Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. V., būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovės), vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM bei kitiems kreditoriams, iki 2023 m. kovo 7 d. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Priverstinis mokestinės nepriemokos ir kitų kreditorių skolų išieškojimas iš Bendrovės sąskaitų ir turto vykdomas nuo 2022 metų, tačiau priverstinio išieškojimo veiksmai nedavė jokių rezultatų, mokestinė nepriemoka neišieškota. Tokiu būdu bendrovės vadovas, turėdamas pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, į jį nesikreipė ir tuo pažeidė kreditoriaus – VMI prie FM teises.

K. V. apie Bendrovės nemokumą turėjo būti žinoma jau nuo 2022 m. balandžio 24 d. tapus bendrovės direktoriumi ir susipažinus su valdomos bendrovės finansine būkle, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Visą laiką buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai (laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 2 d. išieškota 17,72 Eur), todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI prie FM interesų pažeidimui, K. V., kaip Bendrovės vadovui, nuo 2022 m. balandžio 28 d. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Jis, kaip įmonės vadovas, kuriam keliami didesni rūpestingumo bei atidumo standartai, suprato arba turėjo suprasti, jog įmonės mokumo atstatyti nepavyks.

Bendrovei bankroto byla iškelta 2023 m. balandžio 20 d.

K. V. Bendrovės vadovu dirbo nuo 2022 m. balandžio 28 d. iki bankroto bylos iškėlimo, tai yra 2023 m. gegužės 2 d., taigi bendrovė buvo nemoki jam einant vadovo pareigas, tačiau pareigos kreiptis į teismą vadovas neįvykdė.

VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenimis, Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, nuo 2022 m. gegužės 26 d. iš Bendrovės vykdomas priverstinis išieškojimas. Bendra antstolių išieškoma suma yra 37572,86 eurai.

VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrovės vardu buvo registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kurios dalyvavimas viešajame eisme uždraustas. VĮ „Registrų centro“ duomenimis, paskutiniai metinės finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti tik už 2019 metus. Bendrovė iš viso deklaravo turto už 25449 eurų, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 187925 eurų.

Vadovaujantis ANK 120 straipsnio 1 dalimi, 590 straipsniu, VMI prie FM teismo prašo už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą K. V. paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatytą baudos vidurkį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. V. į posėdžius neatvyko du kartus, apie posėdžius pranešta tinkamai. Jis savo nuomonės nagrinėjamu klausimu nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašas (b. l. 7–14), VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašas (balansas ir prievolės) (b. l. 15–16), Antstolių informacinės sistemos išrašas (b. l. 17–18), VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro išrašas (b. l. 19), VĮ „Regitra“ išrašas (b. l. 20), (duomenys neskelbtini) 2019 m. balansas, pelno (nuostolių) ataskaita (b. l. 21–23), Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis (b. l. 24–28).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali, taigi atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkami teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai.

Byloje nustatyta, jog Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 24933,99 eurai.

Nustatyta, jog VMI prie FM kreipėsi į teismą dėl Bendrovei bankroto bylos iškėlimo ir Kauno apygardos teisme 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-842-480/2023 iškėlė Bendrovei bankroto bylą.

ANK 39 straipsnis numato, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, kai asmuo nesikreipia dėl bankroto bylos iškėlimo, yra trunkamojo pobūdžio. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje trunkamuoju teisės pažeidimu pripažįstamas toks pažeidimas, kuris trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai. Kitaip tariant, asmuo tokį nusižengimą daro nuo to laiko, kai paaiškėja, kad įmonė tapo nemoki, iki tol, kol kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, trunkamojo administracinio nusižengimo padarymo atveju nusižengimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatymo uždraustą veiką.

Nagrinėjamu atveju K. V. pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo iškilusi nuo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme numatytų sąlygų atsiradimo iki tos dienos, kai kreditoriaus iniciatyva buvo pradėta Bendrovės bankroto procedūra, t. y. iki 2023 m. kovo 7 d.

Tokiu būdu, administracinės atsakomybės senaties terminas už šį administracinį nusižengimą turi būti skaičiuojamas nuo Bendrovės bankroto bylos inicijavimo dienos, šiuo konkrečiu atveju – nuo 2023 m. kovo 7 d., kai įmonės kreditorius VMI prie FM pareiškimu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei.

Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Taigi, norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Byloje nustatyta, jog Bendrovė turėjo finansinių sunkumų ir nebeturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais – antstolių informacinės sistemos duomenimis nuo 2022 m. gegužės 26 d. iš bendrovės vykdomas priverstinis išieškojimas, bendra antstolių išieškoma suma yra 37572,86 eurai.

Byloje esantys bei ankščiau aptarti duomenys patvirtina, kad Bendrovės vadovui tapo žinoma nuo 2022 m. balandžio 28 d. Bendrovė yra nemoki, tačiau vien ši aplinkybė pagal Įstatymą pati savaime nesukelia įmonės vadovui pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi yra reikalingos ir kitos sąlygos.

Antroji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra ta, kad kreditorius (kreditoriai) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje duomenų, kad iki 2022 m. gegužės mėn. kiti Bendrovės kreditoriai būtų kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, byloje nėra. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, kad Bendrovės vadovui iki 2022 m. gegužės mėn. buvo žinoma dėl kreditoriaus ar kreditorių realaus ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, tačiau tokios pareigos nevykdė.

Trečioji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra ta, kad įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. V., kaip vadovas, nesiėmė jokių realių ir pakankamų priemonių Bendrovės mokumui atkurti, todėl nustatyta ir trečioji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau kaip nustatyta surinktais įrodymais, Bendrovės vadovas K. V. savo pareigos neįvykdė.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vadovas K. V., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI prie FM, nevykdė įstatymu numatytos pareigos pagal savo kompetenciją su pareiškimu kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Šiais savo veiksmais jis padarė trunkamąjį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir jo kaltė visiškai įrodyta, todėl jis baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal administracinių nusižengimų registro išrašą K. V. per 5 metus yra baustas administracine tvarka, taip pat ir už su Bendrovės veikla susijusius pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs bylos duomenis, tai, kad nenustatyta K. V. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta K. V. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą.

Iš ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijos matyti, kad už šiame straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti paskirta bauda nuo 1400 eurų iki 3000 eurų.

Nėra abejonių, kad K. V. padarė administracinį nusižengimą, todėl teismas atsižvelgdamas į K. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad yra baustas administracine tvarka, sprendžia, jog teisingumo ir protingumo kriterijus atitiktų ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tai yra – 2200 eurų, dydžio bauda, kuri teismo vertinimu yra pakankamo dydžio, atitinkanti nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

K. V. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 2200 eurų (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti K. V., kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Medicinos bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB Citadele banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – Nr. RNA-14601.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Baudos išdėstymo klausimą sprendžia VMI prie LR FM.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo rūmus.