- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2011-01-27
- Bylos Nr.
- 2A-128-390/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Leonas Jachimavičius, Arvydas Žibas
- Atsakovas
- A. G.
- Trečiasis asmuo
- R. G.
- Ieškovas
- G. S.
- Advokatai
- Paulius Vaicekauskas, Edgaras Jautakis
- Kategorijos
- 42.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui, atsakovui A. G., jo atstovui advokatui Edgarui Jautakiui, trečiajam asmeniui R. G., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovui A. G., trečiajam asmeniui R. G. dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo, skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas patvirtinti lengvojo automobilio Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą tarp ieškovo G. S. ir atsakovo A. G. ir priteisti ieškovui iš atsakovo 8000 Lt įsigyto automobilio kainos bei bylinėjimosi išlaidas (b.l.4-5). Nurodė, jog ieškovas 2007 m. spalio mėn. atsakovui pardavė 2005 m. laidos lengvąjį automobilį. Šią aplinkybę patvirtino pats atsakovas, tai užfiksuota Kauno miesto VPK Santakos PK VP 2008-07-03 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarime nurodoma, kad A. G. paaiškino, jog G. S. pardavė jam savo automobilį už 3500 Lt, tačiau dokumentų nesutvarkė. Taip pat nurodo, jog atsakovo teiginys, kad automobilis buvo parduotas už 3500 Lt neatitinka tikrovės, kadangi tikroji automobilio pardavimo kaina 8000 Lt, tokia automobilio rinkos vertė buvo 2005 m. lapkričio mėn.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Patvirtino 2005 m. spalio 31 d. automobilio Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties sudarymą tarp ieškovo G. S. ir atsakovo A. G., priteisė ieškovui iš atsakovo 3500 Lt už automobilį bei 260 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovo 2008 05 30 Šilainių PN rašytame pareiškime nurodyta, jog jis 2007 m. spalio mėn. perdavė A. G. laikinai pasinaudoti savo automobilį Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir susitarė, jog jį sugadinus, atsakovas turės sumokėti 8000 Lt kompensaciją, tačiau toje pačioje policijos medžiagoje nurodyta, jog pranešimo patikrinimo A. G. paaiškino, jog 2005 m. spalio-lapkričio mėn. G. S. jam pardavė minėtą automobilį už 3500 Lt (b.l.9). Kad tarp šalių buvo sudaryta automobilio pirkimo pardavimo sutartis, tik tinkamai neįforminta atsakovas patvirtino ir teismo posėdyje (b.l. 122). Atsakovas, 2005 m spalio mėn. perėmęs minėtą automobilį iš ieškovo, perdavė jį valdyti savo draugei, dabar sutuoktinei - R. (Č.) G. ir visą tą laiką automobilis buvo jų valdyme. Automobilis tapo beverčiu, kai 2008 m. pavasarį atsakovas jį pastatė savo namo kieme ir jis buvo nuniokotas. Atsižvelgęs į tai, jog pats atsakovas pripažino faktą, jog pirko automobilį iš atsakovo, teismas konstatavo, jog šalys susitarė būtent dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Teismas nurodė, kad parduodamo daikto kaina nustatoma šalių susitarimu, kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimą dėl 8000 Lt automobilio kainos, teismas vadovavosi dar 2008 m. birželio mėn. atsakovo, t.y. pirkėjo, policijai duotais paaiškinimais, jog jis už automobilį sumokėjo 3500 Lt ir laikė, jog šalys susitarė dėl 3500 Lt automobilio kainos. Teismas sprendė, kad ieškovas su atsakovu susitarė dėl esminių automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, t.y. sudarė ieškinyje nurodyto daikto pirkimo-pardavimo sutartį ir kartu perdavė jį atsakovui, kaip būsimajam pirkėjui, valdyti, todėl patvirtintino automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, atsakovui neįrodžius, jog atsiskaitė už automobilį, iš jo priteisė ieškovui 3500 Lt automobilio kainos. Kadangi šalys negalėjo nurodyti tikslios automobilio pirkimo pardavimo sutarties sudarymo datos, teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, jog tai galėjo būti 2005 m. spalio ar lapkričio mėnesį, nustatė jog sutartis buvo sudaryta 2005 10 31.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. G. prašo 2010-06-02 sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad tarp šalių buvo sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis. Teigia, kad ketino su ieškovu sudaryti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau ji nebuvo sudaryta, kadangi šalys nesusitarė dėl esminės sutarties sąlygos – kainos. Atsakovas su ieškovu buvo verslo partneriai, 2005 m. spalio – lapkričio mėn. ieškovas atsakovui davė naudojimuisi automobilį. Ieškovas buvo skolingas atsakovui 3500 Lt, todėl buvo tartasi, kad ateityje ieškovas atsakovui galėtų automobilį parduoti už 3500 Lt. Tai, kad ieškovas net neketino parduoti automobilio atsakovui, patvirtina 2008-05-30 jo rašytas VPK Santakos PK VP Šilainių PN pareiškimas, kuriame prašo išreikalauti automobilį. Tiek teismo posėdžio metu, tiek anksčiau ieškovas teigė, kad jis norėtų už automobilį gauti 8000 Lt. Tai patvirtina ir 2009-10-14 raginimas dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties įforminimo. Toks ieškovo pasiūlymas atsakovui nėra priimtinas ir nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų šį pasiūlymą priėmęs. Pirkėjas gali sutikti arba nesutikti su parduodamo automobilio kaina, kol šalys nesusitaria dėl kainos, nėra pagrindo pripažinti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Iš byloje pateiktų įrodymų darytina išvada, kad ieškovas su atsakovu taip ir nesusitarė dėl kainos, dėl to tarp šalių nesusiklostė pirkimo-pardavimo santykiai, todėl sandoris laikytinas neįvykusiu. Taip pat nurodo, kad nustatyti automobilio kainą teismui pakako atsakovo duoto policijai paaiškinimo, kuriame atsakovas teigė, kad už automobilį sumokėjo 3500 Lt, tačiau nepakako, kad įrodyti, jog 3500 Lt buvo sumokėti. Teismo išvada, kad šalys susitarė dėl esminių automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, prieštarauja LR CK 6.305 str. 1 d. , kur aiškiai įvardinta, kad viena iš esminių sutarties sąlygų yra parduodamo daikto kaina. Kadangi atsakovas nebuvo įsipareigojęs pirkti ieškovo automobilio, t. y. nebuvo sudaręs preliminarios sutarties, ieškovas neturėjo teisės teismo tvarka reikalauti patvirtinti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimą, nurodė, kad vadovaujasi CK 6.610 ir 6.12 str. nuostatomis, tačiau šios CK normos reglamentuoja gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pabaigą ir yra netaikytinos ginčo atveju.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas G. S. prašo 2010-06-02 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad atsakovas su ieškovu ketino sudaryti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau ji nebuvo sudaryta, kadangi nebuvo susitarta dėl esminės sutarties sąlygos – kainos, iš esmės skiriasi nuo atsakovo išsakytos pozicijos pirmosios instancijos teisme, kas leidžia abejoti apelianto sąžiningumu. Pats apeliantas Kauno m. VPK santakos PK VP Šilainių PN paaiškino, kad 2005 m. spalio –lapkričio mėn. ieškovas jam pardavė automobilį už 3500 Lt (b.l. 9). Kad tarp šalių buvo sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, tik tinkamai neįforminta atsakovas patvirtino ir teismo posėdyje (b.l. 35-41, 84). Apeliantas netgi nurodė konkretų tikslą kam pirko automobilį – apelianto sugyventinei R. Č. (G.). Pati R. Č. pripažino gavusi automobilį ir pateikė teismui savo vardu sudarytą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (b.l. 66). Ir apeliantas ir R. Č. (G.) patvirtino, kad eksploatavo automobilį iki 2006 m. vasario ar kovo mėn., kol pasibaigė automobilio techninės apžiūros galiojimo laikas, automobilis buvo laikomas atsakovui priklausančiame garaže, automobilio dokumentai ir rakteliai buvo pas apeliantą. Apeliacinio skundo teiginys, kad nebuvo susitarta dėl esminės sąlygos – kainos, nepagrįstas, kadangi pats atsakovas įvardijo konkrečią automobilio kainą ir nuosekliai tvirtino, kad susitarė pirkti automobilį už 3500 Lt. Teigė, kad kainą ieškovui sumokėjo tą pačią dieną – ieškovui perdavė 300 ar 500 Lt, o likusi suma buvo užskaityta kaip ieškovo skola atsakovui. Kadangi pats apeliantas pripažino faktą, kad šalys susitarė dėl konkrečios automobilio kainos šios aplinkybės įrodinėti nereikia (CPK 187 str. 1 d., 182 str. 1 d.). Tais atvejais, kai pirkimo-pardavimo sutartyje nei tiesiogiai nei netiesiogiai nenustatyta kaina ar nenurodyta tvarka jai nustatyti ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje, kainą, kuri sutarties sudarymo metu buvo įprastai toje prekybos srityje mokama už tokius pat daiktus, parduodamus atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja – protingumo kriterijus atitinkanti kaina (CK 6.313 str. 2 d.). Pats apeliantas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad 2005 m. toks automobilis kainavo apie 4000 Lt (b.l. 36), t.y. sutiko, kad priteista automobilio kaina iš esmės atitiko rinkos kainas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo išvada, jog tarp šalių buvo sudaryta ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra nepagrįsta. Apeliantas tvirtina, kad su ieškovu tik ketino sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau sandorio šalys nebuvo susitarę dėl esminės sutarties sąlygos – automobilio kainos. Teisėjų kolegija su tokia apelianto argumentacija sutikti negali, nes ji prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir apylinkės teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.
Narinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas G. S. jam priklausantį automobilį Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2007m. spalio mėn. perdavė atsakovui A. G. laikinai naudotis ir susitarė, jog automobilį sugadinus, atsakovas turės sumokėti 8000 Lt kompensaciją. Kauno miesto V P K Santakos P K Šilainių P N 2008m. liepos 3d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra konstatuota, kad atsakovas paaiškindamas nurodė, jog 2005m. spalio-lapkričio mėn. ieškovas jam pardavė savo automobilį „Nissan Primera“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 3500 Lt, bet automobilio dokumentų nesutvarkė. Nagrinėjant bylą teisme atsakovas 2010m. sausio 21d. parengiamojo teismo posėdžio metu ( b.l. 35-41) aiškiai patvirtino, kad su ieškovu susitarė dėl automobilio kainos ir jis sumokėjo ieškovui 3500 Lt. Teismo posėdžio metu atsakovas dar kartą patvirtino, kad automobilį iš ieškovo susitarė pirkti už 3500 Lt. Taigi, atsižvelgiant į faktiškai nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog sandorio šalys susitarė dėl ginčo automobilio pardavimo kainos ir dėl pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Tolesni šalių veiksmai po pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo ( automobilio perdavimas atsakovui, atsakovo sutuoktinės naudojimasis automobiliu, automobilio civilinės atsakomybės apdraudimas atsakovo sutuoktinės ir kt.) taip pat rodo, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiformavę pirkimo-pardavimo santykiai, tačiau nebuvo tinkami įforminti. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šalių susitarimu parduodamo daikto kaina buvo 3500 Lt ( C K 6. 313 straipsnio 1 dalis). Byloje atsakovui neįrodžius, jog už automobilį buvo ieškovui atsiskaityta, apylinkės teismas turėjo pagrindą ieškovo ieškinį patenkinti iš dalies ir iš atsakovo priteisti ieškovui nesumokėtą automobilio kainą.
Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir juos vertindamas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ( CPK 185 straipsnis). Teismas tarp šalių iškilusį ginčą išsprendė teisingai, apelianto apeliacinio skundo argumentai teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų nepaneigia, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010m. birželio 2d. sprendimą palikti nepakeistą.