Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės PN nuolat tikrina Marijampolės visuomenės sveikatos centro atstovai. Baudos izoliatoriaus, areštinės ir gyvenamosios patalpos tikrintos 2013 m. rugpjūčio 26 d., 2014 m. sausio 9 d., 2014 m. spalio 10 d., pažeidimų ir trūkumų pareiškėjo skundžiamais klausimais dėl Higienos normos 76:2010 laikymosi nenustatyta.

Marijampolės PN neturi duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos ar patalpų užpildymas. Pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu nesikreipė į pataisos namų direktorių, prašydamas jį pervesti į kitas gyvenamąsias patalpas, dėl buitinių sąlygų ar su tuo susijusių problemų nesikreipė į Psichologinę tarnybą, nesikreipė ir į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl pablogėjusios psichinės sveikatos. Šiais klausimais pareiškėjas nesikreipė ir į būrio viršininką – tiesiogiai su nuteistuoju dirbantį administracijos pareigūną. Todėl atsakovo nuomone, nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta šios žalos piniginė apimtis, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o neesant neteisėtų veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas (ne)tenkintinas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, neturtinę žalą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl draudimo įsigyti ar išduoti kanceliarijos ir pašto reikmenis, dėl areštinės kameroje Nr. 9 neįrengtų sanitarinio mazgo kabinos, džiovyklos, signalinio mygtuko pareigūnams iškviesti, jungiklio šviesai įjungti; dėl baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 13 neįrengto lango (nėra natūralaus apšvietimo), radijo taško, signalinio mygtuko pareigūnams iškviesti, džiovyklos, kopėčių užlipti į gulto antrą aukštą, jungiklio šviesai įjungti, sugadintų baldų. Tokiu būdu, byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam 1000000000 Eur neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, pagrįstumo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Marijampolės pataisos namų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Marijampolės pataisos namų pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (2009 m. vasario 20 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 - 95/2009).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuteistasis V. K. atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę į Marijampolės PN atvyko 2011 m. rugsėjo 8 d. Skundžiamu laikotarpiu nuteistasis drausminę nuobaudą areštinės kameroje Nr.9 ir baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 13 atliko nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. iki 2014 m. rugsėjo 25 d. (b.l. 39, 76).

Taip pat byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 22 d. prašymu, gautu Marijampolės pataisos namuose 2014 m. rugsėjo 22 d., reg. Nr.49/07-872, kreipėsi į Marijampolės PN „Dėl kanceliarijos reikmenų“, kuriuo prašė išduoti pašto ir kanceliarijos reikmenų (išduoti baltų lapų nors 1 cm storio), kurie reikalingi skundams dėl įstaigos nusikalstamų veiksmų rašyti (b.l. 9).

Marijampolės PN 2014 m. spalio 2 d. pateikė atsakymą Nr. 20/07-943 į pareiškėjo prašymą, kuriame nurodė, jog teisės aktai nenumato nuteistųjų, kurie turi asmeninių lėšų (2014 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas pirko 157,56 Lt vertės prekių), nemokamai aprūpinti neribotais kiekiais pašto ir kanceliarijos reikmenimis (b.l. 8).

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau- ir BVK) 99 straipsnyje įtvirtinta specialioji nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisė susirašinėti. Šio straipsnio normos įtvirtina pagrindines minėtos teisės įgyvendinimo nuostatas. Nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų (BVK 99 str. 1 d.); siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji (BVK 99 str. 4 d.). Šioje įstatymo normoje dėl nuteistųjų teisės siųsti laiškus pataisos namų administracijai yra nustatyta vienintelė pareiga – nuteistųjų įteiktus laiškus išsiųsti adresatams ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo laiško įteikimo dienos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-180/2012).

BVK 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji turi teisę kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, visuomenines organizacijas bei tarptautines institucijas. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad siunčiamų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji.

BVK reglamentuoja laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, materialinį buitinį aprūpinimą (BVK XIV skyrius, 173-175 str.). BVK taip pat yra įtvirtintos laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų specialiosios teisės už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų (BVK 92 str. 1 d.) bei nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti neribotą kiekį literatūros ir rašomųjų reikmenų, taip pat prenumeruoti laikraščius bei žurnalus (BVK 93 str. 1 d.).

Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad BVK 92 straipsnio 1 dalyje numatyta nuteistųjų teisė už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti ne bet kokių reikmenų, o tik būtiniausių reikmenų. Būtiniausiųjų reikmenų sąrašas įstatymu neapibrėžtas, tačiau neabejotina, kad šiam sąrašui priskirtini tokie daiktai, kurie laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui būtini kasdieniniam naudojimui (asmens higienos priemonės, rūbai, avalynė, rašymo reikmenys ir pan.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-3002/2012). BVK 92 straipsnio 2 dalies nuostatas įgyvendina Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau- ir Vidaus tvarkos taisyklės) XII skyrius „Nuteistųjų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įsigijimo tvarka“ (76-79 p.) ir 18, 19 priedai. Vidaus tvarkos taisyklių 76 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems draudžiamų įsigyti maisto produktų sąrašą nustato šių taisyklių 18 priedas, o nuteistiesiems draudžiamų įsigyti būtiniausių reikmenų sąrašą nustato šių taisyklių 19 priedas. Vidaus tvarkos taisyklių 79 punktas numato, kad nuteistuosius, bausmę atliekančius kalėjimų kamerose, pataisos namų ir gydymo-pataisos namų kamerų tipo patalpose, maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis gali aprūpinti ir pataisos įstaigos personalas. Šiuo tikslu kiekvienam nuteistajam, turinčiam teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, išduodamas prašymo blankas (20 priedas), kurį nuteistasis užpildo ir atiduoda personalui. Darbuotojas, gavęs prašymą, patikrina pataisos įstaigos buhalterijoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje turimą pinigų sumą. Nupirkti maisto produktai ir būtiniausi reikmenys įteikiami nuteistajam. Šis pasirašo prašyme, kuris įsiuvamas į nuteistojo asmens bylą.

Kaip matyti iš pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 22 d. prašymo, gauto Marijampolės pataisos namuose 2014 m. rugsėjo 22 d., reg. Nr.49/07-872, turinio, kuriuo jis prašė pataisos namų administracijos išduoti, o ne už asmeninėje sąskaitoje turimus pinigus įsigyti popieriaus rašymui, ir Marijampolės PN nuteistųjų (V. K.) pinigų apskaitos žiniaraščio nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., pareiškėjas tiek iki prašymo pateikimo, tiek po prašymo pateikimo asmeninėje sąskaitoje turėjo pinigų (periodinės įplaukos)(b.l.40-42), tokiu būdu, būtiniausių reikmenų (BVK 92 str. 1 d.), taip pat rašomųjų reikmenų (BVK 93 str. 1 d.) galėjo įsigyti už asmeninėje sąskaitoje turimus pinigus Vidaus tvarkos taisyklių 79 punkto nustatyta tvarka

ir jo BVK 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė, kad nuteistieji turi teisę kreiptis su skundais į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, visuomenines organizacijas bei tarptautines institucijas bei BVK reglamentuota teisė į materialinį buitinį aprūpinimą atsakovo veikimais, kuriais jis atsisakė pareiškėjui išduoti baltą popierių, nebuvo pažeista (ABTĮ 57 str.).

Pareiškėjas taip pat skunde nurodė ir bylos nagrinėjimo metu teigė, kad areštinės kameroje Nr. 9 neįrengta sanitarinio mazgo kabina, džiovykla, signalinis mygtukas pareigūnams iškviesti, jungiklis šviesai įjungti.

Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 20104 m. lapkričio 18 d. rašto Nr.23-6099, 2014 m. spalio 10 d. rašto Nr.20/07-981 turinio, pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN administraciją dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo pažeidimų ir jų atsakymus apskundė Kalėjimų departamentui BVK 183 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau Kalėjimų departamentas minėtais raštais pareiškėjo skundus pripažino nepagrįstais (b.l. 6, 7).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (akto redakcija, galiojanti nuo 2011-06-19) 1 punktas numato, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nustato pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų (toliau – pataisos įstaigos) nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus ir pagal Taisyklių 2 punktą šios Taisyklės privalomos visoms veikiančioms pataisos įstaigoms ir yra privalomos rengiant norminius ir techninius dokumentus, technines sąlygas, instrukcijas bei metodikas, susijusias su pataisos įstaigų įrengimu ir eksploatavimu, o šių Taisyklių 3 punktas sako, kad Pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems turi būti sudaromos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos higienos normą HN 76: 2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau- ir Higienos norma HN 76:2010).

Taisyklių 13 ir 14 punktai reglamentuoja laisvės atėmimo bausmę atliekančių drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimus, o būtent: gyvenamuosiuose kambariuose įrengiama ne mažesnė kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabina. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis (13.5.); Elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu, gyvenamųjų kambarių sienose ir lubose. Kameroje ir koridoriuje prie gyvenamųjų kambarių įmontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkciją, kuriais galima būtų valdyti naktinio, dieninio apšvietimo veikimą ir elektros energijos tiekimą į patalpas (13.9.); gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema (13.10.).

Higienos normos HN 76:2010 21 punktas numato, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.

Iš atsakovo pateiktų Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 10 d. patikrinimo akto Nr.PT-342 (laiko požiūriu artimiausias ginčo laikotarpiui 2014-09-11 2014-09-25)(b.l.28-30), Marijampolės PN areštinės kameros Nr.9, kuri yra vienvietė, fotonuotraukų (b.l.88,89), matyti, kad kameroje yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, turi atskirą nuo gyvenamosios patalpos oro šalinimo sistemą ir atitinka HN 76: 2010 21 punkto reikalavimus. Tokiu būdu, yra nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl vienvietėje areštinės kameroje Nr. 9 neįrengtos sanitarinio mazgo kabinos ir jo pažeisto privatumo tenkinant fiziologinius poreikius.

Kadangi Taisyklių 13 ir 14 punktai nenumato, jog pataisos namų areštinės kameroje turi būti įrengta drabužių džiovykla, toks pažeidimas nenustatytas ir Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 10 d. patikrinimo akte Nr.PT-342 atlikus Marijampolės PN periodinę tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę (b.l.28-30), todėl šis pareiškėjo skundo argumentas yra nei teisiškai, nei faktiškai nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).

Tiek pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nurodė, tiek atsakovas atsiliepimu į skundą, 2015 m. balandžio 13 d. raštu Nr.9/07-5713 „Dėl įrodymų pateikimo“ (b.l. 74,75) pripažino, bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 20104 m. lapkričio 18 d. raštas Nr.23-6099, 2014 m. spalio 10 d. raštas Nr.20/07-981, Marijampolės PN 2003 m. gruodžio 23 d. pripažino tinkamu naudoti aktas (b.l. 16-19), patvirtina, jog Marijampolės PN areštinės kameroje Nr. 9 yra įrengtas radijo taškas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema, kameroje įmontuoti elektros jungikliai, tačiau dėl kenkėjiškų nuteistųjų veiksmų jie piktybiškai ir sistemingai gadinami. Taigi esant šioms aplinkybėms ir įrodymams ir pareiškėjui nepateikus objektyvių įrodymų, jog skundžiamu laikotarpiu nuteistajam V. K. atliekant drausminę nuobaudą areštinės kameroje Nr.9 nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. iki 2014 m. rugsėjo 25 d. neveikė radijo taškas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema, kameroje įmontuoti elektros jungikliai, labiau tikėtina, jog Marijampolės PN areštinės kameroje Nr. 9 buvo įrengti (veikė, nesugadinti) prižiūrėtojo iškvietimo sistema, radijo taškas, kameroje įmontuoti elektros jungikliai, o pareiškėjo skundo aplinkybės yra nepagrįstos (ABTĮ 57 str. d.).

Pareiškėjas taip pat skunde nurodė ir bylos nagrinėjimo metu teigė, kad dėl baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 13 neįrengto lango nėra natūralaus apšvietimo, nėra radijo taško, signalinio mygtuko pareigūnams iškviesti, džiovyklos, kopėčių užlipti į gulto antrą aukštą, jungiklio šviesai įjungti, sugadintų baldų.

Taisyklių 13 ir 14 punktai reglamentuoja laisvės atėmimo bausmę atliekančių drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimus, o būtent: gyvenamuosiuose kambariuose turi būti skaidraus stiklo langai, ne mažesni kaip 80x80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Nesant galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,6 cm skersmens plieninius virbus. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje (13.7.); gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas (13.8.); elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu, gyvenamųjų kambarių sienose ir lubose. Kameroje ir koridoriuje prie gyvenamųjų kambarių įmontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkciją, kuriais galima būtų valdyti naktinio, dieninio apšvietimo veikimą ir elektros energijos tiekimą į patalpas (13.9.); gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema (13.10).

Higienos normos HN 76:2010 22 punktas numato, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx.

Nagrinėjamu atveju, vertinant kitas pareiškėjo nurodytas nepriimtinų kalinimo sąlygų aplinkybes dėl baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 13 neįrengto lango (nėra natūralaus apšvietimo), svarbu pabrėžti, kad Lietuvos Higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, nustatanti laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą (1 p.), nors ir taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, tačiau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms visgi yra taikomi tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 p.). Teismas pažymi, jog, nors naujoji HN 76:2010 nustatė didesnį natūralaus apšvietimo koeficientą, nei HN 76:1999, tačiau tai nereiškia, jog dabartinė atsakovo pataisos namų patalpų būklė neturi atitikti HN 76:2010 reikalavimų, kurie privalomi ir šiuo metu veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, kadangi šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas privalomas visiems teisiniams santykiams, atsirandantiems, besitęsiantiems ir pasibaigiantiems esamuoju laiku. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ginčo laikotarpis yra 2014 m. rugsėjo 11 d. – 2014 m. rugsėjo 25 d., o Marijampolės PN baudos izoliatorius ir areštinė pripažinti tinkamais naudotis 2003 m. (b.l.77-80), todėl, nagrinėdamas bylą teismas turi vadovautis ginčo laikotarpiu galiojusiais teisės aktais, šiuo atveju – Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimais.

Kaip matyti iš Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2015 m. sausio 27 d. rašto Nr.5D-186 „Dėl informacijos apie 2014 m. gruodžio 23 d. skundo nagrinėjimą pateikimo“ (b.l. 62,63), Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2014 m. sausio 15 d. patikrinimo akto Nr.PT-4 atlikus operatyviąją tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolę duomenų (b. l.24-27), pagal Laboratorijos 2015 m. sausio 21 d. Natūralaus apšvietimo tyrimo protokolą Nr. F-K-NA-4, nustatytas natūralios apšvietos koeficientas areštinės kameroje Nr. 9 atitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimus, o kitose gyvenamosiose patalpose (tikrinta ir baudos izoliatoriaus kamera Nr.13) natūralaus apšvietimo koeficientas neatitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimų, tačiau minėtame patikrinimo akte nurodyta, kad natūralios apšvietos užtikrinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl vadovaujantis HN 76:2010 2 punkto nuostatomis reikalavimai dėl natūralios apšvietos koeficiento netaikomi ir HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta. Taigi esant tokioms kompetentingos institucijos išvadoms pareiškėjo skundo aplinkybės dėl baudos izoliatoriaus kameros Nr.13 natūralaus apšvietimo pagal HN 76:2010 pažeidimų yra nepagrįstos (ABTĮ 57 str.).

Dėl baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 13 neįrengtų prižiūrėtojo iškvietimo sistemos, radijo taško, kameroje įmontuotų elektros jungiklių, džiovyklos teismas pasisakė nagrinėdamas skundo aplinkybes dėl areštinės kameros Nr. 9 gyvenamosios aplinkos, todėl jų nekartoja, nes pagal minėtą teisinį reglamentavimą ir byloje surinktus įrodomus pareiškėjo nurodyti baudos izoliatoriaus kameros Nr. 13 gyvenamosios aplinkos pažeidimai yra taip pat negrįsti (ABTĮ 57 str.).

Pareiškėjas taip pat teigė, kad baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 13 sugadinti baldai, neįrengtos kopėčios užlipti į gulto antrą aukštą.

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (toliau- Įsakymas) (akto redakcija, galiojanti nuo 2010-03-03) numato laisvės atėmimo patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas. Taigi, baudos, drausmės izoliatorių ir karcerių kameros turi būti aprūpintos pritvirtinama prie grindų metaline lova, pritvirtinamu prie grindų stalu, pritvirtinama prie grindų taburete, sanitariniu mazgu (klozetas arba unitazas, praustuvė), sienine viršutinių drabužių pakaba, sienine lentyna tualeto reikmenims, valymo inventoriumi, šiukšlių dėže, tačiau šiame sąraše nėra nurodytos pareiškėjo minimos kopėčios užlipti į lovą, esančią antrame aukšte (b.l. 90,91), tokiu būdu šis pareiškėjo skundo argumentas yra teisiškai nepagrįstas, o skundo aplinkybė dėl sugadintų kietųjų ir pritvirtintų baldų yra abstrakti ir neįrodyta (ABTĮ 57 str.), nes pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Marijampolės PN nurodė, kad vegetarinis maistas turi mažiau baltymų nei įprasto valgiaraščio maistas.

Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja BVK 173 straipsnio 4 dalis bei Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalis. BVK 173 straipsnio 4 dalis nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji taip pat aprūpinami nemokamai. Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Taisyklės) nustato maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose (1 p.). Maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija (Taisyklių 5 p.).

Pagal pareiškėjo skunde nurodytas abstrakčias aplinkybes dėl maitinimo nėra pagrindo nustatyti atsakovo veiksmų neatitikimo teisės aktų reikalavimams, t. y. jog valgiaraštis (vegetarams) neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes pareiškėjas nepateikė teismui jokių konkrečių tai patvirtinačių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (ABTĮ 57 str.).

Išnagrinėjus pareiškėjo nurodytas skundo aplinkybes ir įrodymus, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų Marijampolės pataisos namų ar atskirų jų pareigūnų neteisėtų veiksmų pažeidžiant pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, t. y. nenustačius nors vienos viešosios atsakomybės sąlygos, atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima, todėl esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendė:

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.