Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-11-07 · Civilinė byla Nr. e2-37393-779/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-07
Bylos Nr.
e2-37393-779/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Staknienė
Atsakovas
V. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-37393-779/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31030-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1.; 3.1.7.6.; 2.6.8.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams V. B. ir V. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo teismo iš atsakovų priteisti lygiomis dalimis 2187,12 Eur skolą, 122,23 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 54,55 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovams ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka 2018-10-19, t.y. viešo paskelbimo būdu. Atsakovai teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovų atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė tiekia centralizuotą šilumą ir karštą vandenį namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuriame esantis butas Nr. 20 bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) priklauso atsakovams V. B. ir V. B.. 2002 m. vasario 1 d. Nuomos sutarties pagrindu laikotarpiu nuo 2002 m. kovo 29 d. iki 2017 m. kovo 29 d. licencijuotą šilumos tiekimo veiklą Vilniaus mieste vykdė šilumos tiekimo licenciją turėjusi UAB „Vilniaus energija“. 2017 m. kovo 29 d. Nuomos sutartis baigė galioti, nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo Ieškovė. 2017 m. birželio 16 d. raštu Nr. 013-01-3567 „Patvirtinimas dėl nuosavybės teisių perleidimo“ UAB „Vilniaus energija“ patvirtino apie reikalavimo teisių į turimas vartotojų skolas perleidimą Ieškovei ir 2017 m. birželio 22 d. perdavimo - priėmimo aktu perdavė Ieškovei dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę bei papildomas teises. Pastarasis dokumentas bei „Gautinų sumų patvirtinimo ataskaita Duomenys 2017-05-04“ išrašas patvirtina, kad ieškovei buvo perleistos reikalavimo teisės bei papildomos teisės į atsakovę. Pagal ieškovės ieškinyje nurodytus bei pateiktus duomenis už laikotarpį nuo 2015-09-01 iki 2018-08-31 atsakovai neatsiskaitė už šilumos energiją bei karštą vandenį ir liko skolingi lygiomis dalimis ieškovui 2187,12 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų atsiskaitę su ieškove (CPK 178 straipsnis).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsakovai apie reikalavimo perleidimą buvo informuoti raštiškais patvirtinimais, taip pat informaciniais pranešimais bei ieškovei pareiškus ieškinį teisme ir prie ieškinio pateikus reikalavimo perleidimą patvirtinančius duomenis.

CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.

CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Vadovaujantis Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto Energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173, (toliau – Aprašas) 5 punktu, šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta pagal Aprašą nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų dienos. Nagrinėjamu atveju buto, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie centrinių šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl, vadovaujantis aukščiau aptartomis teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad ieškovė su atsakovais konkliudentiniais veiksmais sudarė energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal Aprašo 15.1 punktą, šilumos vartotojas privalo atsiskaityti už suvartotą šilumą pagal pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą ar sąskaitą nustatyta tvarka ir terminais. Vadovaujantis šia nuostata, atsakovams kyla pareiga atsiskaityti su šilumos tiekėju. Kadangi atsakovai už butui teikiamas paslaugas laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2018-08-31 neatsiskaitė, susidarė 2187,12 Eur skola. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai tinkamai neįvykdė įsipareigojimų ieškovei, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 2187,12 Eur skola, t.y. iš kiekvieno atsakovo – po 1093,56 Eur (CK 6.101 straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovai praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už laikotarpį nuo 2017-05-01 iki 2018-09-28 – 122,23 Eur, t.y. iš atsakovės – 61,12 Eur, iš atsakovo – 61,11 Eur.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-10-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 54,55 Eur bylinėjimosi išlaidos (iš atsakovės priteisiant 27,27 Eur, iš atsakovo priteisiant 27,28 Eur), kurias sudaro 52,00 Eur žyminis mokestis, 1,68 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašus, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, peržiūrėjimą iš išrašą.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi kiekvienam atsakovui atskirai neviršija minimalaus 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 6 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 1093,56 Eur skolos, 61,12 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1154,68 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 27,27 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“, į.k. 124135580, naudai.

Priteisti iš atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 1093,56 Eur skolos, 61,11 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1154,67 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 27,28 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“, į.k. 124135580, naudai.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti ieškovės skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas už akių negali būti atsakovų skundžiamas apeliaciniu ir kasaciniu skundu.

Atsakovai per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Teisėja Inga Staknienė