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-16
- Bylos Nr.
- e2-123-586/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00451-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius
- Ieškovas
- UAB „Enercon Services Lietuva“
- Atsakovas
- UAB „Enercon Services Lietuva“
- Trečiasis asmuo
- M. R.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Enercon Services Lietuva“ direktoriui V. A., ieškovės atstovui advokatui M. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Enercon Services Lietuva“ ieškinį atsakovei UAB „Enercon Services Lietuva“ darbo tarybos rinkimų komisijai: T. K., A. I., J. L., tretysis asmuo M. R., dėl UAB „Enercon Services Lietuva“ kandidatų į darbo tarybą sąrašo bei darbo tarybos rinkimų rezultatų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė pareiškė reikalavimus: pripažinti UAB „Enercon Services Lietuva“ kandidatų į darbo tarybos narius sąrašą negaliojančiu bei jį panaikinti; pripažinti UAB „Enercon Services Lietuva“ darbo tarybos rinkimų rezultatus negaliojančiais bei juos panaikinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2016-12-16 grupė ieškovės darbuotojų kreipėsi į ieškovę dėl darbo tarybos (toliau - Taryba) įmonėje sudarymo pagal Lietuvos Respublikos darbo tarybų įstatymo (toliau - Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalį. Ieškovė patvirtino tarybos rinkimų komisijos (toliau - Atsakovas, Rinkimų komisija arba Komisija) sudėtį. Komisijos nariais buvo paskirti šie ieškovės darbuotojai: T. B., K. N., M. M.. Atsakovei buvo pavesta Įstatymo nustatyta tvarka organizuoti ir vykdyti ieškovės darbo tarybos rinkimus (nustatyti darbo tarybos rinkimų datą, nustatyti kandidatų į tarybos narius kėlimo terminą, registruoti kandidatus, sudaryti galutinį kandidatų sąrašą ir pan.). Ieškovė papildomai nustatė, kad jei pačios Rinkimų komisijos narys būtų pasiūlytas kandidatu į darbo tarybą ir su siūlymu sutiktų, tokiu atveju jis privalo būti nedelsiant pakeistas kitu komisijos nariu, patvirtinant naują komisijos sudėtį. Tarybos rinkimų komisija nustatė, kad kandidatai į Tarybą gali būti keliami iki 2017-01-16, o Tarybos rinkimų datą nustatė 2017-03-31. 2017-01-12 buvo pasiūlyta ieškovės darbuotojo saugos ir sveikatos specialisto M. R. kandidatūra į darbo tarybos narius. 2017-01-16, vakare, Komisija paskelbė kandidatų į Tarybą sąrašą. Kandidatais į tarybą komisija patvirtino šiuos darbuotojus: T. B., G. Č., V. P. bei A. Ž.. Iš kandidatų į darbo tarybos narius sąrašo matyti, jog Rinkimų komisija, kurios pirmininkas kandidatų sąrašo patvirtinimo metu buvo darbuotojas T. B., išsprendė klausimą ir dėl paties komisijos pirmininko kandidatūros į darbo tarybą, nors pagal ieškovės 2016-12-22 įsakymą, T. B., sutikęs su pasiūlymu kandidatuoti į darbo tarybą, turėjo nedelsiant būti pakeistas nauju Rinkimų komisijos nariu ir tik tuomet naujos sudėties Rinkimų komisija, nedalyvaujant pačiam T. B., turėjo išspręsti T. B. kandidatūros į darbo tarybą klausimą. Saugos ir sveikatos specialistas M. R. į aukščiau aptartą kandidatų sąrašą įtrauktas nebuvo. Po galutinio kandidatų sąrašo sudarymo M. R. žodžiu kreipėsi į ieškovės atstovą V. A., nurodydamas, kad jo kandidatūra atmesta, kadangi, Rinkimų komisijos vertinimu, šis darbuotojas yra darbdavio atstovas, todėl rinkimuose dalyvauti negali. Komisija sprendimą dėl kandidatūros atmetimo priėmė paskutinės kandidatų kėlimo termino dienos vakare ir darbuotojui M. R. nebuvo suteikta jokia galimybė pateikti komisijai klausimų dėl jo kandidatūros atmetimo pagrįstumo, nors jo kandidatūra Rinkimų komisijai buvo pateikta žymiai anksčiau nei paskutinę termino dieną. 2017-01-17 į ieškovės atstovą V. A. kreipėsi tuo metu Rinkimų komisijos pirmininko pareigas ėjęs T. B. ir paprašė jį Komisijoje pakeisti kitu darbuotoju. Ieškovė 2017-01-17 priėmė įsakymą, kuriuo pakeitė Rinkimų komisijos pirmininką T. B. nauju nariu T. B.; nustatė, kad rinkimų komisija turi pratęsti terminą kandidatų kėlimui, jog per šį terminą būtų išspręsti rinkimų metu padaryti pažeidimai, t. y. a) nešališkai ir deramai būtų išspręstas T. B. kandidatūros į darbo tarybą patvirtinimo klausimas (t. y. jam pačiam nedalyvaujant sprendimo priėmime), o tuomet b) teisėtai būtų patvirtintas galutinis kandidatų į įmonės darbo tarybą sąrašas. Rinkimų komisija ieškovės įsakymo ta dalimi, kuria pavesta išspręsti pažeidimus, nevykdė. Naujos sudėties rinkimų komisija ir toliau organizavo rinkimus, neatsižvelgdama į padarytus pažeidimus ir ieškovės įsakymus. 2017-01-20 atsistatydino T. B., jis buvo pakeistas kitu nariu -T. K.. Tą pačią dieną, ieškovė kreipėsi į atsakovę su oficialiu prašymu per tris dienas priimti ir viešai paskelbti sprendimą dėl rinkimų organizavimo metu padarytų pažeidimų ištaisymo bei ištaisyti pažeidimus, t. y. pratęsti kandidatų kėlimo terminą; nustatyti naują rinkimų datą; per pratęstą terminą išspręsti darbuotojų T. B. ir M. R. kandidatūrų klausimą bei per pratęstą terminą sudaryti ir patvirtinti galutinį kandidatų į darbo tarybą sąrašą. Atsakovė prašyme iškeltų klausimų nesprendė ir nepateikė jokio atsakymo, nors ir turėjo tokią pareigą pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį. Vietoje to, Rinkimų komisijos nariai K. N. ir M. M. tiesiog atsistatydino iš pareigų. Atsižvelgdamas į tai, kad Rinkimų komisijoje buvę asmenys, kurių narystės metu buvo atlikti aukščiau aptarti pažeidimai, atsistatydino bei į tai, kad Rinkimų komisijoje nebeliko minimalaus Įstatyme nustatyto Rinkimų komisijos narių skaičiaus, ieškovė 2017-01-27 priėmė įsakymą, kuriuo sudarė naują darbo tarybos rinkimų komisiją ir patvirtino tokią jos sudėtį: T. K., A. I., J. L. ir pavedė jai iš naujo organizuoti ir vykdyti darbo tarybos rinkimus, kaip tai numato Įstatymas. Naujoji rinkimų komisija nevykdė ir šio ieškovės įsakymo, iš naujo darbo tarybos rinkimų, atitinkančių įstatymų nuostatas, neorganizavo ir nevykdė. Atsakovė toliau tęsė pradėtus rinkimus, vadovavosi 2016-01-05 neteisėtai patvirtintu kandidatų sąrašu, neatsižvelgė į ieškovės įsakymus ir jų nevykdė, ir 2017-01-31 įvykdė ieškovės darbo tarybos rinkimus. Į ieškovės darbo tarybą 2017-01-31 vykusių rinkimų metu buvo išrinkti šie asmenys: T. B., G. Č., A. Ž.. Ieškovė 2017-02-03 kreipėsi į atsakovę, prašydama panaikinti rinkimų rezultatus, ištaisyti pažeidimus - nešališkai išspręsti T. B. kandidatūros į tarybą klausimą; patvirtinti M. R. kandidatūrą; sudaryti ir patvirtinti galutinį kandidatų sąrašą; surengti naujus rinkimus. Atsakovė 2017-02-06 atsiuntė atsakymą, kuriuo visus ieškovės prašymus atmetė. Mano, kad atsakovė, neleisdama darbuotojui M. R. būti kandidatu į ieškovės darbo tarybą, iš esmės pažeidė šio darbuotojo teisę būti išrinktam bei kitų ieškovės darbuotojų teisę būti atstovaujamiems, ir nesant tokio atsakovės pažeidimo, darbo tarybos rinkimų rezultatai galimai būtų kitokie. Mano, kad atsakovės sudarytas kandidatų į ieškovės darbo tarybą sąrašas bei darbo tarybos rinkimų rezultatai privalo būti panaikinti, nes rinkimų organizavimo metu atsakovė nevykdė ieškovės įsakymų, atliko ir kitus procedūrinius pažeidimus, kurie patvirtina atsakovės šališkumą ir nesąžiningumą dalies darbuotojų atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016-12-22 d. remiantis Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovė įsakymu Nr. 1 patvirtino tarybos rinkimų komisijos sudėtį. Komisijos nariais buvo paskirti ieškovės darbuotojai: T. B., K. N. ir M. M.. Ieškovė sudariusi Tarybos rinkimų komisiją ir vadovaudamasi Įstatymu, šiai rinkimų komisijai ne tik pavedė nustatyti Tarybos rinkimų datą, kandidatų į Tarybos narius kėlimo terminą, kandidatų registraciją, galutinio kandidato sąrašo sudarymą, tačiau kartu nurodė sąlygą „<...Jeigu bet kuris iš aukščiau nurodytų rinkimų komisijos narių darbo tarybos rinkimų organizavimo metu būtų pasiūlytas kaip kandidatas į darbo tarybą ir išreikštų rašytinį sutikimą tokiam kandidatavimui, darbdavys, siekdamas užtikrinti nepertraukiamą darbo tarybos formavimo procesą, nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pakeičia tokį rinkimų komisijos narį kitu nariu sutinkamai su Lietuvos Respublikos darbo tarybų įstatymo nuostatomis bei patvirtina naują darbo tarybos rinkimų komisijos sudėtį...>“. Įstatymas rinkimų komisijos narių keitimo tvarkos nenustato ir imperatyviai įtvirtina, kad rinkimų komisijos nariais skiriami darbuotojai, pasirašę Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą pasiūlymą ir turintys didžiausią darbo stažą toje įmonėje. Ieškovės nustatyta lokaliniuose teisės aktuose rinkimų komisijos formavimo (pakeitimo) tvarka nėra reglamentuota įstatymu ir pažeidžia minėta imperatyvą. Ieškovė vienašališkai nustatydama tokias rinkimų komisijos formavimo (pakeitimo) sąlygas, neturėdama teisinio pagrindo – siekė paveikti ir kontroliuoti (nepriklausomos nuo darbdavio) rinkimų komisijos sudarymą, jos darbą ir Tarybos rinkimus. 2017-01-05 rinkimų komisijos posėdžio protokolu, rinkimų komisija nutarė, kad rinkimų į Tarybą data – 2017-01-31, kandidatai į Tarybos rinkimus registruojami iki 2017-01-12. Remiantis Įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi bei ieškovės sudarytas darbuotojų turinčių teisę dalyvauti Tarybos rinkimuose sąrašas nebuvo tinkamai perduotas rinkimų komisijos nariams, perduodant jį kitiems įmonėje dirbantiems ir su Tarybos rinkimais nesusijusiems asmenims. Tokie ieškovės veiksmai galimai atskleidžia piktybišką ieškovės siekį trikdyti rinkimų komisijos darbą ir galimai paveikti Tarybos rinkimų rezultatus. 2017-01-12 buvo pasiūlyta ieškovės atstovo - darbuotojo saugos ir sveikatos specialisto M. R. kandidatūra į Tarybos narius. Tame pačiame suinteresuoto asmens M. R. siūlyme ir sutikime, remiantis Įstatymo normomis tuometinis rinkimų komisijos pirmininkas T. B. nurodė, kad tokia kandidatūra negalima, remiantis konkrečiomis imperatyviomis teisės normomis. 2017-01-16 d. rinkimų komisijai paskelbus kandidatus į Tarybos rinkimus, patvirtinti šie kandidatai: T. B., G. Č., V. P. ir A. Ž.. Rinkimų komisijai vadovaujantis Įstatymu, kandidatūros pateiktos ir patvirtintos tinkamai. Ieškovė vienašališkai nustatė rinkimų komisijos formavimo (pakeitimo) sąlygas, neturint teisinio pagrindo bei siekiant paveikti ir kontroliuoti rinkimų komisijos sudarymą, jos darbą ir Tarybos rinkimus, todėl šiuo atveju nebuvo padaryta jokių procedūrinių pažeidimų Tarybos rinkimų komisijos darbe organizuojant Tarybos rinkimus. Pažymėjo, kad į galutinį kandidatų sąrašą buvo įtraukti visi įmonės darbuotojai, kurie buvo pasiūlyti ir sutiko tapti kandidatais į darbo tarybą, o dėl to jokių teisinių pasekmių dėl T. B. įtraukimo kandidatu į darbo tarybą jam pačiam būnant rinkimų komisijos pirmininku nenustatyta. Nurodė, kad komisija, vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, Saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi bei Valstybinės darbo inspekcijos suteiktomis konsultacijomis rinkimų komisijos nariams, komisija pagrįstai atmetė suinteresuoto asmens M. R. kandidatūrą į Tarybos rinkimus ir neįtraukė į Tarybos rinkimų kandidatų sąrašą. Nurodė, kad tik komisija nustato papildomą laiką, per kurį galima siūlyti papildomus kandidatus. Rinkimų komisijai griežtai vadovaujantis Įstatymu, galutinis kandidatų sąrašas į Tarybos rinkimus sudarytas tinkamai, sąraše pateikiamos visos įmanomos kandidatūros. Nurodė, kad ieškovė savo veiksmais trukdė sklandžiam rinkimų komisijos ir Tarybos rinkimų darbui, siekiant vilkinti rinkimų procesą ir visomis įmanomomis priemonėmis į kandidatų sąrašą įtraukti ieškovės atstovą M. R., galimai apribojant ieškovės T. B. teises būti kandidatu į Tarybos rinkimus. T. B. buvo tinkamai siūlomas įmonės darbuotojų, turinčių teisę balsuoti Tarybos rinkimuose. Rinkimų komisija susidedanti iš T. B., K. N. ir M. M. vadovaujantis Įstatymu, nepadarė jokių rinkimų komisijos procedūrinių darbo pažeidimų, pagrįstai nevykdė ieškovės įsakymo Nr. 2 dalies, kuria ieškovė pavedė rinkimų komisijai išspręsti padarytus pažeidimus ir toliau organizavo Tarybos rinkimus. 2017-01-20 rinkimų komisijos narys T. B. atsistatydino, jis buvo pakeistas kitu ieškovės darbuotoju – T. K.. Po šių procedūrinių komisijos sudėties keitimo veiksmų ieškovė ir toliau aktyviais savo veiksmais siekė trikdyti rinkimų komisijos darbą – reikalaudama ištaisyti rinkimų organizavimo metu padarytus pažeidimus: pratęsti kandidatų kėlimo terminą; nustatyti naują rinkimų datą; per pratęstą terminą išspręsti darbuotojų T. B. ir M. R. kandidatūrų klausimą bei per pratęstą terminą sudaryti ir patvirtinti galutinį kandidatų į darbo tarybą sąrašą. Rinkimų komisijoje nebelikus minimalaus Įstatyme nustatyto rinkimų komisijos narių skaičiaus ieškovė nauju įsakymu Nr. 4 sudarė naują rinkimų komisiją, patvirtindama jos sudėtį: T. K., A. I., J. L.. Atsakovei nepastebėjus jokių ankstesnės rinkimų komisijos darbo procedūrinių pažeidimų, galėjusių įtakoti Tarybos rinkimus ir rinkimų rezultatus, atsakovė toliau tęsė jau pradėtus rinkimus, vadovaudamasis 2017-01-16 patvirtintu kandidatų į Tarybos rinkimus sąrašu ir 2017-01-31 įvykdė Tarybos rinkimus. Vadovaujantis Įstatymu ir atsakovės pateiktais balsavimo biuleteniais Tarybos rinkimai pripažinti galiojančiais. Į Tarybą buvo išrinkti šie asmenys: T. B., G. Č., A. Ž.. Nurodė, kad rinkimai į įmonės darbo tarybą vyko griežtai vadovaujantis galiojančiu Darbo Tarybų įstatymu.
Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Enercon Services Lietuva“ įgaliotas asmuo direktorius V. A. prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad į jį kreipėsi M. R., kuris nurodė, kad jo kandidatūra buvo atmesta į kandidatų į darbo tarybą sąrašo. M. R. dirba įmonėje pagal darbo sutartį kliento aptarnavimo inžinieriumi, kuris atlieka ir darbų saugos funkcijas įmonėje – jis prižiūri situaciją darbe, aplanko darbuotojus darbo eigoje, instruktuoja, pataria, išduoda priemones, konsultuoja vadovą darbo saugos klausimais. M. R. nėra suteikta jokių įgaliojimų, jis nėra įmonės vadovo įgaliotas asmuo. M. R. darbo saugos klausimais turi teisę stebėti darbuotojus, užfiksuoti pažeidimus, duoti nurodymus darbuotojams saugos pažeidimų, tačiau negali bausti, tirti. Paaiškino, kad įsakyme nurodytą sąlygą priėmė savo nuožiūra, siekdamas išvengti komisijos šališkumo.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas su pateiktu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad darbo tarybos rinkimų komisija - T. K., A. I., J. L. teisingai atliko visus komisijai pavestus darbus, teisingai identifikavo trečiąjį asmenį M. R. ir jo atliekamas funkcijas įmonėje, bei teisėtai jo neregistravo kandidatu į darbo tarybos narius. Vadovo priimti įsakymai buvo su asmenine nuostata, tačiau ne taip kaip reikalavo įstatymai. Įsakymais buvo keičiamos kandidatūros, nauji komisijos nariai neturėjo iš naujo vertinti ar keisti buvusios komisijos narių sprendimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-12-16 ieškovės darbuotojų kreipėsi į ieškovę dėl darbo tarybos įmonėje sudarymo pagal Lietuvos Respublikos darbo tarybų įstatymo 6 straipsnį 1 dalį. 2016-12-22 įsakymu Nr. 1, ieškovė patvirtino tarybos rinkimų komisijos sudėtį. Komisijos nariais buvo paskirti darbuotojai: T. B., K. N., M. M.. Ieškovė įsakyme papildomai nurodė, kad jei pačios Rinkimų komisijos narys būtų pasiūlytas kandidatu į darbo tarybą ir su siūlymu sutiktų, tokiu atveju jis privalo būti nedelsiant pakeistas kitu komisijos nariu, patvirtinant naują komisijos sudėtį. 2017-01-17 į ieškovės atstovą V. A. kreipėsi tuo metu Rinkimų komisijos pirmininko pareigas ėjęs T. B. ir paprašė jį Komisijoje pakeisti kitu darbuotoju. 2017-01-17 ieškovė priėmė įsakymą Nr. 2, kuriuo pakeitė rinkimų komisijos pirmininką T. B. nauju nariu T. B. ir nustatė, kad atsižvelgiant į tai, kad ankstesnio darbo tarybos rinkimų komisijos nario T. B. kandidatūra į darbo tarybos narius buvo patvirtinta jam pačiam esant ir komisijos nariu, t. y. pažeidžiant interesų konflikto vengimo principą, ir siekiant užtikrinti skaidrius ir nešališkus darbo tarybos rinkimus, pratęstas kandidatų į darbo tarybos narius iškėlimo terminas iki 2017-01-17. Nurodyta, kad iki šio termino pabaigos turi būti užregistruoti keliami kandidatai ir sudarytas galutinis kandidatu sąrašas. Visos kitos sąlygos lieka nepakeistos ir galioja taip, kaip tai yra nurodyta 2016-12-22 įsakyme Nr. 1 „Dėl Darbo Tarybos Rinkimų Komisijos“. 2017-01-23 ieškovė priėmė įsakymą Nr. 3, kuriuo pakeitė rinkimų komisijos narį T. B. nauju nariu T. K. ir nustatė, kad visos kitos sąlygos lieka nepakeistos ir galioja taip, kaip nurodyta 2016-12-22 įsakyme Nr. 1 ir 2017-01-17 įsakyme Nr. 2. 2017-01-27 ieškovė patvirtino tarybos rinkimų komisijos sudėtį. Komisijos nariais buvo paskirti darbuotojai: T. K., A. I., J. L.. Iš 2017-01-05 Darbo tarybos rinkimų posėdžio protokolo matyti, kad Tarybos rinkimų komisija nustatė, jog kandidatai į Tarybą gali būti keliami iki 2017-01-16, o Tarybos rinkimų datą nustatė 2017-01-31. Iš 2017-01-05 Darbo tarybos rinkimų posėdžio protokolo priedo Nr. 1 matyti, kad sudarytas darbuotojų, turinčių teisę dalyvauti tarybos rinkimuose, sąrašas, kurio Nr. 10 įrašytas M. R.. 2017-01-12 buvo pasiūlyta ieškovės darbuotojo saugos ir sveikatos specialisto M. R. kandidatūra į darbo tarybos narius. 2017-01-16 komisija elektroniniu laišku informavo M. R., kad jo pareigybė neleidžia būti renkamu į darbo tarybą, nes jis yra darbdavio įgaliotas saugos ir sveikatos specialistas. 2017-01-31 į ieškovė darbo tarybą vykusių rinkimų metu buvo išrinkti šie asmenys: T. B., G. Č., A. Ž..
Į bylą pateikta darbo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir M. R., kurioje numatyta, kad darbuotojas pradeda dirbti 2012-12-03, pareigos – klientų aptarnavimo inžinierius. 2016-09-09 sudarytas priedas prie darbo sutarties, kuria sutarta, kad darbuotojas atlieka tas pačias pareigas, nurodytas darbo sutartyje, pasirašytoje 2012-12-01 bei atlieka saugos ir sveikatos specialisto pareigas ir darbuotojo įgaliojimai dirbti saugos ir sveikatos specialistu apima įprastinės veiklos veiksmus, veiksmams nepriklausantiems įprastinei veiklai, darbuotojas privalo gauti darbdavio arba jo įgalioto asmens sutikimą raštu. 2017-01-30 sudaryta darbo sutartis tarp ieškovės ir M. R., kurioje nustatytos darbuotojo pareigos – biuro techninis inžinierius. 2017-01-30 priedu prie darbo 2017-01-30 sudarytos darbo sutarties nustatyta, kad darbuotojas atlieka tas pačias pareigas bei atlieka saugos ir sveikatos specialisto pareigas. Darbuotojo įgaliojimai dirbti saugos ir sveikatos specialistu apima įprastinės veiklos veiksmus, veiksmams nepriklausantiems įprastinei veiklai, darbuotojas privalo gauti darbdavio arba jo įgalioto asmens sutikimą raštu.
2017-01-20, 2017-02-03 ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl darbo tarybos rinkimų metu padarytų pažeidimų pašalinimo, prašydama panaikinti 2017-01-31 vykusius rinkimų rezultatus. 2017-02-05 atsakovė informuoja, kad 2017-01-31 įmonėje įvykę rinkimai į darbo tarybą yra teisėti ir visas darbo tarybos formavimosi procesas vyko griežtai laikantis galiojančių Lietuvos Respublikos Darbo Tarybų Įstatymo nuostatų.
Į bylą pateiktas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus 2017-08-17 raštas Nr. SD-25-9797 „Dėl darbo kodekso nuostatų aiškinimo“, kuriame nurodyta, kad darbdavio paskirti asmenys, juridinio asmens darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai ar fiziniai asmenys, atliekantys darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, nėra darbdavys ar jo atstovaujantys asmenys. Šių asmenų pareiga yra rengti pasiūlymus prevencinėms priemonėms, skirtoms darbuotojų apsaugai nuo traumų ir profesinių ligų, koordinuoti tokių priemonių įgyvendinimą ir kontroliuoti, kaip įmonės darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Šiems asmenims netaikoma administracinė ar kita atsakomybė dėl veikios organizuojant ir įgyvendinant prevencines priemones, susijusias su darbuotojų sauga ir sveikata, jeigu jie veikia pagal įstatymą ir kitus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus. Šie asmenys už savo darbą tiesiogiai atsiskaito darbdaviui atstovaujančiam asmeniui arba darbdavio įgaliotam asmeniui. Jei darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto darbo santykiai su darbdaviu trunka ilgiau kaip šešis mėnesius, toks darbuotojas darbo tarybos nariu galėtų būti renkamas pagal DK nuostatas. Toks darbuotojas, išdirbęs trumpiau negu šešis mėnesius, darbo tarybos nariu galėtų būti renkamas, jei visi darbuotojai dirba trumpiau negu šešis mėnesius.
Į bylą pateiktas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyrius 2017-12-29 raštas Nr. SD-25-15585 „Dėl darbų saugos ir sveikatos specialisto“, kuriame nurodyta, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 170 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, jog darbdavys ir pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus jam atstovaujantys asmenys negali būti darbo tarybos nariais. DK nepateikia sąvokos, kokie asmenys yra laikomi darbdavio atstovais, tačiau aiškinant žodį „atstovas” pagal jo bendrinę reikšmę, darbdavio atstovais pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus galėtų būti, pavyzdžiui, bendrovės valdymo, priežiūros organai, administracijos darbuotojai, turintys teisę veikti bendrovės vardu, t. y. sudaryti sandorius, prisiimti įsipareigojimus ar įgyti teises. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme apibrėžta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo yra įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros vadovas arba darbdavys fizinis asmuo, o darbdavio įgaliotas asmuo - padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje (2 str.). Sąvokos „darbdaviui atstovaujantis asmuo” ir „darbdavio įgaliotas asmuo“ nėra tapačios, o darbų saugos ir sveikatos specialistas nebūtinai visais atvejais laikomas darbdavio atstovu. Jeigu darbų saugos ir reikalavimus, bet ir įgaliojo veikti įmonės vardu, tuomet šis darbuotojas yra laikomas darbdavio atstovu.
Lietuvos Respublikos darbo tarybų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbo tarybos nariais gali būti renkami visi darbuotojai, sulaukę šešiolikos metų ir išdirbę įmonėje ne mažiau kaip šešis mėnesius, išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal laikinąją darbo sutartį. Darbuotojai, įmonėje išdirbę trumpiau kaip šešis mėnesius, darbo tarybos nariais gali būti renkami tik tuo atveju, kai įmonėje visi darbuotojai dirba trumpiau nei šešis mėnesius; 4 dalyje numatyta, kad darbdavys ir pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus jam atstovaujantys asmenys negali būti darbo tarybos nariais. To paties įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo taryba atlikdama savo funkcijas privalo atsižvelgti į visų įmonės darbuotojų teises ir interesus, nediskriminuoti atskirų darbuotojų, jų grupių ar atskirų struktūrinių padalinių darbuotojų. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę. To paties įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavio įgaliotas asmuo – padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje; 4 dalyje nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo – įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros vadovas; 12 straipsnyje nurodyta, kad darbdavys, siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, paskiria vieną ar daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų arba steigia darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą.
Šiuo atveju nustatyta, kad M. R. įmonėje dirbo nuo 2012-12-03 klientų aptarnavimo inžinieriaus pareigose. 2016-09-09 sudarytas priedas prie darbo sutarties, kuria sutarta, kad darbuotojas atlieka tas pačias pareigas, nurodytas darbo sutartyje, pasirašytoje 2012-12-01 bei atlieka saugos ir sveikatos specialisto pareigas ir darbuotojo įgaliojimai dirbti saugos ir sveikatos specialistu apima įprastinės veiklos veiksmus, veiksmams nepriklausantiems įprastinei veiklai, darbuotojas privalo gauti darbdavio arba jo įgalioto asmens sutikimą raštu. 2017-01-30 sudaryta darbo sutartis tarp ieškovės ir M. R., kurioje nustatytos darbuotojo pareigos – biuro techninis inžinierius. 2017-01-30 priedu prie darbo 2017-01-30 sudarytos darbo sutarties nustatyta, kad darbuotojas atlieka tas pačias pareigas bei atlieka saugos ir sveikatos specialisto pareigas ir darbuotojo įgaliojimai dirbti saugos ir sveikatos specialistu apima įprastinės veiklos veiksmus, veiksmams nepriklausantiems įprastinei veiklai, darbuotojas privalo gauti darbdavio arba jo įgalioto asmens sutikimą raštu. Tiek iš bylos rašytinės medžiagos, tiek posėdžio metu duotų UAB „Enercon Services Lietuva“ įgalioto asmens direktoriaus V. A. parodymų nustatyta, kad M. R. yra įmonės darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, kuriam papildomai pavesta atlikti saugos ir sveikatos specialisto pareigas. M. R. nebuvo darbdaviui atstovaujantis asmuo ar įgaliotas asmuo, jam nebuvo suteikti jokie įgaliojimai veikti įmonės vardu. M. R. dirbo įmonėje pagal darbo sutartį, atliko darbo sutartyje ir jos prieduose numatytas funkcijas, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė pažeidė darbuotojo M. R. teisę būti išrinktam bei kitų ieškovės darbuotojų teisę būti atstovaujamiems.
Taip pat nustatyta, kad ieškovė 2016-12-22 įsakymu Nr. 1 patvirtino tarybos rinkimų komisijos sudėtį, paskyrė komisijos narius bei įsakyme papildomai nurodė, kad jei pačios Rinkimų komisijos narys būtų pasiūlytas kandidatu į darbo tarybą ir su siūlymu sutiktų, tokiu atveju jis privalo būti nedelsiant pakeistas kitu komisijos nariu, patvirtinant naują komisijos sudėtį. Patvirtinus naują Komisijos sudėtį, sudaroma galimybė nešališkai išspręsti buvusio Rinkimų komisijos nario kandidatūros patvirtinimo klausimą. Šiuo atveju nustatyta, kad Rinkimų komisija nepaisė šio įpareigojimo ir pažeisdama nustatytą tvarką 2017-01-16 patvirtino Komisijos pirmininko T. B. kandidatūrą į darbo tarybos narius, jam pačiam esant Rinkimų komisijos sudėtyje bei suformavo galutinį kandidatų sąrašą, jį patvirtino, sąraše nurodyta ir darbuotojo T. B. pavardė. Priimdama sprendimus, rinkimų komisija privalo vykdyti jai įstatymu pavestas funkcijas objektyviai, nešališkai ir vengti interesų konflikto. Atsakovė ignoravo visus ieškovės įsakymus išspręsti darbuotojo T. B. kandidatūros klausimą nešališkai, jam nesant Rinkimų komisijos sudėtyje. Atsakovė taip pat nevykdė ieškovės įsakymų, kuria naujai suformuotai Rinkimų komisijai buvo pavesta iš naujo organizuoti ieškovo darbo tarybos rinkimus, tačiau atsakovė atsižvelgė tik į tą įsakymo Nr. 4 dalį, kuria buvo nustatyta naujos Rinkimų komisijos sudėtis. Teismas daro išvadą, kad Rinkimų komisijos sudarytas kandidatų sąrašas bei nustatytą tvarką pažeidžiant suorganizuoti rinkimai yra neteisėti.
Ieškovė pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 31,00 Eur žyminis mokestis ir 3933,47 Eur teisinės išlaidos bei nurodė, kad teisines išlaidas sudaro teisinės konsultacijos, administravimo išlaidos, teismų praktikos analizė, ieškinio rengimas, pozicijos derinimas su klientu, vertimas. Nurodė, kad teisinės konsultacijos sudaro 3096,00 Eur be PVM, administravimo išlaidos 154,80 Eur be PVM.
CPK 88 straipsnio 1 dalyje nurodytos išlaidos, kurios priskirtinos prie su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų. Prie tokių išlaidų priskirtinos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.), taip pat kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Nagrinėjamu atveju administravimo išlaidos negali būti pripažintinos kaip kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, neaišku kas jas sudaro ir jos nėra detalizuotos. Prašyme prie bylinėjimosi išlaidų nuodyta, kad ieškovė turėjo vertimo išlaidų. Teismo vertinimu, šioje byloje nebuvo reikalingas vertimas, visi procesiniai dokumentai pateikti valstybine lietuvių kalba, šalys yra Lietuvoje, lietuviai. Nurodytame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra iškirtos ir tokios paslaugos - teismų praktikos analizė, pozicijos derinimas su klientu. Teismo vertinimu šios paslaugos ir panašūs parengiamieji darbai yra sudėtinė procesinio dokumento rengimo dalis, kurių kaštai, priteisiant išlaidas už advokato pagalbą, patenka į procesinio dokumento parengimo išlaidas.
Pažymėtina, kad prie CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytų išlaidų advokato pagalbai apmokėti yra priskiriamos tik būtinos išlaidos. Kokios išlaidos yra būtinos kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžia teismas. Tokiais atvejais teismas turi tai daryti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 6 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo” (toliau – Rekomendacijos) nustatant priteistino užmokesčio už teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes.
Atsižvelgiant į tai, Rekomendacijų 8.2 punkte numatytą maksimalų advokato darbo užmokestį už ieškinio parengimą, į bylos sudėtingumą, advokato atliktus procesinius veiksmus (ieškinio parengimą, kliento konsultavimą, atstovavimą teisme), į tai, kad pareikštas neturtinis reikalavimas, ieškovas pateikė nedidelės apimties rašytinius įrodymus, taip pat byloje pateiktas nedidelės apimties ieškinys, šiuos dokumentus įvertinti nebuvo reikalingos didelės laiko sąnaudos, laikytina, jog advokato darbo laiko sąnaudos nėra didelės. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirtis yra kompensacinio pobūdžio ir negali būti nepagrįsto praturtėjimo, pasipelnymo šaltiniu. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas mano, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra nepagrįstai didelės, todėl mažintinos iki 1200,00 Eur. Likusi šių ieškovės išlaidų dalis pripažintina šalies išlaidavimu.
Iš atsakovės priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos 1200,00 už advokato teisinę pagalbą ir 31,00 Eur žyminio mokesčio Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. ir 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti UAB „Enercon Services Lietuva“ kandidatų į darbo tarybos narius sąrašą negaliojančiu bei jį panaikinti ir pripažinti UAB „Enercon Services Lietuva“ darbo tarybos rinkimų rezultatus negaliojančiais bei juos panaikinti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Enercon Services Lietuva“ darbo tarybos rinkimų komisijos: T. K., A. I., J. L., 1231,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Enercon Services Lietuva“.
Spendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-02-13 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti sušaukti 2016 m. sausio 31 d. rinkimuose išrinktą UAB „Enercon Services Lietuva“ darbo tarybą, kol nebus išnagrinėta civilinė byla.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.