- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-27
- Bylos Nr.
- 2S-465-194/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Badaugienė (pirm.), Egidijus Mockevičius, Danutė Matiukienė
- Pareiškėjas
- R., R. K.
- Kategorijos
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Badaugienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-05-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-129-721/2010 pagal pareiškėjos R. K. skundą Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarei R. R., dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. K. kreipėsi skundu į Mažeikių rajono apylinkės teismą, prašydama panaikinti 2010-03-25 Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. R. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarę atlikti veiksmą- išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą pagal asmeninį V. K., mirusio 2009-09-10, testamentą. Nurodė, kad 2009-07-29 testatorius V. K. asmeniniu testamentu visą jam priklausantį turtą :gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), bei žemę paliko jai. 2009-09-10 testatorius V. K. mirė. 2010-03-25 nutarimu notarė R. R. jai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nurodydama, jog negalioja testamentas, kurio turinys neteisėtas ir nesuprantamas.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 7 d. nutartimi pareiškėjos R. K. skundą atmetė. Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 16 d. Mažeikių rajono I-ame notarų biure pagal V. K., mirusio 2009-09-10, įstatyminių įpėdinių A. K., M. K. ir N. V. pareiškimus priimti palikimą pagal įstatymą, buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Kelmės rajono valdybos 1992-09-17 potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. buvo suteikta teisė įsigyti 0,25 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Jis už žemę buvo sumokėjęs 3544 rublių investicinių čekių. Žemės sklypo nuosavybės teise, jis neįgijo. Po V. K. mirties, jam priklausančius pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjo V. K.. Minėto žemės sklypo jis nepaveldėjo, nes jo nuosavybės teise neturėjo palikėjas V. K.. Testatoriaus valia nustatytina pagal testamento turinį. Nors V. K. asmeninis testamentas, bylos duomenimis, yra įstatymo nustatyta tvarka yra patvirtintas, nėra pripažintas negaliojančiu, tačiau jo turinys, vertinant visų byloje pateiktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių kontekste, liudija palikėjo nuostatą palikti testamentu pareiškėjai būtent žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini), kuris nebuvo jo nuosavybė. Testatorius testamente nekalba apie piniginius įnašus už žemės sklypą ir apie jų paveldėjimą. Būtent dėl to, notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes byloje, bei į tai, jog tarp įpėdinių (pareiškėjos ir įpėdinių pagal įstatymą) yra kilęs ginčas dėl teisės į palikimą, notarė pagrįstai, vykdydama įstatyme nustatytas pareigas, atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kol ginčai dėl tikrosios testatoriaus valios ir teisės į palikimą, nebus išspręsti teismine tvarka, nes notaras juridiškai tvirtina tik neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus (Notariato įstatymo 1 straipsnis). Teismas konstatavo, kad notarės veiksmai atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai yra teisėti ir neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu R. K. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti notarę atlikti notarinį veiksmą- išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal asmeninį V. K. testamentą jai. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarė negalėjo atsisakyti išduoti jai paveldėjimo liudijimo dėl tos testamento dalies, kuri yra visiškai aiški ir suprantama. 2009-07-29 dienos asmeninis V. K. testamentas yra aiškus bei suprantamas. Jame nurodoma: ".kad atsitikus nelaimei, po mano mirties visą ūkį, esantį (duomenys neskelbtini), t.y. gyvenamasis ir ūkiniai pastatai bei žemės atitektų R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini).". Tai, kad testamentas yra aiškus ir suprantamas, patvirtino Kelmės rajono apylinkės teismas savo 2009-12-08 dienos nutartimi civilinėje byloje Nr.2-1167-496/2009./ Šiaulių apygardos teismas 2009-02-12 d. nutartimi nustatė, kad Kelmės rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta. Ši nutartis galutinė ir neskundžiamą. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartyje nustatyta, kad 2009-07-29 d. V. K. asmeniniame testamente yra aiški V. K. valios išraiška, kad jis po mirties visą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t.y., gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus, žemę, palieka K.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, jog pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre matyti, kad gyvenamasis namas su ūkio pastatais (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso V. K. pagal paveldėjimo teisės liudijimą. V. K. mirė 2009-09-10. Paveldėtas turtas yra pripažintas asmenine nuosavybe ( CK 3.89 str.l d.2p.).
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ji su kitais paveldėtojais turėtų bylinėtis dėl teisės į palikimą ieškininės teisenos tvarka. Neišdavus notarei paveldėjimo liudijimo, nes nėra giminystės ryšių su testatoriumi, ji negalėtų bylinėtis teisme su kitais paveldėtojais, nes nebūtų įpėdinė. Be to ji nesiruošia bylinėtis su kitais įpėdiniais, kadangi ją tenkins toks paveldėjimo liudijimas, kuriame bus nurodyta ta paveldimo turto dalis, kuri yra visiškai aiški ir suprantama. Manau, kad ginčyti testamente nurodytą faktą, kad ji paveldėjo namą ir ūkinius pastatus (duomenys neskelbtini), nėra jokio pagrindo. Į kitą turtą, dėl kurio nėra visiškai aiškiai išsireikšta testamente, būtent žemę, ji gali su kitais paveldėtojais bylinėtis arba nesibylinėti ieškininės teisenos tvarka. Ji notarės prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir notarė privalėjo išduoti paveldėjimo liudijimą, nepažeisdama Notariato įstatymo, būtent išduoti paveldėjimo liudijimą tam V. K. turtui, kuris buvo aiškiai nurodytas jo asmeniniame testamente.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą notarė R. R. nurodė, kad pareiškėjos skundas, nepagrįstas, turi būti atmestas. Tiek testamentinė, tiek įstatyminiai įpėdiniai turėtų kreiptis į teismą dėl paveldimo turto padalijimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d., 338 str.). Apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).
CK 5.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja R. K. su prašymu išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą pagal asmeninį V. K. testamentą, patvirtintą 2009-12-08 Kelmės rajono apylinkės teismo, kreipėsi į Mažeikių rajono 1-ąjį notarų biurą. Notarė R. R. atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal aukščiau minėtą testamentą, kadangi testamento turinys nėra aiškus. V. K. testamente rašo “atsitikus nelaimei po mano mirties visą ūkį, esantį (duomenys neskelbtini), t.y. gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai bei žemės atitektų R. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini)"
Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str. 1 d.). Notarų veiklos ypatybės lemia didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimus. Reikalavimai notarui, kaip vykdančiam profesinę veiklą asmeniui, apibrėžtini, atsižvelgiant į tai, kokia jam tenka teisinė pareiga ir kokio pobūdžio veiklą jis vykdo. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį, notaras tvirtina neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, o minėto įstatymo 40 straipsnis įpareigoja notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.
Testamente minimas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra registruotas Lietuvos Respublikos vardu, t.y. priklausantis Valstybei (b.l. 78-83). Yra tik įmoka - 3544 rublių valstybės vienkartinių išmokų - už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (Šiaulių apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kelmės rajono žemėtvarkos skyriaus 2009-09-29 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini))(b.l. 26). Įmoka - tai ne žemė. Įpėdinis, paveldėjęs įmoką, įgyja teisę į žemės sklypą už kurį sumokėta, sudarydamas valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį su Valstybe. Tokios sutarties dėl (duomenys neskelbtini) esančios žemės su Valstybe, nėra sudarytos.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog notarės veiksmai atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai yra teisėti ir neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams.
Įvertinus byloje išaiškintas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad Mažeikių rajono I-ojo notarų biuro notarė R. R., nesant V. K. nuosavybės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), neturėjo teisinio pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal 2009 m. liepos 29 d. V. K. testamentą pareiškėjai į žemės sklypą. Į kitą palikėjo turtą, jau yra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai įstatyminiams įpėdiniams. Tokiu būdu, Mažeikių rajono apylinkės teismas pagrįstai notarės priimtą nutarimą laikė teisėtu ir pareiškėjos R. K. skundą atmetė pagrįstai. Yra kilęs ginčas tarp įstatyminių įpėdinių ir testamentinės įpėdinės, kuris privalo būti sprendžiamas tik ginčo teisenos tvarka, o ne ypatingosios teisenos byloje, kuri užvesta pagal šį pareiškėjos skundą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 328 straipsniu, pareiškėjos atskirajame skunde nurodytais argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nėra įstatyminio pagrindo. Dėl pasakyto, atskirasis skundas yra atmestinas.
Iš pareiškėjos priteistinos apeliacinės instancijos teismo turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei. ( LR CPK 88 str. 1d. 3p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutari a:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)) 5,10 Lt (penkis litus dešimt centų) pašto išlaidų valstybei.