- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-24
- Bylos Nr.
- 2A-473-198/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Jonaitienė (pran.)
- Atsakovas
- A. D., R. D.
- Ieškovas
- Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio A
- Išvadą teikia
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Ona Laurišienė
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A – 473 – 198 / 2009
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 24 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės,
dalyvaujant Panevėžio miesto apylinkės prokurorui E. Š.
atsakovei A. D., atsakovės atstovei advokatei Onai Laurišienei
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros ieškinį atsakovams A. D. ir R. D., trečiajam asmeniui Panevėžio A. B. kūdikių ir vaikų globos namams, institucijoms, teikiančioms išvadas – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo A. D. ir R. D. jų vaikų T. D. ir R. D. atžvilgiu bei A. D. – jos sūnaus L. D. atžvilgiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė: neterminuotai apriboti tėvų valdžią A. D. ir R. D. jų vaikų T. D. ir R. D. atžvilgiu bei A. D. – jos sūnaus L. D. atžvilgiu, nustatant L. D. nuolatinę globą, o T. D. ir R. D. – nuolatinę rūpybą, jų globėju ir rūpintoju skiriant A. B. kūdikių ir vaikų globos namus; nustatyti vaikų gyvenamąją vietą A. B. kūdikių ir vaikų globos namuose; priteisti iš atsakovės A. D. išlaikymą nepilnamečių vaikų naudai po 130 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad į Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrą kreipėsi Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, prašydamas kreiptis į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo A. D. ir R. D.. Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad A. D. ir R. D. išsituokė (duomenys neskelbtini), šeima yra socialinės rizikos šeimų įskaitoje dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros. 2004-02-18 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu T. D. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jo mama A. D., o R. D. – su tėvu R. D.. 2005-03-18 R. D. gyvenamoji vieta nustatyta su mama A. D. todėl, kad tėvas sūnumi nesirūpino ir kartu negyveno, o R. prižiūrėjo jo močiutė. 2008-12-23 į Vaiko teisių apsaugos skyrių atvykę nepilnamečiai R. ir T. D. paaiškino, kad nebendrauja su tėvu, jis jų neaplanko, nesirūpina, neteikia materialinio išlaikymo, su tėvu R. D. jie gyventi nenori. Vaiko teisių apsaugos skyrius savo prašyme dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo taip pat nurodo, kad A. D. gyvena su sugyventiniu R. R., su kuriuo nuolat girtauja. Šeimoje kyla konfliktai, triukšmas. Vaikai parsiveda girtą mamą iš aludės. Nepilnamečiai dažnai paliekami be priežiūros. Namuose girtavimo metu būna nešvaru, netvarkinga, nėra vaikams maisto produktų, neužtikrinamos saugios gyvenimo sąlygos, dėl ko vaikai buvo ne kartą apgyvendinti Laikinuosiuose vaikų globos namuose. Nors A. D. ir gydėsi nuo alkoholizmo pagal „Minesotos“ programą, tačiau grįžusi ir toliau girtauja. Šiuo metu atsakovė niekur nedirba, darbo netekdavo dėl nuolatinio alkoholio vartojimo. A. D. šeimoje teigiamų pokyčių nėra. Moteris turi priklausomybę alkoholiui, lankyti anoniminių alkoholikų grupes atsisako, ilgą laiką niekur nedirba, savo nepilnamečiais vaikais tinkamai nesirūpina ir neužtikrina jiems saugios fizinės ir psichologinės aplinkos. Atsakovė nesusitvarkė reikiamų dokumentų vaikų nemokamam maitinimui ir būsto šildymo kompensacijai gauti, piniginės paramos mokyklinėms prekėms įsigyti, nors ne kartą buvo pasižadėjusi tai padaryti.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 19 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies: apribojo neterminuotai tėvų valdžią R. D. jo nepilnamečių vaikų T. D. ir R. D. atžvilgiu; apribojo laikinai tėvų valdžią A. D. jos nepilnamečių vaikų T. D., R. D. ir L. D. atžvilgiu iki išnyks aplinkybės, dėl kurių tėvų valdžia buvo laikinai apribota; nustatė nepilnamečiams T. D. ir R. D. nuolatinę rūpybą, o nepilnamečiui L. D. – nuolatinę globą; skyrė nepilnamečių T. D., R. D. ir L. D. nuolatiniu rūpintoju ir globėju Panevėžio A. B. kūdikių ir vaikų globos namus; nustatė nepilnamečių T. D., R. D. ir L. D. gyvenamąją vietą Panevėžio A. B. kūdikių ir vaikų globos namuose; išieškojo iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams T. D., R. D. ir L. D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Lt dydžio kiekvienam vaikui nuo 2009-02-25 iki laikinojo tėvų valdžios panaikinimo arba iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė Panevėžio A. B. kūdikių ir vaikų globos namus jo globotiniams skiriamų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
Teismas nustatė, kad nepilnamečiai T. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovų A. D. ir R. D. sūnūs, o L. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovės A. D. sūnus. A. D. yra socialinės rizikos šeimų įskaitoje nuo 1998 m. dėl girtavimo, vaikų nepriežiūros. Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir liudytojų parodymus, teismas sprendė, jog atsakovai A. D. ir R. D. tinkamai nesirūpina savo nepilnamečiais vaikais, dėl aplaidumo ir asocialaus gyvenimo būdo vengia vykdyti tėvo pareigą auklėti juos bei prižiūrėti. Nesirūpindama buitimi, neprižiūrėdamas vaikų, atsakovė A. D. tuo pačiu nevykdo pareigos rūpintis nepilnamečių vaikų sveikata, ugdymu, neužtikrina vaikų teisės gyvenant šeimoje būti aprūpintiems. A. D. ne kartą buvo įspėta, bausta dėl vaikų nepriežiūros ir nuolatinio girtavimo, tačiau išvadų nepadarė, ir toliau vaikais nesirūpino, jų tinkamai neprižiūrėjo, neužtikrino jų tinkamo auklėjimo bei nesistengė užtikrinti jiems tinkamų gyvenimo sąlygų. Atsakovas R. D. vaikų nėra matęs 6-7 metus, jų nelanko, nesidomi jų sveikata, auklėjimu bei ugdymu. Gavęs teismo procesinius dokumentus ir teismo šaukimą, atsiliepimo į ieškinio pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad atsakovai A. D. ir R. D. negali užtikrinti pareigos auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, ugdymu. Atsakovai nepajėgia sudaryti tinkamų gyvenimo sąlygų visapusiškam ir harmoningam nepilnamečių T. D., R. D. ir L. D. asmenybių vystymuisi dėl nenoro, tingumo, vedamo asocialaus gyvenimo būdo ir akivaizdaus vengimo jais tinkamai rūpintis. Tokiu būdu, nepilnamečiai T. D., R. D. ir L. D. negali gyventi kartu su savo tėvais, nes atsakovas R. D. savo nepilnamečiais vaikais nesirūpina visiškai, vengia atlikti savo pareigą auklėti vaikus, bet koks ryšys tarp vaikų ir jų tėvo yra nutrūkęs, ir byloje nėra pateikta duomenų, kad susiklosčiusi padėtis gali pasikeisti, taip pat atsakovė A. D. dėl aplaidumo ir abejingumo, vedamo asocialaus ir amoralaus gyvenimo būdo nevykdo savo įstatyminės pareigos rūpintis su gyvenančiais nepilnamečiais vaikais ir savo amoraliu elgesiu daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi, neužtikrindama jiems tinkamų gyvenimo sąlygų, nesugebėdama jais tinkamai pasirūpinti, auklėti ir ugdyti. Teismas laikė, jog ryšys tarp nepilnamečių vaikų ir jų motinos nėra nutrūkęs, vaikai myli savo motiną, nori su ja gyventi, tikisi, kad mama pasitaisys, gydysis, todėl tikėtina, kad ateityje padėtis galėtų pasikeistų. Teismo nuomone, ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis po 130 Lt galės bent minimaliai užtikrinti nepilnamečių poreikius. Tai minimalus išlaikymas, kurį atsakovė privalo teikti savo nepilnamečiams vaikams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti. Nesutinka su ieškovo argumentais, jog ji (atsakovė) nuolat girtauja, neprižiūri ir nesirūpina vaikais, palieka juos vienus be priežiūros, neužtikrina saugių gyvenimo sąlygų ir pan. Neneigia, kad išgeria ir turiu problemų su alkoholiu, tačiau vaikams visada pakanka maisto, drabužių, būtiniausių mokymosi priemonių, namai tvarkingi. Visą vasarą dirbo pas ūkininkus, jokių pastabų iš socialinių darbuotojų dėl vaikų nepriežiūros negavo. Šiuo metu ji nedirba, tačiau yra registruota darbo biržoje. Viso jos pajamos per mėnesį sudaro apie 1 020 Lt, kurių išlaikyti vaikams pakanka, be to, prie vaikų išlaikymo žymiai prisideda ir sugyventinis R. R.. Nuo alkoholizmo gydėsi apie mėnesį laiko, gydymą norėtų tęsti, bet nenori palikti vaikų be priežiūros. Šis teismo sprendimas jai yra didelė pamoka, todėl stengsis nevartoti alkoholio ir gyventi tinkamai. Be to, teismo posėdyje buvo apklausti visi vaikai, kurie tvirtai pareiškė norą gyventi su ja. Teigia, jog ieškovas ieškinio pagrįstumą įrodinėja daugiau nei prieš metus laiko surinkta medžiaga. Šiuo metu situacija yra visiškai kita, nei nurodo ieškovas, kadangi visiškai alkoholio nevartoja, jos neblaivios nematė ir apklaustos liudytojos V. K., N. B., D. V.. Taip pat nepagrįstai priteistas išlaikymas po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2009-02-25, nes tuo metu vaikai gyveno su ja (atsakove) ir buvo jos išlaikomi, prižiūrimi. Priteisus vaikams išlaikymą nuo 2009-02-25, ji priversta vaikus išlaikyti dvigubai didesne suma, tuo labiau, kad sūnus Tadas gauna invalidumo pašalpą – 550 Lt, kurios jo išlaikymui pakanka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantės teiginys, jog ji prižiūrėjo savo vaikus, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, kurie priešingai, tik patvirtina teismo išvadą, jog apeliantė tinkamai nesirūpina savo nepilnamečiais vaikais, neužtikrina jiems saugios fizinės ir psichologinės aplinkos ir savo elgesiu daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi. Nors A. D. teigia vasarą dirbanti pas ūkininkus, jokių pastabų iš socialinių darbuotojų dėl vaikų nepriežiūros nėra gavusi, tačiau tai paneigia civilinėje byloje surinkta ir teismo posėdžio metu išnagrinėta medžiaga. Be to, tai, jog jos atsitiktinių uždarbių, kaip šeimos pajamų nevertina ir pati atsakovė, nurodoma ir pačiame skunde, kuriame A. D. tvirtina, kad jos pajamas sudaro iš buvusio sutuoktinio R. D. kas mėnesį gaunami 185 Lt vaikų išlaikymui, valstybės mokama 550 Lt invalidumo pašalpa, 97 Lt kiekvienam vaikui skiriama vaiko pašalpa, 180 Lt už globą. Apeliantės tvirtinimas, kad prie vaikų išlaikymo nemažai prisideda ir jos sugyventinis R. R., neparemtais jokiais pajamų gavimo dokumentais ir akivaizdžiai prieštarauja logikai bei byloje pateiktiems dalyvavusių asmenų paaiškinimams. Tai, kad kiti asmenys ar valstybė išlaiko atsakovės vaikus, nėra pagrindas atsakovei nevykdyti šios tėvu pareigos bei tvirtinti, kad ji, neturėdama pajamų, išlaikė savo vaikus, ir teismui priteisus mokėti išlaikymą nuo 2009-02-25 ji nepagristai mokėsianti išlaikymą vaikams už laikotarpi, kuomet vaikai gyveno su ja. Socialinių darbuotojų parodymai apie motinos aplaidumą, paneigia atsakovės teiginį dėl socialinių darbuotojų pastabų atsakovei nebuvimo. Be to, atsakovės teiginys, kad ieškinio pagrįstumas yra įrodinėjamas metų senumo medžiaga, taip pat neatitinka tikrovės, nes teismui papildomai buvo pateikta medžiaga apie tai, kad A. D. toliau sistemingai girtauja, nevykdo tėvu pareigos rūpintis savo vaikais, auklėti juos, nevykdo ir dabartiniu metu, teigiamų pokyčių šeimoje nėra. Skunde atsakovė pripažįsta turinti problemų su alkoholio vartojimu, patvirtina alkoholį vartojanti ir šeimoje. Tai, jog ji gerai neatliekanti savo, kaip motinos, pareigų pripažino ir 2009-06-05 vykusio teismo posėdžio metu, nurodydama, kad jos girtavimas turi reikšmės vaikų elgesiui. Atsakovės teiginys, kad esamos sąlygos tinkamos vaikams gyventi namuose vertintinas kaip amoralus, prieštaraujantis vaikų interesams, besiremiantis vaikų priklausomumu nuo tėvų. Be to, motina, girtaudama ir visiškai nesirūpindama savo vaikais bei jų auklėjimu, sudaro sąlygas vaikams elgtis pagal savo įgeidžius: neiti į mokyklą, nesimokyti, girtauti, daryti kitus teisės pažeidimus, t. y. sąlygas neigiamam vaikų asmenybių formavimuisi. Toks elgesys negali būti vertinamas kaip tinkamas tėvų pareigų vykdymas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 329 str.).
CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą. Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr.I-983 ratifikavo 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais. Minėtos Konvencijos 3 straipsnio pirmoji dalis numato, kad imantis bet kokių vaikų atžvilgiu veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai. Atsižvelgiant į šiandienos ekonomines sąlygas, į tai, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (šiuo metu 800 Lt), teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį, pagrįstai priteisė iš atsakovės A. D. išlaikymą nepilnamečiams vaikams T. D., R. D. ir L. D. kiekvienam po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-02-25 iki laikinojo tėvų valdžios panaikinimo arba iki vaikų pilnametystės.
Byloje nustatyta, kad nepilnamečiai T. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovų A. D. ir R. D. sūnūs, o L. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovės A. D. sūnus. Apeliantės teiginys, kad vaikus pakankamai aprūpina maistu, drabužiais, būtiniausiomis priemonėmis paneigtas byloje surinktais įrodymais, o būtent – dėl girtavimo, vaikų nepriežiūros atsakovė yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų įskaitą nuo 1998 m., t. y. dar prieš santuokos su atsakovu nutraukimą (duomenys neskelbtini), dėl A. D. ir jos sugyventinio R. R. nuolatinio girtavimo, triukšmo ir muštynių šeimoje, nesant namuose maisto, higienos priemonių šeimoje, jaunesnysis atsakovės sūnus L. D. tris kartus (2005-11-24, 2007-11-15 2008-01-18), kiti sūnūs T. ir R. D. vieną kartą (2005-11-24) buvo patalpinti į Panevėžio laikinus vaikų globos namus (b. l. 13-18), tai, kad padėtis šeimoje ir toliau nesikeičia, o atsakovė ir jos sugyventinis ir toliau sistemingai girtauja, A. D. dirbdama UAB „Dagemos konditerija“ darė pravaikštas, jos namai randami nešvarūs, netvarkingi, su juose besimėtančiais tuščiais alaus buteliais, o vaikai skundžiasi, jog namuose nėra maisto produktų, reikiamos avalynės ir drabužių apsirengti, nes mama prageria pašalpas, sūnūs neišleidžiami mokytis, patvirtina 2008-11-28 apsilankymo šeimoje aktas (b. l. 12), Panevėžio socialinių paslaugų centro 2008-11-26 raštas Nr. Sv-383 (b. l. 20). Iš kitų Panevėžio socialinių paslaugų centro raštų (b. l. 19, 21-22) matyti, kad A. D. su sugyventiniu rasti namuose girti 2007-12-13, 2008-01-18, motina nežinojusi, kur yra jos nepilnamečiai vaikai, negalėjusi paaiškinti, kodėl jie nelanko mokyklos. Be to, L. D. nuo 2008-11-10 iki 2008-11-26 buvo neleidžiamas į Panevėžio specialiąją mokyklą, o mokyklos spec. pedagogei ir klasės auklėtojai nuvykus į namus, berniukas rastas vaikščiojantis kieme, sušalęs ir nevalgęs, kambariuose buvusi netvarka, motina su sugyventiniu R. R. neapsirengę, girti, gulėję lovoje, A. D. nurodžiusi, kad girtaujanti kurį laiką ir sūnaus neleidžianti į mokyklą tyčia. R. R. sesuo A. U. patvirtinusi, kad brolis girtauja jau kelias savaites, mobiliuosius telefonus užstatęs lombarde (b. l. 19). Pažymėtina, kad apeliantė dėl vedamo asocialaus gyvenimo būdo, aplaidumo vykdant tėvų pareigas, nesutvarkė reikiamų dokumentų vaikų nemokamam maitinimui ir būsto šildymo kompensacijai gauti, piniginės paramos mokyklinėms prekėms įsigyti, nors ne kartą socialinėms darbuotojoms buvo pažadėjusi tai padaryti (b. l. 20). Už vaikus gaunamus pinigus ji prageria, išleidžia ne pagal paskirtį, todėl vyresnieji vaikai nuo 2009 m. kovo mėnesio pinigus gauna asmeniškai. Be to, šiuo metu T. D. nelanko jokios ugdymo įstaigos, registruotas darbo biržoje, R. D. lanko Panevėžio profesinio rengimo centrą, tačiau praleidinėja pamokas be pateisinamos priežasties (b. l. 91). Nuo 2004-05-30 A. D. buvo surašyta 12 protokolų pagal ATPK 181 str., 2008-06-13 pagal ATPK 178 str. 4 d. Kritiškai vertintini atsakovės argumentai, jog ji norėtų toliau tęsti gydymą nuo alkoholizmo, stengsis toliau nevartoti alkoholio ir tinkamai rūpintis vaikais bei gyventi. A. D. jau ne kartą buvo įspėta, bausta dėl vaikų nepriežiūros ir nuolatinio girtavimo, tačiau išvadų nepadarė, ir toliau vaikais nesirūpino, jų tinkamai neprižiūrėjo, neužtikrino jų tinkamo auklėjimo bei nesistengė užtikrinti jiems tinkamų gyvenimo sąlygų. Tokiu būdu, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepajėgia sudaryti tinkamų gyvenimo sąlygų visapusiškam ir harmoningam nepilnamečių T. D., R. D. ir L. D. asmenybių vystymuisi dėl nenoro, tingumo, vedamo asocialaus gyvenimo būdo ir akivaizdaus vengimo jais tinkamai rūpintis. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad išvardyti faktai patvirtina teismo išvadą, jog apeliantė tinkamai nesirūpina savo nepilnamečiais vaikais, neužtikrina jiems saugios fizinės ir psichologinės aplinkos ir savo elgesiu daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad A. D. nedirba, neturi savo pajamų ir neišlaiko savo vaikų, pagrįstai priteisė iš jos išlaikymą vaikams nuo ieškinio priėmimo dienos (2009-02-25). Pažymėtina, jog tai, kad kiti asmenys ar valstybė išlaiko atsakovės vaikus, nėra pagrindas atsakovei nevykdyti šios tėvų pareigos bei tvirtinti, kad ji, neturėdama pajamų, išlaikė savo vaikus, o teismui priteisus mokėti išlaikymą nuo 2009-02-25 ji nepagristai mokėsianti dvigubai didesnį išlaikymą vaikams už laikotarpi, kuomet vaikai gyveno su ja. Be to, kaip byloje jau nustatyta, socialinė darbuotoja E. K., teikianti socialines paslaugas atsakovės šeimai, teismo posėdžio metu paaiškino (b. l. 139), kad A. D. galėjo vykti gydytis nuo alkoholizmo 2009 m. balandžio mėnesį (buvo laisva vieta gydimosi įstaigoje), tačiau gydytis nevyko, ją girtauti skatina ir sugyventinis, vaikai bando motinai neleisti girtauti, patys perka valgyti, tvarkosi namuose. L. D. drabužius laiko mokykloje, o ne namuose, nes motina drabužių švara ir tvarka nesirūpina. Kiti A. D. vaikai neturi net avalynės, kadangi motina prageria vaikų išlaikymui gaunamų pašalpų pinigus. Pašalpų išmokėjimas A. D. buvo sustabdytas. Jai buvo siūlomas darbas, tačiau ji nenorėjusi dirbti, o Panevėžio Socialinių paslaugų centro 2009-04-28 rašte Nr. Sv-348 (b. l. 95) nurodoma, kad A. D. šeimoje esminių pokyčių neįvyko.
Nepagrįstas ir tas atsakovės teiginys, kad ieškinio pagrįstumas yra įrodinėjamas metų senumo medžiaga. Teismui papildomai buvo pateikta medžiaga apie tai, kad A. D. toliau sistemingai girtauja, nevykdo tėvų pareigos rūpintis savo vaikais, auklėti juos, dabartiniu metu, kaip minėta, teigiamų pokyčių šeimoje nėra. Be to, neatitinka tikrovės apeliantės nurodymas, kad situacija šiuo metu yra pasikeitusi ir ji nebegirtauja, rūpinasi vaikais, ką gali patvirtinti liudytojos V. K., N. B., D. V.. Teismo posėdžio metu liudytoja D. V. nurodė, kad pas atsakovę į namus neužeina, nes dirba, todėl liudytojos paaiškinimas, kad ji nėra mačiusi atsakovės girtos, nėra girdėjusi pastarosios namuose triukšmaujant, mušantis, vertintinas kritiškai, kaip asmens, kuris su atsakove nebendrauja, nesilanko jos namuose, pats dažnai būna darbe ir nežino realios padėties atsakovės šeimoje. Liudytoja V. K. paaiškino, kad atsakovė kartais vartoja alkoholį. Liudytoja L. K. paaiškino teismui mačiusi, kaip policija per Velykas išvežusi iš namų girtą A. DEgenienę. Kiti liudytojų paaiškinimai apie A. D. tėvų pareigos vaikams vykdymą negali būti objektyvūs, nes iš Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9-1636-529/2009 (b. l. 112-113) matyti, kad A. D. alkoholį 2009 m. balandžio mėnesio 14-15 dienomis namuose vartojo kartu su kaimyne, o atsakovės kaimynė liudytoja L. K. pati yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Būtent atsakovės girtavimo ir minėti vaikų nepriežiūros faktai užfiksuoti jau po ieškinio pateikimo teismui dienos.
Iš to kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada priimant skundžiamą procesinį sprendimą pagrįsta įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normos, nepažeidžiant šalių, nepilnamečių vaikų interesų. Naikinti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 236 str. 1 d. 1 p.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.